Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. V. ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - aštuoniems (8) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. - vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. - dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. prie bausmės, paskirtos pagal BK 253 str. 1 d., pridėta apėmimo būdu pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrintos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2005-09-17, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei grasino ją nužudyti: V. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs viena ranka J. V. kaklą, kitos rankos kumščiu sudavė jai į kairįjį smilkinį, šaukdamas „užmušiu, papjausiu, išmesiu iš penkto aukšto“, grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio mėnesį, tiksli data nenustatyta, prie Baltijos pr. 4-ojo namo, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos, normalaus galingumo brizantinę sprogstamąją medžiagą - 202 g trotilo, kurią parsigabeno į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2005-09-22, 22.15 val., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nukentėjusioji J. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti, jog V. Ž. kaltu prisipažino visiškai, turtinė žala jai nebuvo padaryta, ji jokių pretenzijų nuteistajam neturi, jo įvykdyti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nukentėjusioji teigia, kad jaučiasi kalta, jog V. Ž. nuteistas už sprogstamosios medžiagos įgijimą ir laikymą, nes dėl jos šis nusikaltimas buvo išaiškintas. Nukentėjusioji prašo sušvelninti bausmę nuteistajam ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad neginčija nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad už nusikaltimus pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo būti atleistas jam su nukentėjusiąja J. V. susitaikius, nes yra BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos - jo padaryti nusikaltimai prieš nukentėjusiąją nėra sunkūs, savo kaltę pripažino visiškai, turtinė žala nepadaryta, su nukentėjusiąją susitaikė ir ji jokių pretenzijų jam neturi. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą pagal BK 253 str. 1 d., neatsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir davė parodymus, kurie atitiko faktinėms bylos aplinkybėms, tuo tyrimui ir teismui padėjo išsiaiškinti šią veiką. Šias aplinkybes teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis. Be to, sprogstamoji medžiaga buvo paimta jam nedalyvaujant, todėl jis turėjo galimybę savo kaltę neigti ir taip bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau to nepadarė. Nuteistasis prašo jį dėl nusikaltimų pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 38 straipsnio pagrindais, o pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiosios J. V. ir nuteistojo V. Ž. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistojo V. Ž. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Iš nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinių skundų turinio matyti, kad nukentėjusioji su nuteistuoju yra susitaikę. Nukentėjusioji J. V. skunde nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurias V. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., nuteistajam yra atleidusi, jokia žala jai nebuvo padaryta, todėl dėl šių nusikalstamų veikų prašo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Privataus kaltinimo bylose procesas vyksta pagal BPK XXX skyriuje nustatytas taisykles. Procesas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų šio skyriaus 407 straipsnyje, pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tai reiškia, kad pats nukentėjusysis sprendžia ar kaltininko nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, dėl kurios jis turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Nukentėjusiojo valia pagrįsta kaltinimo pozicija daro lemiamą įtaką privataus kaltinimo bylos proceso eigai ir jos rezultatams. Jeigu privatus kaltintojas susitaiko su kaltinamuoju, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p., pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika yra priskiriama prie bylų vykstančių pagal BPK XXX skyriuje nustatytas taisykles. Kadangi nukentėjusioji J. V. ir nuteistasis V. Ž. susitaikė, bylos procesas pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Nors nukentėjusioji su nuteistuoju dėl nusikalstamos veikos, už kurią V. Ž. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., yra susitaikę, žala jai nepadaryta, tačiau teigti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negalima. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs dėl grasinimo nužudyti J. V. (t. 1, b.l. 56, 61, 64), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė ir paaiškino, kad neatsimena, kad būtų nukentėjusiajai grasinęs, nukentėjusioji jį apkalbėjo. Vėliau nuteistasis aiškino, kad prisipažinti dėl nusikalstamų veikų padarymo jį privertusi tyrėja, jis nukentėjusiajai negrasinęs (t. 2, b.l. 25-34). Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas, asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažinti savo kaltę.

Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip asmuo, kuris ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jeigu nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai ( BK 38 str. 2 d.). Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 3 d. nuosprendžio matyti, kad V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 118 str. 2 d., 118 str. 4 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs. Kadangi naujos tyčinės nusikalstamos veikos buvo padarytos neišnykus teistumui, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Dėl to nuteistajam negali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Savo sprendimą skirti realią laisvės atėmimo bausmę V. Ž., pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 253 str. 1 d. nenustatyta. V. Ž. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl laikomas recidyvistu ( BK 27 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad realiai atlikęs Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, 2002 m. balandžio 12 d. buvo paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos ( t. 1, b.l. 72). Po paleidimo kelis kartus baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 73), nedirba. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. padarymo, davė parodymus dėl visų šios veikos padarymo aplinkybių ir tuo tyrimui ir teismui padėjo išsiaiškinti šią veiką, nepagrįstas. Nuteistasis pripažino tik patį sprogstamosios medžiagos – trotilo laikymo faktą, bet nenurodė iš kur gavo šią sprogstamąją medžiagą. Pirmojoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje V. Ž. nurodė, kad trotilą gavo iš G. Švaro ir Simo (t. 1, b.l. 61). Vėliau šiuos parodymus pakeitė ir parodė, kad neprisimena kas jam davė trotilą (t. 1, b.l. 64-65, t. 2, b.l. 25-34). Todėl teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimą nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagrindo teigti, kad nuteistasis padėjo išsiaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nėra. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo V. Ž. asmenybę.

BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukščiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau kartą realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis savo elgesiu sistemingai darydamas įstatymo pažeidimus demonstruoja nenorą keisti gyvenimo būdo, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos procesas pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. V. Ž. iš naujo bendrintinos bausmės, paskirtos pagal BK 145 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 416 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, panaikinti ir bylos procesą dėl šios nuosprendžio dalies nutraukti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis prie skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 145 str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.