- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-59-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33983-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „Acon Engineering“, M. B.
- Ieškovas
- M. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų UAB „Acon Engineering“ ir M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams UAB „ACON Engineering“ ir M. B. dėl skolos už projektavimo darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovų UAB „ACON Engineering“ ir M. B. solidariai priteisti: pagrindinę skolos sumą – 7 750,00 EUR ieškovo naudai pagal 2015 m. spalio 26 d. projektavimo darbų sutartį Nr. MG-2015-10- 26/01 ir laidavimo sutartį Nr. MG-2015-10-26/02 bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą; 1 690,14 EUR padidintas palūkanas nuo 2015 m. gruodžio 7 d.; 279,00 EUR delspinigių; 40,00 EUR ikiteisminio proceso metu patirtų išieškojimo išlaidų kompensavimą; 550,00 EUR už teisinę pagalbą surašant ieškinį bei už vieną teismo posėdį ir 258,00 EUR žyminio mokesčio; 6 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB „ACON Engineering“ ir M. B. kilnojamų ir nekilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir laiduotojui bei esančių pas atsakovą ar laiduotoją arba trečiuosius asmenis areštą ieškinio apimtyje, užtikrinant galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, ji nesumokama ilgiau nei per 2,5 metų terminą, skolininkai nebendradarbiauja, todėl gali imtis priemonių turimą turtą ar turtines teises paslėpti ar juos apsunkinti kitais būdais, jog galimai palankus teismo sprendimas ieškovo atžvilgiu, negalėtų būti įvykdytas arba jo įvykdymas ženkliai pasunkėtų. Šios prievolės įvykdymą laidavo atsakovo įmonės vadovas asmeniškai, kaip fizinis asmuo, o patikimų duomenų, jog atsakovo UAB „ACON Engineering“ ar M. B., kaip fizinio asmens turtinė - finansinė padėtis yra gera, ieškovas neturi. Iš Creditinfo viešai prieinamų duomenų apie skolininką UAB „ACON Engineering“ matyti, jog skolininkas neturi jokio ilgalaikio ar likvidaus trumpalaikio turto, jos trumpalaikį turtą sudaro iš esmės tik debitorių skolos, tuo tarpu teismuose nuo 2016 metų iki 2018 metų balandžio mėn., atsakovas turėjo net 4 bylas dėl skolos priteisimo (e2-l1554-535/2016, eL2-42156-1012/2017, eL2-14168-820/2018, eL2-l 7430-599/2018), todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tame tarpe turtinių teisių arešto, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo nebus galima įvykdyti ir/ar jo įvykdymas ženkliai pasunkėtų ir jis prarastų kreditoriui teisinę prasmę, o tokia situacija negalima. Tuo tarpu M. B., kuris kaip fizinis asmuo 2015 m. spalio 26 d. laidavo ieškovui už jo vadovaujamos įmonės UAB „ACON Engineering“ prievoles ieškovui pagal projektavimo rangos sutartį, šiuo metu jis jau ėmėsi teisinių veiksmų išvengti laidavimo prievolės vykdymo, nes kaip matyti iš Creditreform pateiktų duomenų, jis nuo 2018 m. gegužės 12 d. nebėra minėtos įmonės direktorius. Todėl yra didelė tikimybė, jog imsis ir kitų veiksmų apsunkinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį neįmanoma savo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir 9 759,14 EUR sumai areštavo atsakovams UAB „ACON Engineering“ ir M. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovų turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, laiduotoją ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui UAB „ACON Engineering“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
4. Teismas konstatavo, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš paslaugų teikimo ir laidavimo teisinių santykių, atsakovai nereaguoja į ieškovo raginimus, vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus geruoju. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovai turi ir daugiau kreditorių. Taigi teismo teigimu, nurodyti duomenys liudija, kad atsakovų ekonominė ir finansinė padėtis nėra gera, todėl ateityje gali kilti problemų dėl jo mokumo, o tuo pačiu ir atsiskaitymo su ieškovu. Tokiu būdu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytą tam tikro dydžio piniginę prievolę ir teismo vertinimu sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl teismas ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Acon Engineering“ ir M. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovas piktybiškai nuslėpė esminius bylos duomenis nuo teismo ir priešingai nei teigia ieškovas, skola jam yra ne 97959,14 EUR, o tik 810 EUR, dėl kurio ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus dėl grąžinimo ir atsakovas yra pasiruošęs juos grąžinti.
5.2. Ieškovas nepateikė jokio pagrindimo, kodėl turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios apeliantų būklės ir nuslėpė, kad su juo buvo atsiskaityta ir esmės padengta visa skola.
5.3. Apeliantas UAB „Acon Engineering“ neturi jokių ženklių pradelstų įsiskolinimų, jam priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 350 000 EUR, o įkeitimo suma tik 150 000 EUR. Be to, ieškovas klaidina teismą dėl daugybės bylų iškeltų apeliantų atžvilgiu. Kita vertus, net ir esant ir esant byloms, tai nereiškia, kad atsakovai vengia skolinių įsipareigojimų.
5.4. Dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M. B. atžvilgiu ieškovas visiškai nepateikė jokių argumentų, o tik paaiškino, kad atsakovas yra pasirašęs laidavimo sutartį. Tačiau apeliantų nuomone, tai yra ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tiesiog paaiškinimas, kodėl šioje byloje M. B. yra atsakovo procesinėje padėtyje.
5.5. Apeliantai niekada nevengė savo turtinių įsipareigojimų ir ieškovas nėra pateikęs to įrodymų. Tai, kad tarp šalių yra ginčas dėl skolos padengimo, nereiškia, kad atsakovai vengia savo turtinių įsipareigojimų.
5.6. Ieškovo teiginiai dėl tarpusavio nebendradarbiavimo, apeliantų teigimu, vertintini kritiškai, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie savo 2018-03-27 pranešimo įteikimą arba bent išsiuntimą atsakovams, taip pat akivaizdu, kad abi šalys bendradarbiavo po ginčo sutarties ir ieškovas teikė paslaugas atsakovui, už ką su juo visiškai buvo atsiskaityta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas M. G. prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį paliktą nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ne ieškovas bando nulėpti atsiskaitymo faktą, kaip neteisingai nurodo apeliantai skunde, bet atsakovas UAB „Acon Engineering“ nesąžiningai bando išvengti prievolės atsisakyti už atliktus darbus pagal 2015-10-26 sudarytą inžinerinių tinklų projektavimo sutartį, suveldamas savo prievoles bei atsiskaitymus su užsakovu ir šio mokėjimus kitiems rangovams, tame tarpe ir ieškovui, už visai kitus ir papildomus projektavimo darbus. Ieškovo teigimu, tai rodo atsakovo nesąžiningumą ir kartu yra pagrindas manyti, kad jis ir toliau sieks išvengti prievolės ar padaryti, jog jos nebūtų galima įvykdyti. Be to, jei atsakovas vykdytų savo prievoles geruoju ir tinkamai, jokių bylų teismuose jo atžvilgiu nebūtų.
6.2. Jei skola atsakovo atžvilgiu nedidelė, kodėl jos tris metus nesumoka ieškovui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės ir taikomos būtent tam, kad įmonės turtas nebūtų apsunkintas kokiais nors susitarimais ar perleistas, kad teismo sprendimą, galimai palankų ieškovui, būtų galima įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.
10. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už projektavimo darbu priteisimo, susidariusios, kaip jis teigia, apeliantui UAB „Acon Engineering“ netinkamai vykdant šalių sutartimi sulygtas prievoles. Ieškovas ieškinyje nurodė tiek šalių sudarytos sutarties (2.2. p.), tiek įstatymo normas (CK 6.38 str., 6.63 str.), kurios, jo vertinimu, buvo pažeistos, pateikė ieškinyje dėstomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (projektavimo darbų sutartį, laidavimo sutartį, atliktų darbų akto kopiją, įspėjimą ir kt.). Taigi, ieškovas suformulavo savo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jame išdėstytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo pateikti argumentai bei įrodymai buvo pakankami šiam teismui spręsti dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Šioje bylos proceso stadijoje nebuvo jokio pagrindo padaryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.
12. Apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas ieškinyje nuslėpė atsiskaitymo su juo faktą, kad skola yra ne 9759,14 EUR, o tik 810 EUR, dėl kurios ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus dėl grąžinimo ir atsakovas yra pasiruošęs šią skolą (t. y. 810,00 EUR) grąžinti, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, faktinių aplinkybių, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ar nevykdymu, nėra vertinami. Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik patikrinti, ar toks procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad yra įrodyta ir antroji sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
14. Spręsdamas dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi anksčiau teismų praktikoje taikyta prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovai nereaguoja į ieškovo raginimus, vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus geruoju. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovai turi ir daugiau kreditorių, kas, teismo vertinimu, taip pat įrodo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai, tvirtindami, kad reikalavimo sumos dydis ar šalies, kurios atžvilgiu yra nukreipti finansiniai reikalavimai, turimo turto masė savaime nėra pakankamas pagrindas turto areštui, jeigu į bylą nepateikta duomenų apie šalies nesąžiningą elgesį, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti atsakovų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.
15. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovams ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
17. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.
20. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esamam rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).
21. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pasikeitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).
22. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie apeliantų nesąžiningumą (t. y. jų ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą ieškovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad atsakovai, kilus ginčui, neatsiskaito su ieškovu, kad atsakovų atžvilgiu ne kartą buvo iškeltos bylos dėl skolos priteisimo ir kad atsakovų finansinė situacija šiuo metu galbūt nėra labai gera per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eigą leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos už suteiktas projektavimo paslaugas priteisimo, t. y. apeliantai neigia turintys prievolę ieškovui atsiskaityti už suteiktas projektavimo paslaugas. Todėl vien neatsiskaitymo su ieškovu faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.
25. Antra, nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantų finansinė padėtis, nei kitose bylose ar vykdymo procese jiems jau taikyti apribojimai disponuoti turtu taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovų nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovų turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jos veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
26. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinas ir tas aspektas, kad apeliantų pateikti duomenys, kad atsakovui UAB „Acon Engineering“ priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 350.000,00 EUR, yra išimtinai susiję su apelianto turtine padėtimi, kuri nėra savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių antrajai sąlygai (grėsmei teismo sprendimo įvykdymui) nustatyti, todėl išsamesnė šių duomenų analizė neatliktina.
27. Nėra aktualūs ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl kitose bylose apeliantams taikytų arba, priešingai, netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta ir šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 str. 1 d. 148 str., 149 str.).
28. Dar vien svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek apeliantų teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negali suteikti ieškovui pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar apeliantai gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, perleisdami jiems priklausantį turtą. Todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei apeliantų vengimo atsiskaityti su ieškovu ir kitais ūkio subjektais aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.
30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
31. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
32. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016-04-06 UAB “Acon Engineering” ir UAB “LEZ projektų valdymas” projektavimo sutarties kopiją, 2016-04-29 ir 2016-07-29 UAB “Acon Engineering” ir UAB “LEZ projektų valdymas” papildomų susitarimų kopijas, 2016-07-07 ieškovo sąskaitą išrašytą UAB “LEZ projektų valdymas”, 2016 m. liepos mėn. Atliktų darbų aktą, 2016-07-26 UAB “LEZ projektų valdymas” pavedimo ieškovui kopiją, UAB “LEZ projektų valdymas” pirkimo operacijų sąrašo kopiją, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, bei išrašą iš nekilnojamojo turto registro.
33. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus, į tai, kad nenurodė aplinkybių ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia. Be to, tokio turinio duomenų priėmimas ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 3 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, todėl atsakovų atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams UAB „Acon Engineering“ ir M. B. atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.