Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo 21 d., apie 20.15 val., Kaune, Raudondvario plente, būdamas neblaivus (jo kraujyje alkoholio rasta 1,77 prom.), ir vairuodamas automobilį Hyundai Sonata, v/n (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas nuo Ežero g. link Jurbarko g. ir neprivažiavęs 120 metrų Antagynės g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 p.p. reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų kiekvienu metu suvaldyti transporto priemonę, matomumą, dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Chrysler 300 M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. L. bei jį apgadino; nesustodamas ir važiuodamas toliau susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu kitu automobiliu Toyota Previa, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. K. bei jį sugadino; važiuodamas toliau ties namu Nr.164 Raudondvario plente išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą pusę ir atsitrenkė į troleibusų linijos stulpą; įvykio metu keleiviui-nukentėjusiajam V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui- nukentėjusiajam N. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei- nukentėjusiajai N. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, autoįvykio metu nukentėjusiesiems padaryti nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Be to, pastarieji prašė nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, dėl autoįvykio pretenzijų jam neturi.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. S., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Nuosprendyje konstatuota, jog G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, į ką apylinkės teismas, kaip jau buvo minėta, skirdamas bausmę, atsižvelgė. Nukentėjusiųjų teisme išreikšta pozicija dėl galimybės skirti G. S. švelnesnę bausmę bei jų pretenzijų pastarajam nereiškimas negali būti laikoma pagrindu nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

Kadangi G. S., neišnykus teistumui už tyčinių, tame tarpe ir sunkaus, nusikaltimų padarymą, nusikalto ketvirtą kartą, teismas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, netaikė pagrįstai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas.

Kolegija konstatuoja, jog, įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė yra netgi mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.