Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte-Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-185/07

Teisejas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.; 2.1.6.2.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. kovo 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes-Zalieckienes,

teiseju Audrones Kartanienes, Lino Žukausko,

dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsejo 27 d., apie 23.00 val., prie namo, esancio Suderves kelias Nr. 7, Vilniuje, užpuole M. J., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefona, o šiam atsisakius, ranka sugriebe už striukes ties krutine, tuo atimdamas galimybe nukentejusiajam pasipriešinti, po ko, ištraukdamas iš kišenes, pagrobe svetima turta – mobilaus ryšio telefona „Nokia 6060“ 300 Lt vertes.

Teismo posedyje nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybe tam, kas padare plešima – panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. 2007-09-27, apie 23.00 val., prie namo Nr. 7, Suderves kelio g., Vilniuje, suimdamas nukentejusiajam M. J. už striukes ir taip atimdamas jam galimybe priešintis, pagrobe pastarajam priklausanti 300 Lt vertes mobiluji telefona „Nokia 6060“. Taciau apeliantas neigia ivykdes plešima ir prašo jo veika kvalifikuoti kaip vagyste, t.y. pagal BK 178 str. 1 d. Taciau teiseju kolegija šiuos skundo argumentus vertina kritiškai del sekanciu motyvu.

Nuteistojo V. J. kalte del nukentejusiajam M. J. priklausancio turto pagrobimo, atimat pastarajam galimybe pasipriešinti, nustatyta byloje surinktais, teisiamajame posedyje ištirtais ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytu taisykliu ivertintais irodymais: t..y. nukentejusiojo parodymais, jo parodymu patikrinimo vietojo protokolo duomenimis, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, iš dalies paties nuteistojo ir liudytojo A. G. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Pažymetina, kad nukentejusysis teismo posedyje kategoriškai patvirtino, kad 2007-09-27, apie 23.00 val., prie jo priejes V. J. ir paprašes 2 litu benzinui, taciau pastarajam pasakius, jog neturi, kaltinamasis paprašes duoti mobiliojo ryšio telefona parašyti SMS. Taciau jam atsisakius duoti telefona, kaltinamais pagriebe jam už striukes, ir nors jis bande pastaraji nustumti, taciau kaltinamasis buvo stipresnis, del ko ir pagrobe jam priklausanti mobiliojo ryšio telefona (b.l. 178). Nurodytas aplinkybes nukentejusysis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu.

Ivertinus nukentejusiojo parodymus apie ivykio aplinkybes, matyti, kad jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus. Todel netiketi nukentejusiojo parodymais nera pagrindo. Be to, duomenu, kad nukentejusysis turetu tiksla apkalbeti nuteistaji, byloje nera.

Teiseju kolegija pažymi, kad turto pagrobimas vagystes budu nuo plešimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, igyvendindamas savo nusikalstama sumanyma, nenaudoja nukentejusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atemimo galimybes nukentejusiajam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai svetimas turtas pagrobiamas atimant galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip plešimas. Nagrinejamu atveju, svarbu yra ivertinti situacijos gresminguma, kuris suvokiamas ivertinus užpuoliko pranašuma, nusikaltimo irankiu, suteikianciu ar sudaranciu tokio pranašumo ispudi, turejimas, užpuolimo netiketumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentejusysis yra neigalus (b.l. 24), o nuteistasis V. J. sukure tokia situacija, kuri ibaugino ji (kaltinamasis pagriebe nukentejusiajam už striukes), juolab, tamsus paros laikas sukele nukentejusiajam saugumo trukuma, o nuteistajam – sudare palankias salygas nusikalstamam sumanymui igyvendinti, be to, pats nukentejusysis teismo posedyje patvirtino, jog bande pastumti nuteistaji, taciau negalejo, nes pastarasis buvo stipresnis (b.l. 178). Svarbu yra tai, kad grobdamas svetima turta vagystes budu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valia, o grobiant svetima turta plešimo budu, panaudojant fizini smurta ar grasinant tuoj pat ji panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti i nukentejusiji ir kaltininkas suvokia, kad turta pagrobia palaužes nukentejusiojo valia. Kitaip atimant galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis, plešimo sudetis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat ji panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystes metu taip pat gali buti panaudotas fizinis smurtas, taciau jis naudojamas ne tam, kad pašalintu ar neutralizuotu asmeni kaip kliuti, trukdancia pagrobti turta, o tam, kad paimtu (atskirtu) turta nuo nukentejusiojo. Taciau visais atvejais grasinimas, susijes su reikalavimu perduoti turta, kaip vagyste negali buti kvalifikuojamas. Nagrinejamojoje byloje grasinimas pasireiške nukentejusiojo suemimu už striukes. Kolegijos nuomone, butent šie nuteistojo veiksmai tiesiogiai buvo susije su reikalavimu perduoti turta.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad V. J. 2007-09-27, apie 23.00 val., t.y. tamsiu paros metu, prie namo, esancio Suderves kelias Nr. 7, Vilniuje, suimdamas nukentejusiajam už striukes ir taip atimdamas galimybe jam priešintis, pagrobe pastarajam priklausanti turta. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos pakankamai motyvuotos išvados del nukentejusiojo, liudytojo ir nuteistojo parodymu, kuriais teismas ir paneige nuteistojo teiginius apie tai, kad jis nebuvo sugriebes nukentejusiajam už striukes ir jo netampe. Tokiu budu teismas pagristai nurodyta kaltinamojo pozicija ivertino kaip nora sušvelninti savo padeti. Kolegijos nuomone, V. J. nusikalstama veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstama veika.

Apeliantas skunde nurodo, jog jam paskirta bausme yra per griežta. Taciau šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagristas, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi (nusikaltimas nuosavybei) ir pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu), kaltes forma (tiesiogine tycia), nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas 9 kartus, daugumoje už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, be to, nuteistasis nusikaltima padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, ne karta buvo baustas administracine tvarka, duomenu apie baudu sumokejima nera, yra irašytas i priklausomybes ligu centro iskaita del narkotiniu medžiagu vartojimo, budamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirba ir nesimoko, kas liudija, jog nusikaltimu darymas yra nuteistojo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, t.y. nustatydamas jos ruši atsižvelge i nuteistojo asmenybe, o nustatydamas jos trukme, atsižvelge i tai, kad sunkiu pasekmiu sukelta nebuvo. Taip pat teismas atsižvelge, kad nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta.

Apylinkes teismas, ivertines šiu aplinkybiu visuma, pagristai parinko sankcijoje už padaryta nusikalstama veika griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, be to, jam paskirta laisves atemimo bausme nesiekia BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio. Teismo nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama V. J. kalte pagal BK 180 str. 1 d. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir teisingai kvalifikavo šia nuteistojo nusikalstama veika. Todel keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi, perkvalifikuojant jo veika iš BK 180 str. 1 d. i BK 178 str. 1 d. bei švelninti nuteistajam bausme, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo V. J. apeliacini skunda atmesti.