Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos) įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, dėl informacijos suteikimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014), tačiau reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą privalu išdėstyti, kad pagal kompetenciją, pareigas ir funkcijas, įtvirtintas teisės aktais, atsakovas privalo atlikti prašomus veiksmus.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (b. l. 6), išdėstydama atsisakymo priežastis ir motyvus. Pareiškėjas rašto teisėtumo neginčija, nors teismas šią galimybę išaiškino (b. l. 16–17). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016). Taigi vien šiuo pagrindu, nepanaikinus Savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 11 d. rašto Nr. S2-1045, pareiškėjo skundas dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negali būti laikomas pagrįstu.

Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog 2014 m. gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės G. J. (šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) iniciatyva (jos prašymu) Savivaldybės administracijoje buvo pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dėl jo padidinimo įsiterpusia valstybine žeme rengimo procedūra (b. l. 80, 81). Pareiškėjas apie rengiamą gretimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo informuotas Savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 30-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 56 punktu, kaip besiribojančio valstybinio žemės sklypo naudotojas (b. l. 38). Minėtu raštu pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė sekti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) būsenų pasikeitimus ir teikti pasiūlymus naudojantis elektroninėmis priemonėmis ŽPDRIS Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje, nurodant jos adresą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas per Projekto rengimo bei jo pateikimo susipažinti su visuomene laikotarpį būtų teikęs pasiūlymus ar teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs Projekto rengimo procedūros metu priimtus pirmiau nurodytus administracinius aktus, kurių apskundimui yra pasibaigę įstatymo nustatyti terminai, todėl preziumuojama, jog jie yra teisėti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybės administracija turėtų panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Projekto rengimo procedūros metu priimtus dokumentus dėl atliktų projektavimo darbų, todėl 2 punktu pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, atmestinas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir minėto registro žurnale laikotarpiu nuo 1979 m. iki 1998 m. dokumentas pareiškėjo nurodytu pavadinimu „Kėdainių miesto Jonušavos individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas“ nėra įregistruotas. Kitų kvartalo detaliųjų planų ginčo teritorijoje taip pat nėra užregistruota. Tai patvirtina Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. AS-7253, Nr. AS-7254 „Dėl teritorijų planavimo dokumento registre įregistravimo“ ir prie jų pateikti dokumentai – Teritorijų planavimo dokumentų registro žemėlapio ištrauka, minėto registro žurnalo ištrauka nuo 1979 m. iki 1998 m. (b. l. 63–74), atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Teismas pažymi, jog iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog 1990 metais, vadovaujantis Kėdainių rajono vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 172, buvo parengtas Kėdainių miesto Jonušavos individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas, tačiau jis nepatvirtintas. 1998 m. pareiškėjo skundą dėl Kėdainių miesto Jonušavos kvartalo detaliajame plane numatytų pėsčiųjų takų neteisėto privatizavimo tyrusi Kėdainių rajono mero 1998 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 355 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) rekomendavo taką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių panaikinti kaip praradusį savo funkcinę paskirtį, siūlydama jį privatizuoti tiems gyventojams, kurių sklypai ribojasi su šiuo taku. Šias aplinkybes patvirtina Komisijos 1998 m. rugsėjo 25 d. aktas Nr. 1878/3, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 1999 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 99/04-82 išdėstytos aplinkybės (b. l. 9, I ir II pusė).

Iš pirmiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė, nesant ginčo teritorijos patvirtinto detaliojo plano, teritorijų planavimo požiūriu esant iš esmės pasikeitusiai situacijai, palyginti su 1990–1992 m. ginčo teritorijos situacija, objektyviai negalėjo įvykdyti pareiškėjo 1–3 reikalavimuose nurodytų veiksmų (įbrėžti į (duomenys neskelbtini) sklypo planą ir kvartalo detalųjį planą „laisvą valstybinę žemę“, kuria Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 buvo sumanyta padidinti (duomenys neskelbtini) sklypą ir atsiųsti jam brėžinius, atidaryti, pašalinant tvoras, parengiant naudojimui, magistralines komunikacijas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų) susisiekimui su (duomenys neskelbtini) sklypu iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip, kaip parodyta (duomenys neskelbtini) sklypo plane, parengtame 1992 m., ir detaliajame kvartalo plane).

Teismas pažymi, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad „viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybės administracija turėtų būti įpareigota atlikti prašomus veiksmus, todėl nėra pagrindo jo reikalavimų tenkinimui. Aplinkybė, jog atsakant pareiškėjui detaliai nebuvo aptartos atsisakymo atlikti minėtus veiksmus priežastys, nesudaro pagrindo Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų konstatavimui, nes šie procedūriniai trūkumai neesminiai, buvo pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog negalėjimo atlikti šiuos veiksmus priežastys pareiškėjui buvo žinomos iš Savivaldybės administracijos 2014–2015 metais raštuose pateiktų duomenų (b. l. 31–33, 35–37, 38, 41–42).

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu Savivaldybės administraciją prašė pateikti detalią informaciją apie ginčo teritorijos situaciją po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 jam išsiuntimo. Šiuo reikalavimu iš esmės siekia, kad būtų suteikta jam informacija dėl ginčo teritorijos valstybinės žemės privatizavimo.

Asmens teisė gauti informaciją numatyta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d.). Pagal Įstatymo nuostatas yra užtikrinama asmenų teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustatoma šios teisės įgyvendinimo tvarka ir reguliuojami valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai teikiant informaciją asmenims. Prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog prašymas (skundas) gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (5 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, pareiškėjui, atsakant į jo 2019 m. gegužės 29 d. prašymą, buvo pateikta aiški, konkreti, pakankama informacija apie ginčo teritorijos situaciją po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 jam išsiuntimo, juo išaiškintos gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo įsiterpusia valstybine žeme aplinkybės, žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo eiga, viešinimo procedūros, sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjo subjektinių teisių realizavimo perspektyva (išaiškinta galimybė jam pačiam rengti jo naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą), todėl nėra pagrindo įpareigojimui atlikti prašomus veiksmus. Juolab byloje nustačius, jog pareiškėjui su skunde reiškiamais iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimais buvo pateikta išsami informacija Savivaldybės administracijos 2014–2015 metais, atsakant į prašymus motyvuotais atsakymais: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. AS-4276 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 32–33), 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. AS-353 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 35–37), 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S2-374 „Dėl pareiškimo“ (b. l. 41–42). Minėtuose raštuose nurodyta ir teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjui suteikto 1500 kv. m dydžio žemės sklypo individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini), yra numatytas ir įrengtas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jo subjektinių teisių pažeidimo konstatavimui ir įpareigojimui atlikti prašomus veiksmus.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę su 2019 m. gegužės 29 d. prašymu, nereiškė reikalavimo nurodyti, kokios ginčo teritorijos vietos buvo paimtos, nacionalizuotos, pakeistos, apribotos, susiaurintos, todėl teismas pagal suformuotą šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014) neturi pagrindo viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti veiksmus, dėl kurių nebuvo kreiptasi į instituciją. Be to, pagal ABTĮ 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau įstatymas nesuteikia teisės ginti viešo intereso. Viešą interesą gina subjektai, numatyti ABTĮ 55 straipsnyje, prie kurių pareiškėjas nepriskirtinas.

Remiantis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 pateikė motyvuotą atsakymą, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. prašymo turinį, į 2014–2015 metais raštuose nurodytą išsamią informaciją. Nagrinėjant ginčą nenustatyta teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pateikimą, esminių viešojo administravimo subjekto prašymų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų, todėl įpareigoti atsakovę atlikti skunde prašomus veiksmus nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.