- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11066-767/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad 1979 metais garažų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ pastatė garažus adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau eksploatavo Radviliškio garažų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Vieną šių garažų buvo įsigijęs tuometinės sovietų armijos kariškis A. A., kuris 1992 metais buvo siunčiamas toliau tęsti tarybą Rusijoje, todėl norėjo skubiai parduoti turimą garažą. Paaiškina, kad jis A. A. sumokėjo sutartą pinigų sumą ir surašė dokumentą, kad pareiškėjas nupirko minėtą garažą. Nurodo, kad A. A., jeigu bus galimybė žadėjo sugrįžti po 2-3 metų, raštu išreiškė nuostatą, kad jei nebus galimybės grįžti į Lietuvą, jis suteikia galimybę pareiškėjui persirašyti garažą savo vardu. Argumentuoja, jog iš tokių A. A. veiksmų galima daryti išvadą, kad jis atsisako garažo nuosavybės pareiškėjo naudai. Nurodo, kad A. A. daugiau nematė, nieko nežino apie jo buvimo vietą. Paaiškina, kad nuo 1992 metų pradžios garažu naudojasi kaip savo nuosavybe, jį prižiūri, darė einamuosius remontus, mokėjo visus reikiamus mokesčius, garažą valdo viešai daugiau kaip 30 metų. Nurodo, kad nors garažas Nekilnojamojo turto registre ir yra įregistruotas A. A. vardu, tačiau jis raštu atsisakė nuosavybės teisių į garažą, niekur viešai nepareiškė apie savo nuomonės pakeitimą, nesirūpino savo turto būkle. Pareiškėjo teigimu, jo garažo eksploatavimo bendrija 2005 m. gruodžio 8 d. buvo išdavusi pareiškėjui pažymą, kad jis visiškai išmokėjo pajus, jokių skolų neturi, todėl remiantis tokia pažyma buvo galima įregistruoti garažą savo vardu. Nurodo, kad Registrų centras jo vardu garažo neregistravo ir patarė kreiptis į teismą.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. pareiškimą palaikė jame nurodytais argumentais, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra jokių teisėtų pagrindų pareiškėjo pareiškimo patenkinimui, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
8. Be to, CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi, pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015).
9. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog:
9.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1979 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise priklauso A. A., įregistravimo pagrindas: 1979 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini);
9.2. 2005 m. gruodžio 8 d. Garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje „Dėl nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri adresuota Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, nurodyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 17,69 m² bendro ploto, savininkas R. J. visiškai išmokėjo pajus, skolų bendrijai ir elektros tinklams neuri;
9.3. 1992 m. sausio 25 d. surašytame įgaliojime (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą) nurodyta, kad A. A., P. pagal įgaliojimą pardavė R. J. garažą, todėl, kad skubiai turėjo išvykti iš Lietuvos (su savo daliniu). Jei bus galimybė, tai grįš po 2-3 metų. Jei tokios galimybės nebus, tai įgalioja R. J. perrašyti dokumentus savo vardu. Pinigus už garažą gavo (3000 litų). Garažo įskaitos-techninę bylą perdavė R. V. J.;
9.4. 2023 m. balandžio 3 d. Garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas R. J. skolų bendrijai neturi;
9.5. Garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. I., kuri buvo kviečiama liudytoja į bylą, tačiau neatvyko, pateiktame teismui raštu paaiškinime nurodė, kad garažų bendrijoje pradėjo dirbti 1998 metais buhaltere, liudija, kad R. J. turi garažą (duomenys neskelbtini) korpuse, skolų bendrijai neturi.
10. Kaip jau minėta CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus draudimus, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Byloje surinkti oficialūs ir nenuginčyti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, patvirtina, kad pastatas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui A. A. nuo 1979 metų. Be to, pareiškėjas visą jo garažo valdymo laikotarpį žinojo, kad kitas asmuo turi teisę į ginčo turtą, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, jis negali būti laikomas sąžiningu valdytoju.
11. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas byloje aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, nes šiuo atveju negali būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, kadangi tokiam konstatavimui nėra būtinų sąlygų visumos, t. y. 1) daiktas yra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 2) tai, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu valdytoju, kadangi visą garažo valdymo laikotarpį žinojo, kad kitas asmuo turi teisę į ginčo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).
12. Pažymėtina, jog iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimo ypatumus, spręstina, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi daiktas – garažo blokas – įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, jis negali būti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu objektas, todėl pareiškėjas pasirinko netinkamą savo procesinių siekių realizavimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. J. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.