Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, turi (duomenys neskelbtini), neteistas, 2020-06-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam ir V. J. susitaikius dėl padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. J., mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2022-10-11 iki 2022-10-15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė savo žmoną V. J. kumščiais, suduodamas jai ne mažiau 15 smūgių į veidą, krūtinę, rankas ir kojas, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą,

I. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis savo namuose vartojo alkoholinis gėrimus, po to be jokios priežasties smurtavo žmonos V. J. atžvilgiu, kaltinamojo teigimu jis su ranka sudavė žmonai į veidą bei kitas kūno vietas, kiek iš viso sudavė smūgių neatsimena, nes buvo apgirtęs, sutinka, kad žmona jautė fizinį skausmą, savo veiksmus nepateisina ir dėl jų gailisi. Nori žmona atsiprašyti, su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kadangi kaltinamasis I. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-11 apie 22.30 val. grįžo iš (duomenys neskelbtini), po giminių laidotuvių, į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo rado savo sutuoktinį I. J., akivaizdžiai neblaivų. Jis sėdėdamas savo kambaryje prie stalo, pasakė jai, kad duotų butelį degtinės, kurį ji parsivežė iš (duomenys neskelbtini), ji davė. Po kurio laiko sutuoktinis pradėjo jai priekaištauti, kad į (duomenys neskelbtini) ji išvažiuoja susitikti su kitais vyrais, meilužiais. Ji šiuos jo žodžius neigė, nes tai buvo prieš 50 metų ir tarp jų dėl to kilo konfliktas. Mano vyras netrukus atsistojęs pradėjo savo rankų kumščiais ją mušti. Mušė į įvairias kūno sritis - į veidą, krūtinę, rankas ir kojas. Kiek kartų sutuoktinis I. J. jai sudavė ji pasakyti negali, kadangi negalėjo suskaičiuoti, tačiau ne mažiau nei 10 kartų. Dėl šių veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji po įvykio policijos pareigūnų nekvietė, kadangi mano vyras ją gąsdino, jog išmes pro balkoną ir pats iššoks. Po šio konflikto vyras ir toliau gėrė, tačiau nesmurtavo. Paskutiniu metu sutuoktinis I. J. dažnai būdavo agresyvus, dažnai ją mušdavo, tačiau bijodama jo gąsdinimų ji policijos nekviesdavo, jis jai neleisdavo net išeiti iš namų, kad negalėtų pasikviesti pagalbos. Namuose daugiau nieko nebuvo. Šiuo metu sutuoktinis I. J. yra išvežtas į psichiatrinę ligoninę, kadangi 2022-10-15 bandė iššokti pro balkoną (b. l. 34).

2023-03-20 papildomai nukentėjusioji V. J. parodė, kad tikrai būna taip, kad griuvinėja, nes serga cukralige, kartais apsisuka galva, neišlaiko pusiausvyros ir nugriūna, tai atsitinka kartais, tačiau nedažnai. Bet laikotarpyje nuo 2022-10-11 iki 2022-10-24 pati pargriuvusi nebuvo, visi kūno sužalojimai, kuriuos ant jos kūno rado specialistas, apžiūrėjęs ją 2022-10-24 teismo medicinos tarnyboje, buvo padaryti jai būtent 2022-10-11 kai smurtavo vyras I. J.. Tą dieną vyras jai rankų kumščiais sudavė daugybę smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali, tačiau tikrai daugiau nei 10, dėl ko vėliau jai atsirado mėlynės, kurias ir rodė specialistui apžiūros metu. Taip pat kai 2022-10-16 buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę rodė mėlynes ją apžiūrėjusiam gydytojui (b. l. 42).

2022-10-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste. V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis suduodant smūgius. Specifiniai žalojančių daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimų lokalizacija kūne rodo, kad sužalojimai tikėtina susidarė suduodant smūgius. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius (b. l. 50-51)

2022-10-15 V. J. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kur nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, S20,2 Krūtinės ląstos sumušimas. 2022-10-12 pacientę sumušė sutuoktinis (b. l. 55-56) 2022-10-15 greitosios medicinos pagalvos kvietimo kortelė (b. l. 59).

Garso įrašas į bendrąjį pagalbos centro Vilniaus skyrių, kuriame užfiksuota, kad pranešėja D. kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad mama visa sumušta, mėlyna, tėvas nori iššokti pro balkoną, tėvas ją sumušė (b. l. 84).

BIRT ataskaitų žiūryklės pažyma, kad 2022-10-15 14.25 val. D. B. pranešė, jog tėvas I. J. ėmė konfliktuoti su šeimos nariais, elgėsi neadekvačiai, bandė iššokti iš balkono. Be to, jis nuolat smurtauja prieš savo žmoną V. J., kuri bijo kreiptis į policiją (b. l. 16).

2022-10-15 tarnybinis pranešimas, kad pagal D. B. pranešimą, kad I. J. nuolat smurtauja prieš savo žmoną V. J., nuvykus į įvykio vietą ant V. J. veido, rankų, šono, krūtinės akivaizdžiai matomos smurto žymės, kraujosruvos. Be to, užfiksuotas jos didelis susijaudinimas, vengimas bendrauti su pareigūnais (b. l. 19-22; 78, 80).

2022-10-16 gautas V. J. pareiškimas dėl 2022-10-11 I. J. smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1).

Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. J. ir V. J. yra jos tėvai. Tėvai gyvena savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena atskirai. Savo bute tėvai šiuo metu gyvena dviese. Tėvas apie 15 metų nedirba ir nesaikingai vartoja alkoholį. Kai tėvas girtas, jis kabinėjasi prie mamos, smurtauja mamos atžvilgiu. 2022-10-12 d. dienos metu jai paskambino mano sesuo A. S. ir pasakė, kad kalbėjo su jų motina ir mama jai pasakė, kad bijo tėvo, sėdi savo kambaryje ir bijo iš kambario išeiti. A. paprašė, kad ji nueitų pasižiūrėti kas vyksta tėvų bute. Ji nuėjo pas tėvus, abu tėvai buvo namuose, tėvas gulėjo savo kambaryje, buvo neblaivus, motina buvo savo kambaryje, ji buvo sumušta, o būtent ant mamos veido buvo mėlynių, mėlynių buvo ir ant rankų, ant krūtinės. Mama papasakojo, kad dieną prieš tai tėvas eilinį kartą, būdamas neblaivus smurtavo prieš ją, būtent mušėsi. Ji motiną pasiėmė laikinai pas save ir jos bute pragyveno apie 3 dienas. 2022-10-15 d. mama nusprendė grįžti pas save į namus, ji nuėjo viena, nes pas į namus buvo atvykusi sesuo D. B. ir jų sūnėnas D. V., todėl ji mamą išleido vieną, pasakė, kad vėliau taip pat ateis. Kai po kiek laiko ji atėjo namo, tėvas buvo neblaivus, įvyko konfliktas ir tėvas bandė iššokti pro buto balkoną. Į butą buvo atvykusios visos tarnybos, tėvas buvo išvežtas į ligoninę. Šiuo metu tėvas iš ligoninės yra paleistas, vartoja vaistus, nevartoja alkoholio ir namuose viskas gerai, tačiau tai neilgam. Tėvas mamos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, buvo ir anksčiau pradėti ikiteisminiai tyrimai, buvo tokių atvejų, kai mama tiesiog nesikreipdavo į policiją. Tačiau paskutiniu metu tėvo smurtas mamos atžvilgiu dažnėja (b. l. 98).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. J. ir V. J. yra jos tėvai. Tėvai šiuo metu dviese gyvena savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena atskirai nuo tėvų, lankosi pas tėvus kiekvieną savaitę. Tėvas jau senokai piktnaudžiauja alkoholiu, kai būna neblaivus, konfliktuoja su mama. Ne kartą tėvas smurtavo mamos atžvilgiu. Dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dažniausiai mama tiesiog nesikreipdavo į policiją. 2022-10-12 d. ji su mama kalbėjo telefonu, mama minėjo, kad iš vakaro tėvas, būdamas neblaivus, prieš ją smurtavo, minėjo kad yra mėlynė. 2022-10-15 d. dienos metu atvyko pas tėvus, tėvai abu buvo namuose, tėvas buvo neblaivus. Tą dieną pamatė mamą po to kai 2022-10-11 ją sumušė, ant mamos kūno buvo daugybė mėlynių: ant veido, ant kaktos, prie smakro, ant krūtinės. Mama skundėsi, kad jaučia skausmą. Ji nusprendė, kad reikia kviesti greitąją, kad mamą bent jau apžiūrėtų medikai. Pasakė tėvui, kad kvies greitąją bei reikės ir policijos. Tėvas tuomet bandė iššokti pro buto balkoną. Tuo metu be jos ir tėvų buvo sesuo M. bei sūnėnas D. V. (jis šiuo metu atlieka privalomąją karo tarnyba, tarnauja (duomenys neskelbtini), tą dieną buvo paleistas į namus). Joms pavyko tėvą sulaikyti, ji iškvietė greitąją, policiją , atvažiavo ir gelbėtojai. Tėvus greitoji išvežė į ligoninę. Šiuo metu ir tėvas ir mama yra namuose. Nuo to laiko kai paleido iš ligoninės, tėvas alkoholio nevartoja, vartoja jam paskirtus vaistus, elgiasi ramiai (b. l. 106).

Įtariamasis I. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad V. J. yra jo žmona nuo (duomenys neskelbtini) m.. Šiuo metu kartu su V. gyvena jiems abiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su mumis iki 2022 rugsėjo mėnesio dar gyveno anūkas V. D., kuris nuo 2022 rugsėjo atlieka (duomenys neskelbtini). Su žmona gyvena draugiškai, kartais pasitaiko žodinių konfliktų, tačiau fizinio smurto žmonos atžvilgiu nenaudoja. 2022 spalio mėnesį dienos metu tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl tam tikrų įvykių jaunystėje. Konflikto metu jis buvo neblaivus, prieš tai gėrė degtinę, žmona buvo išgėrusi alaus. Konflikto metu jis žmoną pastūmė ir jį nugriuvo, griūdama ji atsitrenkė į sieną. Konfliktas vyko buto virtuvėje. Jis žmonos kumščiais nemušė. Ji atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį. Kadangi buvo išgėręs, įvykio aplinkybių gerai nepamena, be to paskutinius du metus turi problemų su atmintim, gerai pamina kas vyko anksčiau, jaunystėje, prastai atsimena, kad kas vyko šiomis dienomis. Šiuo metu vartoja gydytojo psichiatro jam išrašytus vaistus. Žmona kartais išgeria alaus, kai išgeria griuvinėja, po ko ant jos kūno atsiranda mėlynės. Prieš konflikto ir po konflikto matomų sužalojimų ant žmonos kūno jis nematė. Kodėl žmona parašė šį pareiškimą į policiją jis nežino, tam paaiškinimo neturi. Šiuo metu gyvena kartu su žmona V. jų bute, gyvenam draugiškai, nesipykstam, alkoholio paskutiniu metu jis visai nevartoja. Kol vyks ikiteisminis tyrimas laikinai gali pagyventi sode, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl konflikto su žmona ir dėl to, kad žmoną pastūmė, gailisi (b. l. 125).

2023-02-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nėra duomenų, kad I. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), (b. l. 153).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje nukentėjusiajai V. J. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas – į veidą, į krūtinę, į rankas ir kojas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą

Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad I. J. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir kad padarė nukentėjusiajai V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajai ranka į veidą bei į kitas kūno vietas. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojų M. S. ir D. B. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kurie, nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau nurodė, kad, praėjus keletui dienų, matė motinos patirtus sužalojimus. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. policijos įvykių registro išraše, 2022 m. spalio 16 d. V. J. protokole–pareiškime, 2022 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotus vaizdo įrašus, užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindą manyti, kad išties nukentėjusioji bylai reikšmingu laiku buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sugretinus šias aplinkybes su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotais duomenimis V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis suduodant smūgius. Specifiniai žalojančių daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimų lokalizacija kūne rodo, kad sužalojimai tikėtina susidarė suduodant smūgius. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius. Iš šių duomenų nėra abejonių, kad I. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu I. J. su V. J. yra sutuoktiniai, juos sieja artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad I. J. nusikalto tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad I. J. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, laikotarpiu nuo 2022-10-11 iki 2022-10-15 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė savo žmoną V. J. kumščiais, suduodamas jai ne mažiau 15 smūgių į veidą, krūtinę, rankas ir kojas, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas I. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajai V. J. suduota ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, krūtinę, rankas ir kojas.

I. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius I. J. – neteistas, vedęs, pensininkas, turintis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

2023-02-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 metais jis buvo gydomas RVPL, byloje nėra duomenų, kad I. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 5 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

I. J. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę V. J.. Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, kadangi 2020-06-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam ir V. J. susitaikius dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti I. J. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam I. J. skiriama sumažinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas su aukščiau nurodytais įpareigojimais ir draudimu.

V. Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 72,39 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (b. l. 68-70). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 71), ši žala patirta dėl nukentėjusiosios gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis jam pareikštą ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino pilnai. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, žalą priteisiant iš kaltinamojo I. J..

VI. Kiti klausimai

I. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-130). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį I. J. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes I. J. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. J. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 6 dalimi, I. J. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- per bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų;

- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. J. 72,39 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 39 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (72,39 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Iš I. J. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Išaiškinti I. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.