Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-01 · Byla Nr. ATP-799-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
ATP-799-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03627-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-799-174/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03627-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo S. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 1 000 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 26 d. S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.10 val., Klaipėdos r. sav., Jakų k., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama 102 km/val. greičiu, kur leistinas greitis gyvenvietėje yra 50 km/val., taigi viršijo leistiną greitį 52 km/val. Tuo S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 p. reikalavimus. Tokie S. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutarimu S. J. pripažino kalta padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – S. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą – ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Nurodo, jog S. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – viršijo leistiną greitį gyvenvietėje, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog faktas, kad asmuo gailisi dėl pažeidimo ir teisė vairuoti reikalinga rūpinantis artimaisiais, giminaičias, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad S. J. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga rūpinantis mažametėmis dukromis, institucijos teigimu, byloje nėra reikšminga.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, dėl kurių S. J. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuotatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes S. J. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu S. J. buvo nubausta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad S. J. pripažįsta padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl S. J. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl apygardos teismas dėl jos kaltės nepasisako. Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamas ATPK 30¹ straipsnio taikymas pažeidėjai ir prašoma panaikinti šią nutarimo dalį ir S. J. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 1 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą S. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. J. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgė į pažeidėjos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad teisė vairuoti jai reikalinga, rūpinantis dviem mažametėmis dukromis, kurias kasdien reikia nuvežti į darželį ir parsivežti iš jo, be to, ji laukiasi dar vieno vaiko (nėštumas 8 mėnesiai). Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjai S. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Lt, netaikydamas sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas S. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011), tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus teismas nustatė.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad S. J. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip pavojingas administracinis teisės pažeidimas, galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį patraukta už tai, kad vairavo automobilį gyvenvietėje važiuodama 102 km/val. greičiu, kur leistinas greitis 50 km/val., taigi viršijo leistiną greitį 52 km/val. Teismas pažymi, kad šiuo atveju S. J. viršytas nustatytas greitis labai nežymiai viršija ribą, nustatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, kurios sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dar netaikomas, S. J. vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. S. J. iš karto prisipažino padariusi pažeidimą bei savo 2014-09-26 paaiškinime policijai nurodė, kad važiavo viršydama greitį, nes būdama nėščia skubėjo pas gydytojus (b. l. 4), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėja tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisė vairuoti S. J. reikalinga rūpinantis dviem mažamečiais vaikais, kuriuos kasdien reikia nuvežti į darželį ir parsivežti iš jo, be to, ji laukiasi trečio vaiko. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, S. J. galima skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Apygardos teismo vertinimu, S. J. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda, netaikant šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas tikėti, jog S. J. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad S. J. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė