Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-519-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-04
Bylos Nr.
2A-519-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
Trečiasis asmuo
J. K.
Atsakovas
K. M.
Ieškovas
M. M., D. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-519/07Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Virginijai Čiurinskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui adv. S. Sandai,trečiajam asmeniui J. K. ,vertėjai Ninai Švec,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir D. M. ieškinį atsakovei K. M. , trečiajam asmeniui J. K. dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, išlaikymo pilnamečiams sūnums priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai M. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimu iš atsakovės K. M. jos nepilnamečiams sūnums – ieškovams priteisto išlaikymo formą ir priteisti iš jos išlaikymą nekilnojamuoju turtu, o būtent jai priklausančia ½ dalimi buto, unikalus Nr.:1094-0394-4012:0003, esančio (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 4 255 Lt, 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr.:1094-0394-4034, kurios rinkos vertė yra 560 Lt, perduodant jį ieškovams nuosavybėn lygiomis dalimis; priteisti iš atsakovės sūnums po 300 Lt kiekvienam išlaikymą vienkartinėmis mėnesinėmis išmokomis, kol M. baigs aukštąją mokyklą, o D. – profesinę mokyklą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei K. M. jos dviejų sūnų – M. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip pat iš jos priteistas išlaikymas sūnums po 125 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės (b.l. 7). Atsakovė teismo sprendimo nevykdė, priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė iki vaikų pilnametystės sūnui M. M. 3 375 Lt, o sūnui D. M. 6 125 Lt (5625 Lt iki 2006-07-01 + 500 Lt iki 2006-11-05) išlaikymo įsiskolinimai (b.l. 8). Pateikus ieškinį dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, 2006-10-02 atsakovė sumokėjo 1 000 Lt (b.l. 31), todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas šia suma. Ieškovai yra baigę vidurinę mokyklą ir šiuo metu M. mokosi aukštosios mokyklos, o D. – profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose. Jie gyvena tetai L. T. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Valstybė, kol mokosi, jam skiria kas mėnesį 500 Lt pašalpą, kurią ieškovas išleidžia mokesčiams už butą, maistui ir kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau pinigų trūksta. Tėvas yra išvykęs į Baltarusiją, jokios materialinės paramos neteikia, o motina girtauja, nedirba, pajamų taip pat neturi, tačiau nuosavybės teise valdo ½ dalį buto ir 1/12 dalį ūkinio pastato Tuputiškių g. 66-4 Vilniuje. Kadangi nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo pasikeitė aplinkybės, t. y. išaugo ieškovų poreikiai, jie mokosi ir įgijo teisę toliau gauti išlaikymą, atsakovė neteikė išlaikymo ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, yra tikslinga pakeisti išlaikymo formą.

Atsakovė K.M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nieko nežinojusi apie teismo sprendimą, kuriuo iš jos buvo priteistas išlaikymas sūnums M. ir D. Susidariusias skolas ji pripažįsta, žada ateityje dirbti, taupyti ir jas dengti. Jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), metus laiko nebegyvena, yra leidusi butu naudotis J. K. , kuris moka mokesčius, prižiūri jos butą, kadangi jai toli ir ekonomiškai nenaudinga važinėti iš nuosavo buto į darbą Vilniuje, tai ji šiuo metu gyvenanti pažįstamos N. Z. bute (duomenys neskelbtini), tačiau perleisti turimą butą savo sūnums nesutinka.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimu iš atsakovės K. M. dviems sūnums M. ir D. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą, priteisiant jiems išlaikymą atsakovei priklausančiu turtu - ½ dalimi dviejų kambarių buto ir 1/12 dalimi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui M. M. turtu, pripažįstant jam nuosavybės teisę į 1/6 dalį buto ir 1/36 dalį ūkinio pastato Tuputiškių g. 66-4 Vilniuje, o sūnui D. M. - turtu, pripažįstant jam nuosavybės teisę į 2/6 dalis buto ir 2/36 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnums po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2006-09-07, kol jie mokysis atitinkamai aukštosios ir profesinės mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresni negu 24 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovė vengė atlikti savo pareigą materialiai išlaikyti vaikus (CK 3.192 str.), ji nevykdė 2002-10-03 teismo sprendimo, kuriuo iš jos buvo priteistas išlaikymas vaikams, dėl pasirinkto gyvenimo būdo susidariusių skolų sumokėti yra nepajėgi. Teismas sprendė, kad išlaikymo formos pakeitimas geriausiai atitiktų ieškovų interesus, atsižvelgiant į išlaikymo įsiskolinimo ieškovams dydį, visišką atsakovės pajamų neturėjimą, sūnų poreikį gyvenamajam būstui ir tą faktą, kad atsakovė ne pati, o svetimas asmuo J. K. naudojasi jos turtu, be to teismas vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.). Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie padidėjusią ginčo turto vertę, todėl vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis ir sprendė, kad bendra viso K. M. priklausančio turto vertė būtų 4 815 Lt. Teismas atsakovės sūnui D. priteisė didesnę dalį turto atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas jam yra beveik dvigubai didesnis negu sūnui M.. Teismas, vadovaudamasis CK 3.194 str. 3 d., nustatė, kad ieškovams yra reikalinga parama sulaukus pilnametystės, kol M. M. mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, o D. M. – profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, su tuo sutiko ir atsakovė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų kiekvienam sūnui kas mėnesį mokėti reikalaujamą 300 Lt sumą, be to, kiekvienam ieškovui kas mėnesį 500 Lt paramą skiria valstybė, todėl siekiant patenkinti jų būtiniausius poreikius, teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą kiekvienam sūnui po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad bendra suma prilygtų minimaliai mėnesio algai.

Šalies argumentai

Atsakovė K.M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą panaikinti bei išspręsti bylą iš esmės, atmetant ieškovų reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes netinkamai išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai pritaikytos teisės normos, teismų praktika.

Nurodo, kad nebuvo pagrindo pakeisti išlaikymo formos, nes po 2002-10-03 teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, ginčo butas bei ūkinis pastatas buvo įgyti iki teismo sprendimo priėmimo 2002-07-16 mainų sutartimi, todėl tai negali liudyti apie jos materialinės padėties žymų pasikeitimą. Ieškovų poreikių padidėjimas nėra susijęs su jų liga, nuolatinės priežiūros būtinumu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, jie abu yra remiami valstybės, todėl tai negali sąlygoti išlaikymo formos pakeitimo būtinumo. Teismo išvada, kad atsakovė dėl pasirinkto gyvenimo būdo nėra pajėgi išmokėti išlaikymo įsiskolinimą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes atsakovė, sužinojusi apie pareigą mokėti išlaikymą ieškovams, iš karto ėmėsi priemonių padengti 1/10 dalį susidariusio įsiskolinimo, šiuo metu ji dirba ir ketina padengti dalį įsiskolinimo. Netikslinga pakeisti išlaikymo formą, kadangi ieškovai bet kada gali nutraukti mokymąsi mokyklų dieniniuose skyriuose, įsidarbinti ir pan., todėl atsakovės pareiga teikti išlaikymą gali bet kada pasibaigti. Be to, nauja išlaikymo forma neatitiktų ieškovų interesų, nes buto dalis priklauso kitam asmeniui, be to, jiems reikėtų mokėti mokesčius, buto dalį būtų sunku parduoti ir pan.

Atsiliepimas

Priteisto turto vertė yra daug didesnė negu išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai nepareikalavo iš atsakovės pateikti ginčo buto ir ūkinio pastato dabartinės rinkos vertės, nors jau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovų pateiktame VĮ Registrų centro išraše nurodyti duomenys apie nurodyto buto ir ūkinio pastato rinkos vertę neatitinka tikrovės, yra pasenę. Todėl atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, iš kurių matyti, kad šio turto vertė sudaro 44 509 Lt, kas rodo, jog teismo sprendimu pakeista išlaikymo forma pažeidžia balansą tarp atsakovė turtinės padėties ir ieškovų poreikių.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo butu atsakovė nesinaudoja tik laikinai, šis būstas yra vienintelis jos butas, todėl ji praktiškai liko be gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

Ieškovai M. M. ir D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Išlaikymo formos pakeitimui buvo teisinis pagrindas, nes atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, o ieškovams teikiamas 125 Lt dydžio išlaikymas labai mažas. Apie tai, kad atsakovė įsigijo butą, ieškovai iki 2002-10-03 teismo sprendimo nežinojo. Atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismui pateikto ginčo turto įvertinimo, kitų įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teisme pateikiamas naujas turto įvertinimas prieštarauja CPK 314 str., todėl tokie įrodymai negali būti priimti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, jo formos pakeitimą, taip pat laikantis procesinės teisės normų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija teismo sprendimą nurodydama, jog nebuvo pagrindo keisti išlaikymo formos, nes atsakovė dirba ir ji gali padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, priteisto turto vertė yra daug didesnė negu išlaikymo įsiskolinimas, butas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta, todėl kolegija pasisako tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria ginčijamas išlaikymo formos pakeitimas.

Kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti.

Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą, kai jo tėvai (ar vienas iš tėvų) nevykdo imperatyvia forma įstatyme įtvirtintos pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, yra garantuojama įstatymo (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis), tačiau tinkamas jos įgyvendinimas realiame gyvenime kartais būna dėl įvairių priežasčių sudėtingas, todėl esant tam tikroms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą manyti, kad teisė į išlaikymą gali būti tinkamai įgyvendinta pakeičiant išlaikymo formą, teismas esant vaikų ar kitų įstatyme numatytų asmenų prašymui turi diskrecijos teisę pakeisti jiems priteisto išlaikymo formą (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai M. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės K. M. pilnamečiai vaikai (b. l. 6). M. studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto, o D. – profesinės mokyklos – VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro dieniuose skyriuose (b. l. 15, 64, 65). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2002-10-03 sprendimu ieškovų motinai neterminuotai apribojo jos valdžią sūnų atžvilgiu, taip pat teismas priteisė sūnų išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 Lt iki jų pilnametystės (b. l. 7). Antstolės P. K. 2006-07-17 pažyma Nr. 0093/02/01077 patvirtina, jog yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės, jos sūnaus M. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 625 Lt (b. l. 8). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-07-26 išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, įgyto 2002-07-31 mainų sutartimi, kurios vidutinė rinkos vertė 2004-08-16 buvo 4 255 Lt (8 510 Lt : 2), ir 1/12 ūkinio pastato, esančių Tuputiškių g. 66-4, Vilniuje, kurios vertė 560 Lt (6 720 Lt : 12) ( (b. l. 9). 2006-10-02 atsakovė padengė dalį išlaikymo įsiskolinimo, sumokėdama antstolei P. K. 1 000 Lt (b. l. 31).

Dėl išlaikymo formos pakeitimo teisėtumo.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nėra pagrindo keisti išlaikymo formos dėl to, jog nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nepagrįstas. Pažymėtina, jog išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatymas tiesiogiai nenustato (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalis), todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, vadovaujamasi bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgiama į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, o pirmiausia turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat ir į tėvų turtinę padėtį, jos esminį pasikeitimą, nes turi būti priteisiamas toks išlaikymas, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Skundžiamas teismo sprendimas kaip tik ir buvo priimtas vadovaujantis nurodytais principais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė vengė vykdyti 2002-10-03 teismo sprendimu numatytą įpareigojimą – teikti vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimo susidarymas šiuo atveju yra vienas iš pagrindų, leidžiančių spręsti apie atsakovės turtinės padėties pasikeitimą ir atitinkamai pagrindą teismui peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą, siekiant užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą nebūtų pažeidžiama. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė neteikė išlaikymo savo vaikams, kurie šiuo metu yra pilnamečiai, be to, ieškovai gyvena tetai priklausančiame bute, gauna valstybės pašalpą, todėl kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, atsižvelgdama į prioritetinius vaikų interesus, į tai, kad turi būti vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, jog išlaikymo formos pakeitimas priteisiant išlaikymą turtu (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o būtent ginčo buto ir ūkinio pastato dalimis, nuosavybės teise priklausančiomis atsakovei, neprieštarauja materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms išlaikymo priteisimą, priešingai, tai padės tinkamai įgyvendinti vaikų teisę gauti realų išlaikymą iš motinos, vengiančios teikti išlaikymą jau ne vienerius metus. Išlaikymo forma priteisiant išlaikymą turtu šiuo atveju yra tinkama bei naudinga dėl to, kad ieškovai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai ir visiškai veiksnūs, neturi nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto, jie gyvena globėjos namuose, jie taptų savarankiškesni rūpindamiesi jiems priteistu turtu, jie mokosi aukštosios ir atitinkamai profesinės mokyklų dieniniuose skyriuose, todėl siekdami gauti tinkamą išsilavinimą, jie turi ribotą galimybę dirbti ir tokiu būdu turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį ar gauti papildomų pajamų ir pan., jie yra valstybės remiami, tačiau gaunamų lėšų nepakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nevykdė 2002-10-03 teismo sprendimo, kuriuo iš jos buvo priteistas išlaikymas vaikams, dėl pasirinktos gyvenimo būdo susidariusių skolų sumokėti yra nepajėgi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos (2006-09-08) 2006-10-06 sumokėjo 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo, kas sudaro apie 1/10 dalį viso įsiskolinimo, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė tinkamai vykdys teismo sprendimą ir sumokės likusią įsiskolinimo dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovė turi nuolatinį darbą Vilniuje, todėl ji pasiruošusi padengti ženklią išlaikymo įsiskolinimo dalį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo ja vadovautis sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad išlaikymas ieškovams yra reikalingas šiuo metu, nes jie siekia gauti išsilavinimą, todėl turi būti siekiama užtikrinti realų teisės į išlaikymą įgyvendinimą šioje byloje.

Dėl priteisto turto vertės neatitikimo išlaikymo įsiskolinimui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra pasenusi, neatitinkanti tikrovės, tai grindžiama apeliacinės instancijos teismui pateiktu nauju įrodymu, patvirtinančiu, jog pagal 2007-03-05 nekilnojamojo turto verčių nustatymą ginčo buto ir ūkinio pastato vertės yra tokios: ½ dalies buto vertė – 43 150 Lt, o 1/12 ūkinio pastato vertė – 1 359 Lt. Kolegija nurodo, kad negalima sutikti su tokiu argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką nurodo, kad keičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu, būtina nustatyti, ar priteistinas turtas pagal savo vertę atitinka išlaikymo dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, t. y. 2004-08-16 nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Kolegija nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis apeliacinės instancijos teisme pateikta 2007-03-05 nustatyta ginčo buto ir ūkinio pastato vidutine rinkos verte, kadangi nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vert yra nustatoma lyginamosios vertės bei pajamų vertės metodais, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą, tai yra nuolat kintantis dydis, kurį lemia rinkos sąlygos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktu ginčo turto vidutinės rinkos vertės nustatymu ir sprendė, kad priteisiamo turto vertė atitinka išlaikymo įsiskolinimą. Net ir pripažinus, jog ginčo turto vertė viršija išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu bei teisingumo, protingumo kriterijais pagrįstai priteisė nurodytą turtą – ieškovams – atsakovės vaikams, kuriems buvo vengiama teikti išlaikymą ilgą laiko tarpą.

Dėl vienintelės gyvenamosios vietos.

Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovams priteisus išlaikymą turtu atsakovė praktiškai liko be gyvenamosios vietos, nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors ieškovams priteistas išlaikymas turtu yra jų nuosavybė, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovei, kuri ir taip laikinai negyvena minėtame bute, būtų iškilusi grėsmė jai likti be gyvenamosios vietos. Todėl šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusPetras Jaržemskis