Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 30 d. surašė L. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0688-0085 už tai, kad ši, būdama uždarosios akcinės bendrovės „Kino Rožė“ restorano „Kino Rožė“ direktorė, neužtikrino, kad būtų laikomasi Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, o būtent: 1) darbuotojas (Kinijos Liaudies Respublikos pilietis Y. N.) dirba ne Leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytoje darbo vietoje, t. y. 2009 m. sausio 16 d. leidime Nr. 46-74 darbo vieta nurodyta J. Jasinskio g. 6, Vilnius, o atliekamo patikrinimo metu, 2009 m. kovo 23 d., Y. N. rastas dirbantis adresu: Savanorių pr. 1, Vilnius, tuo pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – SADM) 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – ir Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašas) 19.1 punktą; 2) 2009 m. kovo 26 d. Inspekcijos Vilniaus skyriuje susipažinus su pateiktais UAB „Kino Rožė“ dokumentais nustatyta, kad darbuotojams (pvz.: A. K., D. S., E. Č. bei kitiems) švenčių dienų išvakarėse (2009 m. vasario 15 d.) darbo dienos trukmė nesutrumpinama viena valanda, tuo pažeidžiant DK 153 str. 1 dalį; 3) nėra sudarytas privalomas darbuotojų periodinio sveikatos tikrinimo grafikas, tuo pažeidžiant DK 265 straipsnio 5 dalį; 4) J. K. darbuotojo darbo pažymėjime nėra nurodytas pažymėjimo galiojimo laikas, tuo pažeidžiant Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos (toliau – ir Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo tvarka) 3 punktą; 5) darbuotojų darbo sutartyse (pvz.: I. N. bei kitų darbuotojų) nėra nurodyta konkreti darbo vieta, t. y. nenurodytas struktūrinis padalinys (restoranas), kuriame darbuotojas dirba (UAB „Kino rožė“ turi tris restoranus, esančius Savanorių pr. 1, Algirdo g. 51A bei J. Jasinskio g. 6, Vilniuje) tuo pažeidžiant DK 95 straipsnio 2 dalį (b. l. 21?22).

Inspekcijos Vilniaus skyriaus įgaliotas pareigūnas L. J. 2009 m. kovo 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0688-0086 už tai, kad ši, būdama UAB „Kino Rožė“ restorano „Kino Rožė“ direktorė, neužtikrino, kad būtų laikomasi DK nuostatų, o būtent: 2009 m. kovo 26 d. Inspekcijos Vilniaus skyriuje susipažinus su pateiktais UAB „Kino Rožė“ dokumentais nustatyta, kad darbuotojams (pvz.: A. K., D. S., E. Č. bei kitiems) neapmokėta už dirbtą 2009 m. vasario 15 d. viršvalandinę valandą, tuo pažeidžiant DK 193 straipsnio 1 dalį (b. l. 23), darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2009 metų sausio, vasario mėnesių) nėra žymimas atskirai darbuotojų naktį dirbtas laikas, taip pat darbuotojams (pvz.: A. K., D. S., E. Č. bei kitiems) švenčių dienų išvakarėse (2009 m. vasario 15 d.) darbo dienos trukmė nesutrumpinta viena valanda, nepažymėtas dirbtas viršvalandinis (vienos valandos) darbo laikas, tuo pažeidžiant DK 147 straipsnio 6 dalį ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo (toliau – ir Žiniaraščio pildymo aprašas) 3.1 punktą (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu konstatuota, kad L. J., UAB „Kino Rožė“ vadovė, neužtikrino, kad būtų laikomasi Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo 19.1 punkto, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos 3 punkto, DK 265 straipsnio 5 dalies, DK 153 straipsnio 1 dalies, DK 147 straipsnio 6 dalies ir Žiniaraščio pildymo aprašo 3.1 punkto, DK 193 straipsnio 1 dalies ir DK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1dalyje, 41⁴ straipsnio 1 dalyje, 41⁵ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu L. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 2 750 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 2 750 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, L. J. galutinai skirta 2 750 Lt bauda (b. l. 25?26).

L. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. Inspekcijos nutarimą.

Skunde (b. l. 2?5) L. J. paaiškino, kad SADM įsakyme nurodomi reikalavimai, keliami siekiant įdarbinti užsienietį, tačiau tarp jų nėra reikalavimo ar draudimo užsieniečiui dirbti to paties juridinio asmens filiale, padalinyje ar skyriuje, tik 17 punkte reikalaujama nurodyti įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs, bet platesnių ribojimų nenustatyta, todėl laikytina, kad restorano virėjo Y. N., kuris restorane „Kinų rožė“ J. Jasinskio g. 6, Vilniuje, dirba tik nuo 2009 m. balandžio 1 d., įgūdžių tobulinimas kitame įmonės padalinyje, nepažeidė Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo 19.1 punkto reikalavimų.

J. K. išduotame darbuotojo pažymėjime Nr. 51 nurodytas galiojimo laikas nustatant, kad jis galioja iki darbo sutarties galiojimo termino pabaigos, o tokį termino nustatymo būdą sąlygojo aplinkybė, jog nei darbdaviui, nei darbuotojui nežinoma, kada pasibaigs jo darbo teisiniai santykiai ir kada nustos galioti darbo pažymėjimas. J. K. darbo pažymėjime Nr. 51 nustatytas galiojimo terminas – iki darbo sutartyje nurodyto termino – nepažeidžia nei darbuotojo, nei darbdavio interesų, nei Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos 3 punkto reikalavimų.

Dėl DK 265 straipsnio 5 dalies pažeidimo pareiškėja nurodė, kad įmonėje yra patvirtintas restorano „Kino rožė“, esančio Savanorių pr. 1, Vilniuje, darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sveikatos sąrašas, su kuriuo jie supažindinti pasirašytinai, ir nors šio dokumento pavadinime nenurodyta, kad tai yra grafikas, tačiau jame matyti darbuotojų tikrinimo data ir kito sveikatos patikrinimo data.

Įmonėje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita ir, esant tokiai darbo laiko apskaitai, vadovaujantis DK 149 straipsnio 1 dalimi, darbuotojai įmonėje gali dirbti iki 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną. Darbuotojos A. K., D. S. ir E. Č. 2009 m. vasario 15 d. dirbo po 10 valandų, taigi, jos dirbo dviem valandomis mažiau, negu faktiškai joms priklausytų, todėl nėra pagrindo teigti, jog šioms darbuotojoms nebuvo sutrumpintas darbo laikas ar turėjo būti apmokėta už vieną viršvalandinę valandą, kaip to reikalauja DK 193 straipsnio 1 dalis. Minėtų darbuotojų darbo sutartyse yra sutartas minimalus mėnesinis darbo užmokestis – 800 Lt (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius už 2009 m. vasario mėnesį A. K. turėjo gauti 646,26 Lt., D. S. – 662,03 Lt, E. Č. – 646,26 Lt., tačiau faktiškai A. K. buvo išmokėta 715 Lt, D. S. – 715 Lt ir E. Č. – 730 Lt.

L. J. nurodė, kad DK 24 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis suteikia teisę įmonės vadovui dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kad UAB „Kino rožė“ 2007 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 007/12-01 dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, kuriuo pareiškėja savo įgaliojimus (įsipareigojimus) dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo perdavė įmonės darbuotojai G. Ž., kuri patikrinimo atlikimo metu ir buvo atsakinga už tinkamą darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą. Taigi šiuo atveju ji nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas dėl DK 147 straipsnio 6 dalies ir Žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 3.1 punkto pažeidimų.

Dėl DK 95 straipsnio 2 dalies L. J. paaiškino, kad atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį, todėl 2009 m. kovo 30 d. administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. 0688-0085, 2009 m. kovo 26 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 0688-0177 ir nutarimu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ir be teisinio pagrindo pripažintas DK 95 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu L. J. skundą patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. atžvilgiu nutraukė.

Teismas, aiškindamas pirminės redakcijos SADM 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo 17 ir 19 punktų, Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo, pakeisto SADM 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-16 (įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 27 d.), 19.1 punkto nuostatas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo 19.1 punktas reikalauja leidime nurodyti darbo vietos adresą, t. y. darbuotojas turi dirbti leidime nurodytoje darbo vietoje (struktūriniame padalinyje) sutartyje sulygtą darbą. Pagal leidimą Y. N. darbo vieta yra J. Jasinskio g. 6, Vilniuje, o ne Savanorių g. 1, Vilniuje, todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo laikytasi Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Teismas nustatė, kad J. K. 2005 m. rugsėjo 23 d. išduotame darbo pažymėjime Nr. 51 (b. l. 63) grafa „Galioja“ užpildyta taip: „Iki darbo sutartyje nurodyto termino“. Teismas, analizuodamas šio darbo pažymėjimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintos Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos 3 punkto, šiuo metu galiojančio (Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. Nr. 924 nutarimo redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 27 d.) Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto, nuostatas, nurodė, kad nurodytų teisės aktų nuostatuose vartojamos sąvokos „data“, o ne „terminas“.

Civilinio kodekso 1.117 straipsnis terminą apibrėžia kaip įstatymų ar sandorių nustatytą arba teismo paskiriamą terminą, nurodomą kalendorine data arba nurodomą metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamą laiką (1 d.), bet terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (2 d.). Teismas konstatavo, kad J. K. 2005 m. rugsėjo 23 d. išduotas darbo pažymėjimas Nr. 51 šių reikalavimų neatitinka.

Teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus, todėl aiškinantis, ar L. J. pagrįstai nubausta pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti, ar nutarime nurodyti pažeisti norminiai aktai (Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas ir Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašas) gali būti laikomi darbų saugos ar darbo higienos norminiais aktais.

Teismas, analizuodamas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo ir Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo reguliavimo sritis, padarė išvadą, kad Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas bei Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašas neatitinka norminio teisės akto, už kurio pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, sąvokos, kadangi minėti aktai nereglamentuoja nei darbų saugos ar darbo higienos tvarkos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad L. J. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, grafikas (b. l. 9) patvirtina, kad restorane „Kino rožė“, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, buvo sudarytas privalomas darbuotojų periodinio sveikatos tikrinimo grafikas, todėl 2009 m. balandžio 7 d. nutarimo dalis, kurioje konstatuota, kad L. J. pažeidė DK 265 straipsnio 5 dalį, naikintina kaip nepagrįsta.

Ginčijamame nutarime taip pat konstatuota, kad darbuotojams (pvz.: A. K., D. S., E. Č. bei kitiems) švenčių dienų išvakarėse (2009 metų vasario mėn. 15 dieną) darbo dienos trukmė nesutrumpinta viena valanda, ir tokiais veiksmais L. J. pažeidė DK 153 str. 1 dalį.

Iš 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad darbuotojos A. K., D. S., E. Č. bei kiti švenčių dienos išvakarėse (2009 metų vasario mėn. 15 dieną) dirbo po 10 valandų (b. l. 31–34). Pateiktas 2009 m. vasario mėn. darbo grafikas (b. l. 117) taip pat patvirtina, kad minėtos darbuotojos 2009 m. vasario 15 d. dirbo 10 darbo valandų.

Teismas analizavo DK 153 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio, 149 straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.587 patvirtinto Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2, 3.1-3.5, 6, 10, 12 punktų nuostatas. Teismas nustatė, kad UAB „Kino Rožė“ direktorės 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2007/12-02 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (b. l. 11) UAB „Kino Rožė“ įvesta suminė darbo laiko apskaita, o visiems UAB „Kino Rožė“ darbuotojams, išskyrus administracijos darbuotojus, nustatytas darbo laikas pagal įmonės savaitinį darbo grafiką. Įsakyme taip pat nurodyta, kad apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Įsakyme taip pat nurodyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė – mėnuo. Nurodyta, kad darbo grafikai turi būti paskelbti darbuotojams pasirašytinai prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.

Teismas nurodė, kad minėtu įsakymu bendrovėje buvo pagrįstai įvesta suminė darbo laiko apskaita, o 2009 m. vasario mėnesio darbo grafikai patvirtinti 2009 m. sausio 15 d. ir pasirašyti darbuotojų.

Teismas DK 162 straipsnį sistemiškai aiškindamas kartu su DK 149 straipsniu, reglamentuojančiu suminę darbo laiko apskaitą, padarė išvadą, kad esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai leidžiama dirbti šventinėmis dienomis ir DK nenumato imperatyvo dirbant tokiomis dienomis, trumpinti darbo laiką. Teismo vertinimu, DK numačius galimybę esant suminei darbo laiko apskaitai dirbti net ir švenčių dienomis, DK 153 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas trumpinti darbo laiką prieš šventinę dieną, kai yra įvesta suminė darbo laiko apskaita, netaikomas.

Teismas, sistemiškai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti vertinama kaip išimtis iš įprastinės darbo laiko trukmės. Suminė darbo laiko apskaita – tai tokia darbo laiko apskaitos forma, kai įmonėse ar dirbant darbus, kur negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės, dienos ar savaitės darbo laikas gali viršyti nustatytas normas, bet per ataskaitinį laikotarpį vidutinė darbo laiko trukmė negali viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.

Įvertinęs 2009 m. vasario mėn. darbo grafiką bei 2009 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teismas nustatė, kad per apskaitinį laikotarpį, t. y. mėnesį, darbuotojos nedirbo daugiau valandų, negu nustatyta įsakyme ir DK 149 straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatavo, kad L. J. nepažeidė DK 153 straipsnio 1 dalies ir 193 straipsnio 1 dalies, t. y. nepadarė pažeidimų, numatytų ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Teismas nurodė, kad pripažinus (dėl suminės darbo laiko apskaitos), kad darbuotojos A. K., D. S., E. Č. bei kiti viršvalandžių nedirbo, laikytina nepagrįsta nutarimo dalis, kurioje L. J. kaltinama pažeidusi DK 147 straipsnio 6 dalį bei Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 3.1 punktą. Teisma konstatavo, kad L. J. nepagrįstai nubausta pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį.

Teismas nurodė, kad UAB „Kino Rožė“ direktorės 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2007/12-01 (b. l. 10) G. Ž. paskirta atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščių kasdienį ir teisingą pildymą. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja G. Ž. parodė, kad dirba UAB „Kino rožė“ visuose padaliniuose vadybininke, pildo žiniaraščius. Žino, kad įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita. Patvirtino, kad ji užpildo žiniaraštį, nurodo, kiek darbuotojai realiai dirbo, ir siunčia jį į buhalteriją (b. l. 157). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad net ir tuo atveju, jei bendrovėje nebūtų buvusi įvesta suminė darbo laiko apskaita ir darbuotojos būtų dirbusios viršvalandžius, L. J. nebūtų tinkamas atsakomybės pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį subjektas, kadangi už žiniaraščių pildymą pagal įsakymą buvo atsakinga G. Ž..

Teismas nustatė, kad tarp darbdavio UAB „Kino Rožė“ ir darbuotojos I. N. 2007 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartyje Nr. 104 (b. l. 29?30) buvo nurodyta, kad I. N. priimama dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: darbovietė, įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt. – „UAB „Kino Rožė“; tikslios darbo funkcijos, t. y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija ir kt. – „padavėja“; kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos pagal DK 95 straipsnio 2 dalį – nenurodyta. Teismas padarė išvadą, kad nutarime apsirikta nurodant DK 95 straipsnio dalį, t. y. pažeidimas, jeigu jis būtų nustatytas, turėtų būti kvalifikuojamas pagal DK 95 straipsnio 1 dalį. DK 95 straipsnio 1 dalis imperatyviai nereikalauja sudarant darbo sutartį sulygti ne tik dėl darbovietės, bet ir dėl jos struktūrinio padalinio. Nurodyti darbo sutartyje ar ne, struktūrinį padalinį – šalių susitarimo dalykas, todėl L. J. nepagrįstai nubausta už DK 95 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymą.

III.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009 m. kovo 23 d. patikrinimo akte Nr. 0688 buvo užfiksuota, kad nėra sudarytas privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimo grafikas. DK 265 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašą su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, grafikas buvo pateiktas vėliau, o tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę.

DK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta tik vienintelė išimtis, kad prieš šventinę dieną darbo laikas netrumpinamas darbuotojams, kurie dirbą sutrumpina darbo laiką. DK 145 straipsnyje nustatyta, kam yra nustatomas sutrumpintas darbo laikas. Duomenų, kad darbuotojams (A. K., D. S., E. Č. bei kitiems) būtų nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nėra. Teisme apklausta liudytoja E. Č. nurodė, kad ji realiai dirba 10 valandų per dieną, t. y. iš darbuotojos liudijimo matyti, kad jai nėra nustatytas sutrumpintas darbo laikas.

Sistemiškai aiškinant DK 149 straipsnio 1 dalies, 153 straipsnio 1 dalies bei 193 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, kad darbuotojams, kurie dėl suminės darbo laiko apskaitos rėžimo ar dėl kitų aplinkybių negali pasinaudoti teise įtvirtinta DK 153 straipsnio 1 dalį kad prieš šventinę dieną darbą baigti viena valanda ankščiau, ši valanda turi būti skaičiuojama kaip viršvalandžiai, atitinkamai atlyginant, kaip numatyta DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pripažinus, kad darbuotojams prie šventinę dieną darbo laiko trukmė turi būti trumpinama viena valanda, o jos nesutrumpinus bei dirbtų viršvalandžių nepažymėjus ir jų neapmokėjus, kyla atsakomybė pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 1 dalį.

Inspekcijos Vilniaus skyriuje 2009 m. balandžio 7 d. nagrinėjant L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, UAB „Kino rožė“ direktorės 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 2007/12-01, kuriuo G. Ž. paskirta atsakinga už įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, pateiktas nebuvo.

Inspekcijos Vilniaus skyrius sutinka su teismo išvada, kad 2009 m. balandžio 7 d. nutarime kvalifikuojant šį pažeidimą buvo apsirikta nurodant DK 95 straipsnio dalį. UAB „Kino Rožė“ turi tris struktūrinius padalinius/restoranus, esančius adresais Savanorių pr.1, Vilnius, Algirdo g. 51a, Vilnius bei J. Jasinskio g. 6, Vilnius. Darbdavio UAB „Kino Rožė“ ir darbuotojos I. N. 2007 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartyje nėra nurodytas struktūrinis padalinys. Sistemiškai aiškinat DK 95 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad šalys privalo, t. y. imperatyviai nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.). DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Įmonei turint struktūrinius padalinius, darbo sutartyse privalu nurodyti kuriame įmonės struktūriniame padalinyje dirbs darbuotojas.

L. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas išnaudojo visas procesines galimybes pažeidimo aplinkybėms išnagrinėti, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, apklausė liudytojus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

L. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį ir ATPK 41 5 straipsnio 1 dalį.

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą.

Inspekcijos Vilniaus skyrius, susipažinęs su pateiktais UAB „Kinų Rožė“ dokumentais nustatė, kad darbuotojams švenčių dienos išvakarėse (2009 m. vasario 15 d.) darbo dienos trukmė nesutrumpinama viena valanda, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalį. Kadangi buvo dirbta 2009 m. vasario 15 d. vieną viršvalandinę valandą ir už ją neapmokėta kaip už viršvalandžius, konstatuota, kad L. J. pažeidė Darbo kodekso 193 straipsnio 1 dalį.

Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

Duomenų byloje, kad darbuotojams A. K., D. S., E. Č. bei kitiems būtų nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nėra. Taigi darytina išvada, kad 2009 m. vasario 15 d. darbuotojams privalėjo būti sutrumpintas darbo laikas viena valandą. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, darbo laikas viena valanda sutrumpintas nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, kai yra įvesta suminė darbo laiko apskaita, netaikomi. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutikti negali.

Darbo kodekso 149 straipsnio 1 dalis numato, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei ši teisės norma, nei pirmosios instancijos teismo nurodyta 162 straipsnio 2 dalis, draudžianti skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus, neduoda pagrindo teigti, kad esant suminei darbo laiko apkaitai neturi būti taikomi Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos nuomone, kad tuo atveju, kai nėra galimybės švenčių dienos išvakarėse darbo dienos trukmę sutrumpinti viena valandą, darbas turėtų būti apskaitomas kaip viršvalandinis darbas. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. J. pažeidė Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir 193 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

L. J. pagrįstai Inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį ir ATPK 41 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti ir kiti L. J. pažeidimai.

Inspekcija nustatė, kad L. J. pažeidė Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtintom „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ 19.1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 3 punktą. Šiuos L. J. pažeidimus pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl šių pažeidimų padarymo L. J. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato administracinė atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.

Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 1 punktas numatė, kad šis Aprašas reguliuoja leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo laiko pratęsimo, atsisakymo išduoti arba pratęsti jo galiojimo laiką ir jo panaikinimo sąlygas ir tvarką bei sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti. Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad šis aprašas nustato darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimą, nešiojimą ir pateikimą kontroliuojančioms institucijoms.

Teisėjų kolegija sutinka, kad šie norminiai aktai nereglamentuoja darbų saugos ar darbo higienos normų. Tačiau pažymėtina, kad Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalis numato, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis Kodeksas, taip pat pagal šio Kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nagrinėjamu atveju Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503, vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia darbo sutarties sudarymą. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas priimtas vadovaujanti Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 5 dalimi ir 58 straipsnio 2 dalimi. Minėtos teisės normos reglamentuoja užsieniečių darbą Lietuvoje.

Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. J. pažeidė darbo įstatymus.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad su I. N. sudarytoje darbo sutartyje nenurodytas struktūrinis padalinys, kuriame dirbs I. N.. Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta norma neįpareigoja darbo sutartyje nurodyti darbovietės struktūrinį padalinį.

Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalis numato, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus. L. J. pirmosios instancijos teismui pateikė darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sveikatos sąrašą, todėl teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad L. J. nepažeidė Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į tai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimas naikintinas. Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutarimo dalis, pagal kurią L. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, paliekama nepakeista, keičiama tik pažeidimų apimtis, pašalinant iš Inspekcijos nutarimo Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Inspekcijos nutarimu L. J. patraukta administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma numato atsakomybę už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į šį žiniaraštį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad L. J. nėra administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį, kadangi už darbo laiko apskaitos žiniaraščių kasdienį ir teisingą pildymą atsakinga G. Ž.. Šią aplinkybę patvirtina 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymas N. 2007/12-01 (b.l. 10). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turėjo teisę teikti įrodymus ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla pagal L. J. atžvilgiu pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai.

Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu L. J. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 2750 Lt bauda, pagal 41⁴ straipsnio 1 dalį – 2750 Lt bauda ir pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 1 dalimi subendrinus nuobaudas apėmimo būdu L. J. paskirta galutinė 2750 Lt bauda. Taigi nagrinėjamu atveju panaikinus nutarimą dalyje, kuria L. J. pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį paskirta 1750 Lt, galutinė, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus nuobaudas paskirta 2750 Lt bauda, lieka galioti ir jos mažinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵ straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylos teiseną nutraukti, nesant L. J. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Kitoje dalyje Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo L. J. palikti nepakeistą.