Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi pas gydytojus, psichologus. Pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, psichologinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2020-02-06 įsakymą Nr. V-31 panaikinančiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, pagal kurio 2.2 papunktį pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (įsigaliojo 2021-10-01). Taip pat nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Iš pridedamų nuotraukų, kurios darytos 2021 m. rugsėjo pirmomis dienomis, matyti, kad kamerose Nr. Nr. 17, 41, 48, 64 tualetai pastatomi (sėdimi), o kameroje Nr. 30 - tupimas.

Kartu pažymi, kad kameroje Nr. 48 tualetas pakeistas sėdimu jau po pareiškėjo apgyvendinimo joje, o būtent, 2021-09-03 (2022-01-05 pažymos Nr. 62-6 apie atliktus remonto darbus duomenys), taigi, aktualiu laikotarpiu tualetas kameroje Nr. 48 taip pat buvo tupimas. Atsakovas patikslintame atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 17 tualetas buvo sėdimas, nes iš pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos dar 2019 m. vasario mėn. viduryje matyti, kad šioje kameroje tualetas yra sėdimas.

Kartu nurodo, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, tačiau minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu - šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Nors kameros, kuriose buvo pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Taip pat pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.

Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko baldų, t. y., kameroje nebuvo kur susidėti daiktų, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose yra didelės lentynos, suskirstytos į atskirus sektorius, taip pat matoma ir daugiau lentynėlių. Be to, pareiškėjas bei kiti kameroje buvę asmenys, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančių laisvų gultų, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų nusinešimui bei laikymui. Taip pat nurodo, kad kamerose yra kabliukai, skirti pakabinti rūbams. Taip pat nutiestos virvės, ant kurių galima kabinti rankšluosčius, rūbus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas jokių nepatogumų patirti neturėjo. Be to, pareiškėjas nurodytų teiginių su neturtine žala niekaip nesieja.

Iš nuotraukų taip pat matyti, kad kamerose Nr. 17, 41, 48, 64 yra veidrodžiai. Nors kameroje Nr. 30 veidrodis nuotraukose nematomas, atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet veidrodėliai, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų sudaužomi. Kartu nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad veidrodėlis sudaužytas, arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl veidrodėlio trūkumo, pakabina naują veidrodėlį. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamo inventoriaus - nėra (Resocializacijos skyriaus 2022-07-26 pažymos Nr. 61-1718 (bei jos priedų) duomenys).

Jokių duomenų, apie netvarkingus gaubtus, rozetes, langus, stalą bei gultą taip nėra, dėl to nesikreipė ir pats pareiškėjas.

Taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas. Be to, duomenų, kad pareiškėjas butų dėl kokių nors priežasčių iškritęs iš gulto, Šiaulių TI neturi.

Vasaros metu gyvenamųjų kamerų langų stiklai gali būti išimami/įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus prašymą. Iš Resocializacijos skyriaus 2021-07­12 pažymos Nr. 20-1612 „Dėl žodinių suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pranešimų) ir skundų priėmimo“ matyti, kad kameroje Nr. 64 laikytas pareiškėjas su prašymu išimti langą kreipėsi 2021-07-12, prašymas įvykdytas kitą dieną, o būtent, 2021-07-13. Iš 2021-08-20 pažymos Nr. 20­1853 „Dėl žodinių suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pranešimų) ir skundų priėmimo“ matyti, kad kameroje Nr. 64 su pareiškėju laikytas asmuo 2021-08-20 kreipėsi su prašymu įdėti langą. Lango stiklas įdėtas 2021-08-20, t. y. tą pačią dieną.

Spintelių Šiaulių TI kamerose nėra, tačiau kamerose yra didelės lentynos, suskirstytos į atskirus sektorius, taip pat matoma ir daugiau lentynėlių. Be to, pareiškėjas bei kiti kameroje buvę asmenys, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančių laisvų gultų, taip pat ir lentynoje po stalu.

Kad be lentynėlių buvo vietos ir ant laisvų gultų įrodo nuotraukose matomas gultų bei iš Saugumo valdymo skyriaus 2022-07-20 pažymos Nr. 60-16093 matomas kamerose laikytų asmenų skaičiaus santykis. Matyti, kad kameroje Nr. 17 yra 6 gultai ir šioje kameroje laikyta daugiausiai 5 asmenys, kameroje Nr. 30 yra 6 gultai, kameroje daugiausiai laikyti 4 asmenys, kameroje Nr. 41 yra 6 gultai ir kameroje laikyta nuo 4 iki 6 asmenų, tad bent dalį laiko buvo laisvi 1-2 gultai, kameroje Nr. 48 yra 6 gultai, o kameroje laikyta nuo 1 iki 5 asmenų, taigi, kamerose visą laiką buvo laisvi 1-5 gultai, kameroje Nr. 64 yra 6 gultai, o kameroje laikyti 1-6 asmenys, tad bent dalį laiko buvo laisvi 1-5 gultai.

Be to, kaip buvo nurodyta anksčiau teiktame atsiliepime, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų nusinešimui bei laikymui. Taip pat kamerose yra kabliukai, skirti pakabinti rūbams bei nutiestos virvės, ant kurių galima kabinti rankšluosčius, rūbus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad vietos susidėti daiktams buvo pakankamai, o vien tai, kad daiktus buvo galima laikyti dėžėse ir lentynose, o ne spintelėse, jokių realių neigiamų padarinių pareiškėjui sukelti negalėjo.

Pareiškėjas teigia, kad jo teikti skundai tikslingai nebuvo registruojami, nurodo, kad jis 2021-06-12 teikė skundą dėl netvarkingų gaubtų, rozetės, langų, stalo bei gulto, 2021-06-25 teikė skundą dėl netinkamo inventoriaus, 2021-07-13 teikė skundą dėl higienos pažeidimų, 2021-07-12 kreipėsi dėl stiklo išėmimo, tačiau jis išimtas buvo tik po savaitės.

Kaip matyti iš anksčiau teismui teiktos informacijos, o būtent iš Resocializacijos skyriaus 2021-07-12 pažymos Nr. 20-1612 „Dėl žodinių suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pranešimų) ir skundų priėmimo“, kameroje Nr. 64 laikytas pareiškėjas su prašymu išimti langą kreipėsi 2021-07-12, prašymas įvykdytas kitą dieną, o būtent, 2021-07-13. Taigi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad langas buvo išimtas tik po savaitės, akivaizdžiai melaginga.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Resocializacijos skyriaus 2021-07-12 pažymoje Nr. 20-1612 nurodyta, kad pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI kreipėsi, pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo teikiami skundai buvo registruojami ir į juos buvo atsakoma, arba, laikantis teisės aktų reikalavimų, esant pareiškėjo prašymui, nagrinėjimo procedūra teisėtai būdavo nutraukiama. Pagrindo teigti, kad dalis skundų būtų neregistruoti, nėra.

Kad skundai/prašymai buvo registruojami ir į juos reaguojama/atsakoma, įrodo ir Resocializacijos skyriaus 2022-09-20 pažyma Nr. 61-2160. Šioje pažymoje, vykdant teismo įpareigojimus, matomi ne tik su skunde, paduotame teismui, nurodytomis aplinkybėmis, o matomi visi pareiškėjo kreipimaisi į Šiaulių TI.

Atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 6000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2021-05-25 iki 2021-08-23. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-05-25 iki 2021-08-23 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m.), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.), Nr. 41 (plotas 23,1 kv. m.), Nr. 17 (plotas 18,47 kv. m.), Nr. 64 (plotas 22,34 kv. m.). Iš byloje esančios 2022-07-20 pažymos Nr. 60-16093 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nėra įrengtas sėdimas klozetas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Iš 2022-07-05 pažymos Nr. 61-1547 matyti, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, sulūžę baldai.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (TAR, 2015-08-14, Nr. 2015-12321) (toliau – Higienos norma).

Bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams, sugadintų, sulūžusių baldų), bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Pažymėtina, jog pareiškėjas teikė skundus dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjama byla (dėl trukdymo kalbėtis telefonu ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos kuriose buvo laikomas pareiškėjas ar jose esantis inventorius, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo lentynų, veidrodžio, pakabų. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus ir lentynos, veidrodžiai, kabliukai, taip pat išduodamos dėžės susidėti daiktams, kitas būtinas inventorius. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neteikė skundų dėl inventoriaus trūkumo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo kopėtėlių užlipti į lovos antrą aukštą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 36 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ 9.2. punkte numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose įrengiama metalinė lova 1 vnt. vienam asmeniui. Teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukščių gultų. Pareiškėjo teiginiai dėl dviaukščių gultų abstraktūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl galimybės sudarymo miegoti pirmo aukšto gulte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl dviaukščių gultų atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad rašė skundus Šiaulių TI administracijai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama, skundai nebuvo nagrinėjami.

Iš 2022-07-26 pažymos Nr. 61-1718 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais. Pareiškėjas teikė skundus 2021-08-12 ir 2021-08-13, kuriais skundė pareigūnų veiksmus. Šie skundai buvo užregistruoti. Pažymėtina, jog pareiškėjas pateikė prašymus jo skundų nenagrinėti, kadangi skunde išdėstytos aplinkybės išspręstos, pareiškėjas pretenzijų neturi. Iš 2022-09-20 pažymos Nr. 2160 matyti, kad per laikotarpį nuo 2021-05-25 iki 2021-08-23 pareiškėjas su prašymais kreipėsi 61 kartą ir visi šie prašymai buvo išnagrinėti. Įvertinus pateiktus dokumentus konstatuotina, jog atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo prašymai nebuvo nagrinėjami, todėl pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 6000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.