Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 554 – 227 / 2007

Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 34.1;

34.2; 34.3; 34.5; 35.3.6; 35.4; 63.2;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

dalyvaujant trečiojo asmens Aukštaitijos kredito unijos valdybos pirmininkui A. B.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Snoras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Snoras“ ieškinį atsakovei N. J., tretiesiems asmenims Aukštaitijos kredito unijai, A. T. dėl skolos priteisimo.

Nustatė:

2007 m. spalio 22 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 28,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nustatė, kad atsakovė yra E. R., mirusios 2006-02-10, sesuo. E. R. buvo įsiskolinusi kredito unijai „Ekranietis“, AB bankui „Snoras“ ir A. T.. Po E. R. mirties liko palikimas – piniginės lėšos - 3 225,97 Lt. Palikėja nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, testamento nepaliko. E. R. nepilnametį sūnų D. R. teismas priskyrė prie pirmos eilės įpėdinių (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), kuris palikimo priimti neatsisakė (CK 5.60 str. 1, 2, 3 d.), tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jo nepriėmė, o atsakovę – prie ketvirtos eilės įpėdinių (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.), galinčią paveldėti, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, ar šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Nurodė, kad atsakovė N. J. valios priimti sesers palikimą įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė (CK 5.50 str. 4 d.), o teismo sprendimo, jog ji palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė, pradėdama paveldimą turtą valdyti, byloje nėra (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Atsakovės pasirašymą algalapiuose teismas vertino kaip vieno iš velionės kreditorių kredito unijos „Ekranietis“ valios įgyvendinimą, siekiant kreditoriui susigrąžinti skolą. Todėl ieškinį kaip nepagrįstą atmetė.

Teismas iš liudytojo R. G. paaiškinimų padarė išvadą, jog ieškovas apie E. R. palikimo atsiradimą sužinojo tuoj pat po jos mirties. Todėl laikė, kad net ir tuo atveju, jei palikėjos įpėdiniai palikimą ir būtų priėmę, palikėjos kreditorius AB bankas „Snoras“ praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d.).

Nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovės pasirašymas algalapiuose vertintinas kaip vieno iš velionės kreditorių kredito unijos „Ekranietis“ valios įgyvendinimas, siekiant kreditoriui sugrąžinti skolą, kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovė pasirašė algalapiuose prieš savo valią. Be to, teismas neįvertino piniginių lėšų perdavimo A. T. fakto, kas patvirtina atsakovės valios išraišką.

Mano, kad teismas netinkamai taikė CK 5.63 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-22 nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-347/2006) nurodė, kad pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 str. 1 d. vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, neprivaloma prašyti atnaujinti praleisto trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Tokiu būdu, teismas privalėjo vadovautis CK 1.126 str. 2 d. ir ieškinio senatį taikyti tik tada, jei reikalautų ginčo šalis. Šiuo atveju atsakovė to neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Paveldėjimas- mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba(ir) įpėdiniams pagal testamentą(CK 5.1 str.). Paveldint pagal įstatymą laikomąsi CK 5.11 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Tai reiškia, kad tik nesant pirmos eilės įpėdinių, arba jiems nepriėmus/ atsisakius palikimo, ar atėmus iš jų tokią teisę, paveldi paskesnės eilės įpėdiniai, tačiau per tris mėnesius po tokios teisės atsiradimo. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą(CK 5.50 str.). Priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, įpėdiniui atsiranda pareiga atlyginti mirusiosios skolas. Taip įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavus pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu- CK 5.52 str., o pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą- tik paveldėtu turtu- CK 5.53 str. Tačiau, kaip minėta, už palikėjo skolas atsakoma tik tuomet, jei palikimas buvo priimtas.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. R. turėjo tris kreditorius: ieškovą AB bankas „Snoras“, kredito uniją “Ekranietis“ ir A. T.. B AB „Ekranas“, kuriame dirbo mirusioji E. R.( mirė (duomenys neskelbtini)), jos dalį atlyginimo pervesdavo tiesiogiai Kredito unijai “Ekranietis“ paskolos dengimui, likusią dalį į E. R. sąskaitą , esančią AB banke „Snoras“, nuo kurios bankas nusirašydavo pinigus paskolos dengimui. Atsižvelgiant į įvykių seką, tikėtina atsakove, jog bankrutavusi AB „Ekranas“ tik dėl E. R. mirties neatliko įprasto veiksmo - nepervedė Kredito unijai priskaičiuoto E. R. darbo užmokesčio ir atostoginių , o tikslu padengti Kredito unijai „Ekranietis“ suteiktą E. R. paskolą, bendrovė priskaičiuotus pinigus nepervedė į E. R. asmeninę sąskaitą banke, bet juos paliko bendrovės kasoje. Liko nepaneigta, jog atsakovė N. J. Kredito unijos atstovės kvietimu bei jos prašymu atsiskaityti su sesers kreditoriais, tuoj po laidotuvių atvyko į bankrutavusios AB „Ekranas“, (jo patalpose įsikūrusi ir Kredito unija „Ekranietis“) , kur tik pasirašė algalapiuose apie išmokėtinas sumas E. R., o pastarosios pinigus pasidalino kreditoriai: 3060,85Lt pasiėmė sesers kreditoriaus Kredito unija paskolos padengimui, o likusią dalį- kreditorė A. T..

Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmos eilės įpėdinis -mirusiosios nepilnametis sūnus D. R., kurio rūpintoja bei ketvirtos eilės įpėdinė yra atsakovė N. J. (CK 5.5 str.1d.1p, 5.11 str.1d.1 ir 4p, 2d) , neatsisakė nuo palikimo(CK 5.60 str.1, 2, 3d) ir motinos palikimo per įstatymu nustatytą terminą nepriėmė.

Nepagrįstas ir atmestinas apelianto teiginys, jog pirmos eilės įpėdiniui D. R. nepareiškus pageidavimo paveldėti mirusiosios motinos turtą, nesant kitų pirmos , antros ir trečios eilės įpėdinių, atsakovė N. J., kaip ketvirtos eilės įpėdinė, priimdama iš B AB „Ekranas“ vienintelį E. R. turtą- minėtą pinigų sumą, priėmė palikimą ir jo neatsisakė, o priimdama jį be apyrašo turi atsakyti už palikėjos skolas visu savo turtu, kaip numato CK 5.53 str.5.52 str. , nes apeliantas neteisingai aiškina bylos aplinkybes ir dėl to daro nepagrįstas išvadas.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovė N. J. palikimo nepriėmė. Tokia išvada darytina iš sekančių aplinkybių. Pirma, pirmos eilės įpėdiniui D. R. paveldėjimo teisė neatimta(CK 5.11 str.1d.1p, 2d). Todėl N. J. , kaip ketvirtos eilės įpėdinei, paveldėjimo teisė galėjo atsirasti pagal įstatymą tik tuo atveju, jei D. R. palikimo nepriėmė ar jo atsisakė ir šią teisę ji galėjo realizuoti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos(CK 5.11 str.2d., 5.50 str.4d). Ginčo dėl to, kad D. R. palikimo nepriėmė ir jo neatsisakė, nėra. Iš to seka, kad N. J. negalėjo apeiti pirmos eilės įpėdinio D. R. ir pagal įstatymą negalėjo praėjus tik 4 dienoms po sesers E. R. mirties priimti palikimo, kaip tvirtina apeliantas. Antra, atsakovės N. J. pasirašymo algalapiuose negalima pripažinti palikimo priėmimu, nes tokios teisės ji dėl aukščiau nurodytos aplinkybės neturėjo ir to nesiekė. Tikėtina atsakove, jog algalapius ji pasirašė įkalbėta kreditoriaus Kredito unijos atstovės ir tuo buvo įgyvendinta kreditorių valia, siekiant susigrąžinti paskolą. Atsakovė N. J. priskaičiuotų E. R. pinigų nenaudojo savo tikslams, o, esant aukščiau nurodytai situacijai, iš esmės kreditoriai priskaičiuotas jų skolininkei E. R. pinigines lėšas pasidalino. Tai reiškia, kad nebuvo N. J. valios priimti palikimą ir ji jo(palikimo) nepriėmė. Kadangi ji palikimo nepriėmė, tai jai nebuvo pagrindo jo atsisakyti. Esant nurodytoms įstatymo nuostatoms, bei šios bylos aplinkybėms, kuomet mirusioji kito turto neturėjo, po E. R. mirties liko nepilnametis sūnus D. R. visiškas našlaitis , nes jo tėvas miręs anksčiau (b.l.10), tai priešingas atsakovės veiksmų vertinimas pasirašant algalapiuose, kaip tai bando daryti apeliantas, būtų socialiai neteisingas, neatitiktų CK 1.5 straipsnio nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bankas, kaip stiprioji paskolos sutarties šalis, draudimu, palūkanomis, delspinigiais ir kitokio pobūdžio netesybomis apsidraudžia nuo galimos rizikos skolininkui dėl kurios nors priežasties negražinus paskolos. Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p).

Teisė prašyti taikyti ieškinio senatį priklauso tik atsakovui(CK 1.126 str.2d). Šioje byloje atsakovė šio klausimo nekėlė, todėl teismas savarankiškai neturėjo teisės svarstyti ieškinio senaties termino klausimo, ar jį taikyti. Kadangi apylinkės teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad praleista ieškinio senatis ir dėl to negali būti ginama ieškovo teisė, tai iš skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies nurodytas pagrindas šalintinas.

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Akcinės bendrovės banko „Snoras“, į.k. 112025973 50,80Lt(penkiasdešimt litų 80 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.