- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- A2.2.-972-908/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- Z. V.
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Vadim Gasperskij, išnagrinėjusi Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB (duomenys neskelbtini), vadovas Z. V., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2014-10-01 iki 2015-09-30, nustatyta, kad Z. V. bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.
Teismo posėdžio metu Z. V. paaiškino, kad sutinka su nurodytomis aplinkybėmis. Jam gaila, kad nesumokėjo skolos. Ši mokestinė suma susidarė dėl kelių aplinkybių. Jis užsiima namų statyba. Kai gauna užsakymą, tada gauna lėšas. Jei negauna užsakymo, tai ir lėšų nebūna. Nuo 2010 metų neturėjo užsakymų ir per tą laiką susidarė skola. VMI pateikė prašymą išdėstyti skolą, bet ji atsisakė, tai padaryti. Paskui prisidėjo delspinigiai, antstolių išlaidos, tuomet skola išaugo iki 12 000 eurų Neturėjo jokių galimybių sumokėti skolą. Žinojo, kad reikia sumokėti VMI. Buvo tokių situacijų, kad darbuotojams išmokėdavo atlyginimus iš tų pinigų, kurie skirti medžiagoms įsigyti. Šiai dienai baigė darbą ir darbo neturės iki balandžio mėnesio. Žino, kad yra nustatyta pinigų mokėjimo eiliškumo tvarka, bet pirmiausia turi sumokėti tiems, iš kurių įsigyja medžiagas, nes užsakovas būtent tam duoda pinigus. Tik įsigijęs medžiagas gali atlikti darbus. Prašo teismo paskirti kuo mažesnę baudą. Skolą pasistengs grąžinti kuo greičiau, bet šiuo metu neturi nė vieno užsakymo (b. l. 46-48).
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Vadim Gasperskij prašo Z. V. skirti baudą sankcijos ribose. Nurodė, kad žino, jog įmonė šiuo metu veiklos nevykdo ir supranta, kad situacija yra sudėtinga. Skola susidarė nuo 2008 metų (b. l. 46-48).
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Motyvuojamoji dalis
Be traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais dokumentais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-25 pareiškimu (b. l. 1-2), pažymomis dėl gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimo (b. l. 6-11), avanso apyskaita (b. l. 12-21), kasos knygos išrašais (b. l. 22-27), kitais bylos dokumentais. Kadangi Z. V. yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Pažeidėjas baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą Z. V., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes – sunkią bendrovės finansinę padėtį, į pažeidėjui nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis bendradarbiavo su VMI, prašė VMI išdėstyti skolą, teisme nurodė, kad ketina skolą grąžinti, į tai, kad pažeidimas tęstinis ir nebuvo tyčinis, kuriuo buvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, o padarytas susiklosčius sunkiai bendrovės finansinei padėčiai bei siekiant išvengti bendrovės veiklos nenutrūkstamumo, verslas sezoniškas, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (šiuo metu pajamų negauna), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, 30¹ str., teismas,
nutaria:
Z. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).