Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., jo atstovui – advokatui Regimantui Špelveriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi K. B. skundą dėl 2015-03-18 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-18 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalimi ir 124¹ straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta 160 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis, 2015-03-07, 04 val. 05 min., Pilies g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį nepraleido greta eismo juosta važiavusio automobilio, dėl ko kitas automobilis turėjo staiga keisti savo važiavimo kryptį, taip pat nerodė posūkio signalo. Nutarime nurodyta, kad s K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 82 pukte ir 101 punkte numatytus reikalavimus.

2015-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK policijos biuro nutarimo. Pareiškėjas su šiuo nutarimu nesutinka visiškai, kadangi jis nesukėlė jokių veiksmų, keliančių pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjo teigimu, automobilis Opel Astra jį sekė nuo Sausio 15-osios gatvės, po to kai pats sukėlė avaringą situaciją Sausio 15-osios – Pilies gatvių sankryžoje. K. B. taip pat nurodė, kad važiavimo krypties staiga nepakeitė.

K. B. teismo posėdžio metu patvirtino savo skunde nurodytus reikalavimus. Teigė, jog važiuodamas Pilies g. laikėsi kelių eismo taisyklių, vadovavosi kelio ženklais. Taip pat paaiškino, kad į Sausio 15-osios g. - Pilies g. sankryžą įvažiavo antra eismo juosta. Važiuodamas Pilies g. į pirmą juostą persirikiavo tik prieš sukant į Žvejų g., todėl KET reikalavimų nepažeidė. Žvejų g. esančioje aikštelėje jį apklausė pareigūnas G. S., paprašė pareiškėjo pateikti dokumentus, tuomet informavo, jog jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl ko jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikino, kad jau važiuojant per Sausio 15-osios g. – Pilies g. sankryžą vos neįvyko kontaktas. Be to, K. B. pripažino, kad įspėjamojo – posūkio signalo, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad įvykio metu vyko su kitu pareigūnu G. M. iš Minijos gatvės į Pilies gatvę. Sankryžoje, įsukant į antrąją Pilies g. eismo juostą, kitas automobilis iš pirmosios eismo juostos staiga pakeitė važiavimo kryptį į kairę - į antrąją eismo juostą. Transporto priemonės vairuotojas bevažiuojant staiga ėmė stabdyti, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Kilo abejonių dėl vairuotojo blaivumo. Pareigūnai nusprendė važiuoti taksi automobiliui „Mitsubishi Galant“ iš paskos, o jam sukant į Žvejų g. pamatė, jog vairuotojas darydamas posūkį neparodė posūkio signalo. Transporto priemonei sustojus prie Žvejų g. esančio restorano, G. S. apklausė vairuotoją dėl tokio elgesio kelyje, pažeidėjas paaiškino, kad skubėjo į aikštelę užsiimti vietos.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, jog 2015-03-18 apie 4 val. su G. S. tarnybiniu automobiliu „Opel Astra“ vyko iš Minijos g. į Pilies g. Jau būdami viduryje sankryžos, važiuodami antra eismo juosta, pamatė, kad iš Minijos g. pirma eismo juosta dideliu greičiu atvažiuoja „Mitsubishi“ automobilis, nors dar prieš keičiant važiavimo kryptį – įvažiuojant į sankryžą, jokio automobilio artėjant link sankryžos nepastebėjo. Dėl didelio greičio „Mitsubishi“ vairuotojas kirto antrą juostą ir pareigūnus prispaudė prie kelyje esančios salelės. Be to, automobilis važiavo nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo. Pareigūnai sekė jį iš paskos, o transporto priemonės vairuotojui sustojus aikštelėje, esančioje Žvejų g., jie užregistravo kelių eismo taisyklių pažeidimą ir surašė tarnybinius pranešimus.

Iš vaizdo įrašo matyti, kaip Opel Astra automobilis, prieš įsukdamas į Pilies g. iš šalutinės Minijos g., sustoja prie nereguliuojamos sankryžos, Sausio 15 –osios gt. artėjančio automobilio nematyti, o bebaigiant manevrą –posūkį į Pilies gatvę prie jo priartėja automobilis Mitsubishi Galant“, atvažiuojantis pagrindine Sausio 15-osios gatve. Tai įvyksta per

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pažymėtina, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas, parodo tik Sausio 15-osios g. – Pilies g. žiede prie įvažiavimo į Pilies gt. kilusią situaciją. Pabrėžtina, kad eismas Lietuvos Respublikos keliuose vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo įstatymu. KET 162 punktas numato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas. Šiuo atveju sankryža buvo nereguliuojama, tačiau, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip šalutiniu keliu važiuodamas G. S. prieš keisdamas važiavimo kryptį, žiede, sustabdė vairuojamą transporto priemonę, norėdamas įsitikinti ar link sankryžos neartėjo jokia kita transporto priemonė (KET 106 p.), pradėjus manevrą – posūkį į Pilies g. taksi automobilio, artėjančio prie Sausio 15-osios – Pilies gatvių sankirtos nebuvo matyti. Vaizdo kameroje užfiksuota, kad tai įvyko 04.04.00 val. Iš įrašo matyti, kad K. B., prie pareigūnų vairuojamo automobilio atsirado 04.04.29 val. , todėl vadovaudamasis KET 162 p. jis privalėjo pareigūnams leisti baigti manevrą, nepaisant to, kad jis važiavo pagrindiniu keliu.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. S. ir G. M. teismui paaiškino, kad Minijos g. – Pilies g. nereguliuojamoje sankryžoje, jiems važiuojant antra eismo juosta, iš Sausio 15 – osios g. pirma eismo juosta atvažiuojantis automobilis „Mitsubishi Galant“ sukėlė avarinę situaciją, kai iš pirmos eismo juostos staiga pakeitė važiavimo kryptį į kairę - į antrąją eismo juostą. Vėliau, sumažinęs greitį pradėjo stabdyti savo transporto priemonę, taip keldamas pavojingą situaciją.

Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip pažeidėjas iš Sausio 15-osios g. įvažiuoja į sankryžą galimai, antra, o ne pirma eismo juosta, kaip teigė liudytojai, tačiau akivaizdu , kad tai įvyksta policijos pareigūnų vairuojamam automobiliui važiuojant priekyje jo. Vadinasi, K. B. prieš įvažiuodamas į Pilies gatvę aplenkė policijos pareigūnų vairuojamą automobilį, nes teismo posėdyje jis tvirtino, kad Pilies gt jis važiavo antra juosta iki pat Žvejų gt. , ir tik ją privažiavęs persirikiavo į pirmąją. Tai patvirtina liudytojų parodymus, kad dideliu greičiu aplenkdamas policijos pareigūnų automobilį „Opel Astra“, jis kirto ištisinę liniją bei sudarė avarinę situaciją. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pažymi, kad netikėti liudytojų parodymais, kai jie yra nuoseklūs, sutampantys, detalizuoti, atitinkantys tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas byla Nr. N-525-860-08). Neabejotina liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti.

Teismas pabrėžia, kad vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (KET 82 p.). Pareiškėjas K. B. savo parodymais posėdžio metu sutiko, kad įspėjamojo signalo neparodė, todėl remiantis jo prisipažinimu, pareigūnų parodymais bei kitais bylos duomenimis teismas laiko, kad K. B. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 str., 300 str., 301 str., 302 str.,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.