- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1-2553-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15725-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, baigusi technologijų mokslus, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.56 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodama automobilį „Mercedes Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio atsitrenkė į tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 20.04 val. buvo 2,21 promilės ir 20.22 val. buvo 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji A. A. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad tuo momentu buvo neblaivi, įvykio gerai neprisimena. Nurodė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydosi, yra dalyvavusi (duomenys neskelbtini). Jai pripažinta (duomenys neskelbtini), vaikšto pas (duomenys neskelbtini). Dar buvo vienoje programoje, tada buvo stiprus pagerėjimas, tai buvo maždaug prieš metus. Jai yra išrašyti dveji (duomenys neskelbtini). Vieni (duomenys neskelbtini), o kiti (duomenys neskelbtini). Pavartojus (duomenys neskelbtini) padidėja darbingumas, jie suteikia energijos, gali dirbti. 2019 m. balandžio 17 d. atsikėlusi ryte jautėsi blogai, todėl išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi, apie 16 val., apsitvarkė namus. Alkoholio dieną nevartojo, o vartojo vakare, apie 18 val. Atsimena, kad buvo atsikėlusi, tačiau jėgų nebuvo, blogai jautėsi, todėl išgėrė. Neneigia, kad vaistus su degtine gėrė tą dieną. Atsiradus energijos, ėjo padaryti valgyti ir tada atsimena, kad atvažiavo policija. Atvažiavusi policija jai pasakė, kad ji atsitrenkė į tvorelę. Paaiškino, kad alkoholį vartojo po važiavimo, kiek prisimena vakare gėrė degtinę. Turi mažametį berniuką, mano, kad sūnus nepastebėjo, kad ji išgėrė, nes niekada nėra gėrusi prie vaikų. Nurodė, kad su vyru beveik 30 metų kaip susituokę, tuo metu jis buvo komandiruotėje. Vyras situaciją vertina labai blogai. Vyras visą laiką ją palaiko dėl gydymosi, nori, kad tokių situacijų nebūtų. Ji gyvena iš vyro pajamų, pati jokių pajamų neturi, kadangi nedirba. Vyras turi įmonę, kuri prekiauja automobiliais. Negali pasakyti, kokios yra vyro pajamos, jis yra įmonės savininkas. Vyras nuperka automobilius, juos parveža ir parduoda, varo automobilius iš užsienio. Į mėnesį apie du kartus išvyksta į užsienį. Jos sūnui (duomenys neskelbtini) yra suteikta paskola už gerą mokslą. Vyriausiasis sūnus pats papildomai dirba, bet šiek tiek nusiunčia jam pinigų. Nurodė, kad jos laiduotoju galėtų būti jos sutuoktinis. Sutuoktinis padeda kovoti su alkoholiu, važiavo kartu į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad baudą sumokės, kai įsidarbins (b. l. 162-165, 197-198).
Teisiamajame posėdyje dėl laidavimo taikymo tikslingumo apklaustas A. L. nurodė, kad nori laiduoti už sutuoktinę A. A.. Teigė, kad žmona turi problemą dėl alkoholio vartojimo jau apie 15 m. Ji dalyvavo (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva, gulėjo (duomenys neskelbtini) ir kitose (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra prastoka situacija. Tuo metu, kai įvyko įvykis, jis turėjo staiga išvažiuoti Automobilio raktelius dažnai palieka mašinoje. Dabar supranta, koks tai yra pavojus. Vienas įvykis toks tik buvo. Prašė būti A. A. laiduotoju ir nurodė, kad pats yra dirbantis, turi savo įmonę, prekiauja automobiliais, veža juos iš užsienio. Nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) kartą per mėnesį. Tuo metu, kai jo nebūna namie, atvažiuoja žmonos tėvai, kad ją kontroliuotų. Jis yra ėjęs pas kaimynus prašyti, kad neskolintų žmonai pinigų, nes ji juos išleidžia alkoholiui. Nurodė, kad yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais, kai kurie padaryti dėl nežinojimo, skubėjimo. Paaiškino, kad kiekvieną kartą duoda pastabas žmonai dėl alkoholio. Atima vaistus, pinigus - ji neturi iš ko gerti ir apsiramina. Kol būna namuose, prižiūri ją, kad negertų. Teigė, kad bandys pagelbėti, kad prisigėrusi nepadarytų kokio nusikaltimo. Kontroliuoja vaistų ir alkoholio vartojimą, po įvykio paėmė jos vaistus. Nurodė, kad automobilio raktus laikys pas save, o kitą raktą duos tėvams. Užrakins automobilį, kad žmona nepasinaudotų juo (b. l. 198-200).
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamosios prisipažinimo jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jos kaltė grindžiama šiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. A. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. ji buvo visą dieną namuose, (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 14 val. gėrė degtinę. Kad sūnus nematytų išeidavo į kiemą, nueidavo į kieme stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame gurkšnojo degtinę. Tą dieną namuose buvo viena, sūnus buvo išėjęs kažkur su draugu. Specialiai automobilyje paslėpė degtinę ir per dieną kelis kartus ėjo į automobilį išgerti ir parūkyti. Kiek kartų buvo nuėjusi į automobilį neprisimena. Nueidavo, išgerdavo ir vėl grįždavo namo, ir taip kelis kartus. Taip pat neprisimena kiek tiksliai ji išgėrė ir kokios degtinės. Jai atrodė pusę butelio išgėrė tikrai. Butelis taip ir liko automobilyje. Šviesiu paros metu, tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, alkotesterio pagalba jai nustatė sunkų girtumą, pūtė į alkotesterį du kartus. Tada ją sulaikė, jie paaiškino, kad ji įtariama vairavusi automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi ir pristatė į policijos komisariatą. Ji iškarto paaiškino pareigūnams, kad ji niekur nevažiavo, automobilį „Mercedes Benz“ 2019 m. balandžio 17 d. išviso nevairavo. Paskutinį kartą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo 2019 m. balandžio 16 d., ryte nuvažiavo į turgų ir atvažiavusi adresu (duomenys neskelbtini), paliko jį stovėti kieme. Taip šis automobilis ir liko stovėti iki 2019 m. balandžio 17 d., iki atvyko policija ir ją sulaikė. Kada paskutinį kartą vartojo alkoholį iki policijos atvykimo ji neprisiminė. Automobilis priklauso jos vyrui A. L., jis tuo metu buvo išvykęs į užsienį, o automobiliu naudojasi ji ir jos vyras. Ar automobilis 2019 m. balandžio 17 d. buvo apgadintas ji nežinojo, nežiūrėjo. Kai eidavo į automobilį pro jo galinę dalį, priekinės dalies ji net nematė, į ją nežiūrėjo. Iki 2019 m. balandžio 17 d. automobilis apgadintas nebuvo, jokių sugadinimų ji nematė, išskyrus nusidėvėjimą, t. y. kėbulas buvo aprūdijęs. 2019 m. balandžio 17 d. automobilis „Mercedes Benz“ stovėjo prie namų, (duomenys neskelbtini), niekas juo nesinaudojo ir negalėjo naudotis. Automobilis stovėjo privataus namo aptvertame kieme. Kur buvo rakteliai nuo automobilio 2019 m. balandžio 17 d. ji neprisimena (b. l. 64-66).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaltinamoji A. A. parodė, kad ji vartojo (duomenys neskelbtini), kuriuos jai išrašė (duomenys neskelbtini), apie metus laiko iki įvykio. Ji neprisimena įtarime nurodytų aplinkybių būtent dėl to, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, todėl negalėjo pasakyti ar pripažįsta savo kaltę. Baudžiamuoju įsakymu baigti tyrimą nesutiko, tačiau sutiko baigti tyrimą supaprastinta įrodymų tyrimo tvarka teisme (b. l. 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaltinamoji A. A. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. įvykio aplinkybes prisiminė labai miglotai. Po įvykio 2019 m. balandžio mėnesį, tikslios datos ji neprisimena, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., ryte, apie 7 val., buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Ji atsikėlė ir jautėsi negerai, norėjo vėl užmigti, ji išgėrė gurkšnį degtinės ir kavos, tada truputi vėliau išgėrė vaistus. Išgėrė (duomenys neskelbtini), kiek tiksliai neprisimena ir (duomenys neskelbtini), po vieną tabletę ir vėl nuėjo miegoti. Atsikėlusi, dienos metu ji dar išgėrė po vieną tabletę minėtų (duomenys neskelbtini). Po to atsiminė, kad darė šaltibarščius, apie 17.30 val. Ji prisiminė, kad darydama šaltibarščius kelis kartus ėjo į kieme, prie namų, stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gurkšnojo degtinę. Į automobilį nesėsdavo. Eidavo į automobilį išgerti alkoholio, o būtent degtinės. Kokią degtinę gėrė ji neprisimena. Taip pat neprisimena kiek kartų buvo nuėjusi išgerti ir kiek būtent išgėrė degtinės. Degtinės butelį laikė automobilyje. Ryte jos sūnus R. buvo namuose, o vėliau išėjo. Ji eidavo į automobilį tam, kad jis nematytų, kad ji vartoja alkoholį. Daugiau namuose jokių kitų žmonių nebuvo. Atsiminė, kad apie 19 val. atvyko pareigūnai, jie jai nurodė, kad ji sukėlė eismo įvykį. Tuo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo metu prisiminė, kad paskutinį kartą automobilį „Mercedes Benz“ vairavo dieną prieš, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., nes važiavo į parduotuvę. Pareigūnams nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. ji nevairavo „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ir tuo metu ji neprisiminė, kad vairuotų, ir tuo labiau sukeltų eismo įvykį, tą dieną išvis. Kad vairuotų, ir sukeltų eismo įvykį ji neprisiminė. Kada paskutinį kartą vartojo alkoholį iki policijos atvykimo ji neprisimena bet visą dieną ji tikrai gėrė degtinę. Pareigūnai alkotesterio pagalba jos namuose nustatė jai sunkų girtumą, vėliau ji dar kartą pūtė į alkotesterį policijos komisariate. Ar jos automobilis 2019 m. balandžio 17 d. buvo apgadintas ji nepastebėjo. Vėliau, kai atvyko pareigūnai jie jai parodė, kad ant automobilio yra žali dažai ir nurodė, kad su šiuo automobiliu buvo atsitrenkta į žalios spalvos tvorą, tačiau pati nematė ten labai stiprių ir akivaizdžių sugadinimų. 2019 m. balandžio 17 d. automobilis „Mercedes Benz“ stovėjo prie namų, (duomenys neskelbtini), ir jos manymu, niekas juo nesinaudojo ir negalėjo naudotis. Policijai atvykus automobilis stovėjo namo aptvertame kieme, o vartai tuo metu buvo atidaryti. Automobilio rakteliai visą laiką buvo automobilyje. Dažniausiai rakteliai būna būtent automobilyje. Pridūrė, kad 2019 m. balandžio 16 d. ji važiavo pro eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė (b. l. 118-119).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. A. prašė vadovautis jos anksčiau duotais parodymais, akcentavo, kad 2019 m. balandžio 17 d. prieš atvykstant pareigūnams ji alkoholį vartojo ir jiems atvykus buvo neblaivi. O būtent vartojo alkoholį nuo 17.30 val. iki 19 val. tikrai, gėrė degtinę. Dienos metu ji alkoholio nevartojo, nes miegojo. Alkoholį vartojo jau atsikėlusi. Faktiškai ji vairuoti automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę, tačiau ji neprisimena, kad jį vairuotų. Eismo įvykio fakto ji visiškai neprisimena, ir patvirtinti negalėjo, tačiau susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ji pripažino savo kaltę, tikėtina galėjo vairuoti ir sukelti eismo įvykį (b. l. 125-127)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo pirmame aukšte su kolega J. P. MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dirbo. Išgirdo trenksmo garsą. Jis pagalvojo, kad greičiausiai įvyko kažkoks eismo įvykis, nes garsas sklido iš (duomenys neskelbtini). Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), automobilis tamsios spalvos „Mercedes Benz“ G klasės, kaip vėliau paaiškėjo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo atsitrenkęs į žalios ir rudos spalvos geležinę tvorą. Tvora buvo kelkraštyje, apie 1,5 m. aukščio, išversta prie pat (duomenys neskelbtini), o automobilis pavažiavo į priekį, išvažiavo nuo kelkraščio į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) didėjančia tvarka. Jis viską stebėjo maždaug 20 m atstumu, pro šalia esančio (duomenys neskelbtini) buto langą ir matė, kad už automobilio vairo sėdėjo ir automobilį vairavo moteris, šviesiais trumpais plaukais, stambaus kūno sudėjimo, apie 40-45 metų amžiaus, ji dėvėjo akinius nuo saulės. Automobilyje ji buvo viena. Kai matė nuvažiuojantį automobilį pastebėjo, kad automobilio priekis buvo apgadintas, sulenktas priekinis valstybinis numeris. Moteris iš automobilio išlipusi nebuvo. Apie įvykį bendradarbis J. P. pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Manė, kad „Mercedes Benz“ automobilio vairuotoją pamatęs atpažinti galėtų. Automobilio valstybinius numerius tuo metu įsidėmėjo, kad pirmoji raidė valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ir pirmasis skaičius (duomenys neskelbtini). Vėliau J. P. nuėjo į kiemus ir surado minėtą automobilį ir pasakė jo valstybinį numerį (b. l. 37-39).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas M. K. atpažino moterį, kurios atvaizdas yra nuotraukoje Nr. 2, kuri 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.40 val., vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavusią moterį atpažino iš požymių: apie 40-45 m. amžiaus; putlaus veido, trumpų iki pačių šviesių plaukų, stambaus sudėjimo. Nuotrauka Nr. 2 buvo A. A. (b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.45 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte su kolega M. K.. Jie dirbo. Buvo užsidėjęs ausines ir staiga išgirdo stiprų smūgį, trenksmo garsą. Jis buvo stiprus ir sklido nuo (duomenys neskelbtini). Pro ofiso langus matosi (duomenys neskelbtini), todėl jie su M. išgirdę garsą iš karto pasižiūrėjo pro langą, nes susirūpino, kad kažkas atsitiko. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos „Mercedes Benz“ G klasės, kaip vėliau paaiškėjo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie nuverstos žalios spalvos geležinės tvoros, panašios į atitvarą. Kai jie pažiūrėjo pro langą, automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga nuo tvoros, važiavo šaligatviu, tada sustojo ir pavažiavo šiek tiek šaligatviu į priekį, kol išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) didėjančia tvarką į įkalnę. Kadangi prieš tai matė minėtą tvorą ji buvo visiškai sveika, nesugadinta, suprato, kad įvyko eismo įvykis, o automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Matė, kad automobilį vairavo moteris, apie 40-50 m. amžiaus, putlaus veido, šviesių plaukų, kurių ilgis iki pečių. Įvykį matė ir stebėjo apie 3-5 minutes, ir spėjo įsidėmėti tiek automobilį, tiek vairuotoją. Ji įvykio vietoje nesustojo, iš automobilio išlipusi nebuvo. Automobilyje vairuotoja buvo viena. Kai matė nuvažiuojantį automobilį dar kartą įsidėmėjo vairuotoją, nes ji pravažiavo būtent šalia lango pro kurį jis žiūrėjo. Tuo metu buvo sutelkęs dėmesį į vairuotoją, automobilio valstybinį numerį spėjo įsidėmėti tik pirmąjį skaičių (duomenys neskelbtini), ir pirmąją raidę (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad moteris pasišalino, todėl apie įvykį pranešė BPC. Ar automobilis buvo apgadintas tuo metų neatkreipė dėmesio, nes stengėsi įsidėmėti vairuotojos veidą. Vėliau, praėjus apie 10 min. jis nuėjo parūkyti ir praėjo pasižiūrėti į šalia esančius kiemus, paieškoti pasišalinusio automobilio. Nuėjęs apie 200 m. prie (duomenys neskelbtini) namo kieme pamatė stovintį tą patį automobilį, kuris ką tik pasišalino iš įvykio vietos, užsirašė tikslų valstybinį numerį ((duomenys neskelbtini) ir pranešė apie tai policijai. Pranešęs policijai jis iškarto išėjo. Vairuotoją vairavusią „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis atpažintų, jos veido bruožus įsidėmėjo, o būtent, kad ji buvo putlaus veido, trumpų, iki pečių ilgio plaukų, apie 40-50 m. amžiaus (b. l. 43-45).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas J. P. atpažino moterį, kurios atvaizdas yra nuotraukoje Nr. 4, kuri 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavusią moterį atpažino iš požymių: apie 40-50 m. amžiaus; putlaus veido, trumpų iki pačių šviesių plaukų. Nuotrauka Nr. 4 buvo A. A. (b. l. 46-48).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad jis kartu su žmona A. A. gyvena v. 2019 m. balandžio 15 d. jis išvyko darbo reikalais iš Vilniaus ir grįžęs 2019 m. balandžio 18 d. sužinojo iš savo žmonos, kad ji buvo sulaikyta įtariama vairavusi jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pats apie tai nieko nežinojo. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad atsirado naujų sugadinimų, kurių iki jam išvykstant (t. y. iki 2019 m. balandžio 15 d.) nebuvo, ant priekinės dalies bamperio matėsi žalios spalvos dažai, aplankstytas valstybinis numeris. Automobilis nėra naujas, jo kėbulas visas aplankstytas ir apibraižytas. Tačiau jo minėtų sugadinimų iki jam išvykstant nebuvo. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, tačiau automobilis buvo įgytas santuokos metu su A. A. šeimai. Tai yra šeimos automobilis, juo naudojasi tiek jo žmona, tiek jis pats. Automobilis visada stovi jų nuosavo namo (duomenys neskelbtini) kieme. Raktai būna palikti automobilyje arba namuose. Būtent 2019 m. balandžio 15 d. išvažiuodamas raktus atrodo paliko automobilio spynelėje, tačiau tiksliai neprisimena. Jis neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas (b. l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.53 val., ji buvo (duomenys neskelbtini) ( pirmame cokoliniame aukšte), (duomenys neskelbtini), ir staiga išgirdo trenksmo garsą sklindantį nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Ji pasižiūrėjo pro langą išeinantį į (duomenys neskelbtini) pusę ir pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo buvusi geležinė žalios spalvos tvora nuversta ir į ją priekine dalimi stovi atsitrenkęs tamsios spalvos automobilis, džipas. Markės ir modelio ji nežinojo. Pro langą matė automobilio dešinį šoną, apie 1 m. atstumu ir pamatė, kad už vairo sėdi moteris, šviesių trumpų plaukų, ilgio iki pečių. Vairuojančią moterį matė iš profilio, ji pavažiavo į priekį užvažiavo ant šaligatvio ir išsukusi į (duomenys neskelbtini) išvažiavo didėjančia tvarka. Iš automobilio moteris išlipusi nebuvo. Ji išėjo į lauką ir pamatė, kad geležinė žalios spalvos tvorą stovėjusi prie (duomenys neskelbtini), išilgai (duomenys neskelbtini) yra išversta. Prie tvoros guli pasišalinusio automobilio detalė ir matėsi ratų vėžės žemėje. Paskui minėtą džipą nuvažiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vėliau grįžo ir paliko jai džipo valstybinį numerį: (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad irgi matė jos minėtą eismo įvykį ir važiuodamas paskui džipą užsirašė jo valstybinį numerį. Džipą vairavusios moters ji atpažinti negalėtų, nespėjo įsidėmėti jos veido, nes matė ją tik iš profilio ir labai trumpai. Pridūrė, kad nulenktas pėsčiųjų stulpelis esantis (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) sankryžoje jau buvo nulenktas anksčiau, ne 2019 m. balandžio 17 d. Sugadinta tvora nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. namo (duomenys neskelbtini) savininkui. Iš šio savininko ji nuomojasi patalpas, (duomenys neskelbtini), iš kur pro langą ir matė eismo įvykį (b. l. 33-35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 19.12 val., dirbo kartu vyriaus. patruliu A. K. ir iš Vilniaus VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) juodos spalvos džipas apgadino stulpą iš įvykio vietos pasišalino. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo apgadinta stulpelį ir nugriautą geležinę žalios spalvos tvorą prie namo, kuri buvo įrengta išilgai (duomenys neskelbtini). Telefonu susiskambino su pranešėju J. P., kuris paaiškino, kad apie 17.50 val. iš (duomenys neskelbtini) pastato matė, kaip (duomenys neskelbtini) įsirėmęs į apgadinta tvorą stovėjo tamsios mėlynos spalvos džipas , senų gamybos metų, kurio valst. Nr. buvo panašus į (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, kad automobilį vairavo moteris, šviesių plaukų iki pačių, apie 40 metų. Automobilis įvykio vietoje nepasiliko, o pasišalino link (duomenys neskelbtini), t. y.: didėjančia tvarką. Po pamatyto įvykio, J. P. išėjo į lauką ir nuėjęs iki (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš (duomenys neskelbtini), papildomai apie tai pranešė BPC. Atvykus (duomenys neskelbtini) kieme, pastebėjo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dešinioji pusė buvo apgadinta, matėsi įlenktas valstybinis numeris, žalios spalvos dažai, tokios pat spalvos kaip ir apgadintos tvoros ant automobilio bamperio ir kėbulo. Automobilis buvo atrakintas ir automobilio raktai buvo užvedimo spynoje. Automobilio variklis buvo atšalęs. Pasibeldus į (duomenys neskelbtini) butą, duris atidarė A. A.. Namuose ji buvo viena. Ji paaiškino, kad minėtas automobilis priklauso jai ir niekas kitas minėto automobilio vairuoti negalėjo, pati ji šio automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo ryte. A. A. atrodė neblaivi, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, ji nesiorientavo aplinkoje. Ji neigė įvykio dieną iš vis vairavusi automobilį „Mercedes Benz“. Eismo įvykio forminimui buvo iškviestas kelių policijos ekipažas V1821. Jie alkotesterio pagalba A. A. ir nustatė girtumą. A. A. pristatė į Kelių policijos valdybą, (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mercedes Benz“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini) kieme (b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. apie 17 val., tikslaus laiko jis neprisimina, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini), didėjančia tvarka. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio pamatė skersai stovintį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis privažiavo arčiau ir sustojo. Tuo momentu „Mercedes Benz“ pavažiavo šaligatviu atbuline eiga ir važiuodamas į priekį nuvažiavo nuo šaligatvio , bei nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Iš automobilio „Mercedes“ niekas išlipęs nebuvo, kol pats jį stebėjo. Vairuotojo jis nematė, bet pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo nugriauta tvora. Tos pačios dienos ryte, jis važiavo minėtoje vietoje ir matė, kad tvora stovėjo, nebuvo nugriauta, kaip dabar. „Mercedes Benz“ automobiliui nuvažiavus išvažiavo ir jis. Kas vairavo minėtą automobilį nematė, kada buvo apgadinta tvora taip pat nematė. Tik įtarė, kadangi tuo momentu prie pat nuverstos tvoros stovėjo „Mercedes Benz“, kad galimai jis galėjo nugriauti tvorą, tačiau tvirtinti negalėjo, nes nematė (b. l. 53-54).
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, apgadinta žalios spalvos metalinė tvora (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 12).
Specialisto išvada Nr. 89TPK-185/2019 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 89).
Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008 patikrinimo metu A. A. 2019 m. balandžio 17 d. 20.04 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas ir 20.22 val. 2,04 promilės girtumas (b. l. 13).
VTPT prie SAM SI Nr. 89 TPK-185/2019 išvadoje nurodyta, kad A. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 89).
VĮ Regitra duomenimis automobilis „Mercedes Benz 290GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L. (b. l. 15-16).
VšĮ Emprekis duomenimis vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2019 m. balandžio mėnesį 11640 Eur su PVM, 9620 Eur be PVM (b. l. 17).
Transporto priemonės techninė būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz 290GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas. Pridėtos nuotraukos, kuriose matosi žalios spalvos įbrėžimai, sulenktas valstybinis numeris. Salone rastas degtinės butelis „Sobieski“ 0,5 l. talpos su skaidriu skysčiu (b. l. 18-21).
Dėl autoįvykio surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 95).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė pažymą, kad dėl autoįvykio padarytos žalos pretenzijų neturi. Žala atlyginta (b. l. 98).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamosios parodymus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. A., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodama automobilį „Mersedez Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio atsitrenkė į tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 20.04 val. buvo 2,21 promilės ir 20.22 val. buvo 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. A., nors teismo posėdžio metu teigė neatsimenanti visų įvykio detalių, tačiau prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kuriais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. kaltinamoji gėrė alkoholinį gėrimą (degtinę) tiek prieš įvykį, kurio metu vairuodama vyrui priklausantį automobilį, apgadino tvorą, tiek ir po įvykio. Jos teigimu, tą dieną namuose buvo viena, sūnus buvo išėjęs kažkur su draugu. Specialiai automobilyje paslėpė degtinę ir per dieną kelis kartus ėjo į automobilį išgerti ir parūkyti. Kiek kartų buvo nuėjusi į automobilį, neprisimena. Nueidavo, išgerdavo ir vėl grįždavo namo. Taip darė kelis kartus. Ji neprisimena, kiek ir kokios degtinės išgėrė. Jai atrodo, kad pusę butelio išgėrė tikrai. Kaltinamoji prisiminė, kaip pas ją atvyko policijos pareigūnai. A. A. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo patirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – tai ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų M. K., J. P. A. Š., K. Š., R. V. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga: asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, eismo įvykio vietos planas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kurie sutampa detalėse ir visi kartu sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę, todėl leidžia pagrįstai teigti, kad A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Teisiamajame posėdyje kaltinamosios vyras A. L. ir jos sūnus N. A. pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąją vyro atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek ir laiduotojas savo prašymus palaikė. A. L. prašyme nurodė, kad yra įsitikinęs, kad sutuoktinė įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neturėdama jokių piktų kėslų, o įtakota ilgai trunkančios (duomenys neskelbtini), ji niekada taip nesielgė. Santuokoje yra 29 metus, kartu augina du sūnus, jų šeima yra darni, santykiai pagrįsti abipuse pagarba ir palaikymu. Jis įsitikinęs tuo, kad A. A. nebūtina taikyti bausmės, nes iki šiol atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme jai jau tapo gera pamoka (b. l. 149-150). N. A. prašė atleisti mamą A. A. pagal A. L. laidavimą. Nurodė, kad nuo mažens savo tėvą, A. L., pažįsta kaip rūpestingą ir patikimą žmogų, tikrai žino, kad jis gali daryti teigiamą poveikį jo motinai, savo sutuoktinei. Savo ruožtu pažadėjo priminti motinai, kiek ji yra visiems brangi ir mylima, todėl turėtų susilaikyti nuo neapgalvotų veiksmų. Nurodė, kad pats studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau ryšį su šeima – mama, tėčiu ir broliu palaiko (b. l. 158).
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip matyti iš bylos duomenų A. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. A. ne kartą yra bausta administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindą išvadai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviai, nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamosios elgesys, priešingai, ji yra linkusi neblaivi daryti teisės pažeidimus ir tai patvirtina sistemingas teisės normų ignoravimas. Kaltinamosios vyras teigė, kad šeimoje jie artimai bendrauja, todėl jis tikisi žmonai padaryti teigiamą įtaką, tačiau byloje nustatyta, kad A. A. yra sulaukusi 49 m. amžiaus, nedirbanti, turinti du vaikus, kurių vienas jau suaugęs, taigi visiškai susiformavusi, kaip asmenybė. Pati kaltinamoji nurodė, kad su vyru kartu yra beveik 30 metų, juos sieja artimas ryšys, vyras ją palaiko. Teismo vertinimu, minėtas tikrai ilgas sutuoktinių kartu praleistas laikotarpis buvo pakankamas padaryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent kaltinamosios asmenybę apibūdinančių duomenų, akivaizdu, kad sutuoktinio poveikis kaltinamosios socialiniam elgesiui nebuvo efektyvus. Nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tačiau teisme apklausus laiduotoją A. L. ir ištyrus teismui jo pateiktus dokumentus kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar vyras gali vertinti žmonos elgesį kritiškai ir daryti jai teigiamą įtaką. A. L. 2015 m. yra teistas Danijos Karalystėje (b. l. 153-154), kaip pats nurodė teismo posėdžio metu ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, dėl darbo pobūdžio bent kartą per mėnesį būna išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), taigi tuo metu nebūna namuose. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nustatytą nusikaltimą kaltinamoji padarė taip pat sutuoktiniui išvykus darbo reikalais ir palikus automobilio užvedimo raktelį alkoholiu piktnaudžiaujančiai sutuoktinei prieinamoje vietoje. Teismas vertina šią aplinkybę, kad net žinodamas apie žmonos polinkį vartoti alkoholį, sutuoktinis palikdavo automobilio raktelius mašinoje, tuo pasinaudojusi kaltinamoji padarė nusikaltimą. Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimą ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-3534-827/2019, kurioje kaltinamoji A. A. traukiama atsakomybėn pagal BK 140 str. 3 d., 300 str. 1 d., 263 str. 1 d. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. A. BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. A., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Vertinama ir kaltinamosios asmenybė: neteista, nedirbanti, bausta administracine tvarka (b. l. 93-96), (duomenys neskelbtini) (b. l. 82, 84), yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 83, 85). Anot specialisto išvados Nr. 89TPK-185/2019 A. A. neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ir byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl pagrindo jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (b. l. 89).
Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas vertina tai, kad nėra A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir daro išvadą, kad nustatytinas skirtinos baudos dydis, artimas baudos, numatytos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, A. A. nustatydamas terminą per kurį turi būti įvykdyta bausmė atsižvelgia į tai, kad A. A. yra nedirbanti, tačiau ketina įsidarbinti, turi du vaikus, todėl jai nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
A. A. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2019 m. balandžio 17 d., 19.17 val. (b. l. 56-57), iki 2019 m. balandžio 18 d., 11.37 val. (b. l. 72). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis A. A. 2019 m. balandžio 18 d. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji A. A. vairuodama neblaivi padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. A. kraujyje žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra bausta administracine tvarka. Todėl kaltinamajai A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas artimesnis draudimo naudotis specialia teise vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 70-71).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. 72 straipsnio 4 dalies punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
A. A. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamoji nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas VĮ „Regitros duomenimis – kaltinamosios vyras A. L. (b. l. 15). Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad įvyko metu jis buvo išvykęs, o rakteliai buvo palikti automobilyje, nes jis dažnai palieka juos mašinoje. Teigė, kad žinojo apie ilgalaikę žmonos problemą su alkoholiu, automobilis įgytas santuokoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies punktu, darytina išvada, kad nors automobilio savininkas VšĮ „Regitros“ duomenimis yra A. L., tačiau transporto priemonė yra bendra sutuoktinių nuosavybė, A. L. visada žinojo apie žmonos problemą dėl alkoholio ir nepaisant to išvykdamas iš namų palikdavo raktelius automobilio spynelėje, suprasdamas, kad žmona gali pasinaudoti automobiliu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. L., yra konfiskuotinas.
Byloje paskirtas laikinas minėto automobilio nuosavybės teisės apribojimas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, yra pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą A. L. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 22-26), uždraudžiant turto savininkui šį turtą naudoti, juo disponuoti ir valdyti.
Kaltinamajai A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 67-69, 70-71).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 17 d., 19.17 val., iki 2019 m. balandžio 18 d., 11.37 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti A. A. neatlikusia 32 MGL (1 600 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. A. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu konfiskuoti A. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti, uždraudžiant minėtu turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.