- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-19
- Bylos Nr.
- eAN2-239-988/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. (V. M.) (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2971-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir V. M. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2971-2026 V. M. nubaustas už tai, kad 2026 m. sausio 9 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į oro sąlygas, dėl to kliudė antroje eismo juostoje važiuojančios sniego valymui skirtos transporto priemonės sniegui valyti skirtą kaušą. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, už ką jam paskirta 11 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, V. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. vasario 2 d. priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi V. M. skundas dėl Institucijos 2026 m. vasario 2 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, galima spręsti, kad sniegui valyti skirta transporto priemonė ir sniegui valyti skirtas kaušas V. M. turėjo būti matomi ir jis turėjo pakankamai laiko ir galimybę juos pamatyti. Vis dėlto, V. M. vairuodamas, atsižvelgiant į greitį, nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje esantį važiuojančios sniegui valyti skirtos transporto priemonės sniegui valyti skirtą kaušą, taip pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, todėl Institucija pagrįstai V. M. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, pagrindo naikinti šį skundžiamą sprendimą nenustatyta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir Institucijos 2026 m. vasario 2 d. Nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių. Be to, apeliaciniu skundu prašoma išreikalauti papildomus dokumentus iš darbų organizatoriaus, kelio valdytojo, rangovo ar kito atsakingo subjekto, siekiant nustatyti, kaip buvo organizuojami ir vykdomi sniego valymo darbai. Nustačius, kad reikalingas papildomas tyrimas, prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo, išreikalaujant minėtus dokumentus ir duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o išvadas dėl Pareiškėjo kaltės grindė prielaidomis. Esminė bylos aplinkybė yra ta, kad susidūrimas įvyko ne su priekyje važiuojančios transporto priemonės galu, o su iš sniego valymo mašinos dešinės pusės į Pareiškėjo eismo juostą išsikišusia darbo įranga, t. y. sniego valymo kaušu. Šios aplinkybės rodo, kad įvykis nebuvo dėl KET 126 punkto pažeidimo, kai neišlaikomas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Šiuo atveju kliūtis buvo ne pats sunkvežimis, o papildoma darbo įranga, patekusi į Pareiškėjo važiavimo trajektoriją. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar būtent išsikišęs kaušas realiomis eismo sąlygomis buvo iš anksto numato kliūtis.
4.2. Pareiškėjas judėjo dešine eismo juosta, nekeisdamas važiavimo krypties ir važiuodamas dešiniąja važiuojamosios dalies puse, kaip to reikalauja KET 119 punktas. Kelio ženklinimas ir juostų ribos tuo metu buvo sunkiai matomi dėl žiemiškų sąlygų, todėl V. M. elgėsi pagal bendrą KET logiką, t. y. laikėsi dešinės važiuojamosios dalies pusės ir neatliko jokio rizikingo manevro. Pažymėtina, kad pavojų sukūrė ne Pareiškėjas, o tai, kad į jo važiavimo trajektoriją pateko kitos transporto priemonės darbo įranga. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė matomo sunkvežimio nuo iš anksto numatomos kliūties. Teismas iš esmės nusprendė, kad jei dienos metu buvo matoma pati sniego valymo technika, tai turėjo būti matomas ir į Pareiškėjo juostą išsikišęs kaušas. Toks vertinimas yra teisiškai klaidingas ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vis tik nagrinėjamu atveju nebuvo objektyviai nustatyta, nei iš kokio atstumo realiai buvo galima pamatyti būtent kaušą, nei kada atsirado reali galimybė jį identifikuoti kaip kliūtį Pareiškėjo juostoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimas apsiribojo tik V. M. greičiu ir jo galimybe pamatyti sniego valymo techniką. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad darbai buvai atliekami su padidintais gabaritais, įranga buvo išsikišusi, apsnigti galiniai žibintai ir ženklinimas, nepakankamai pažymėtas išsikišęs kaušas bei tai, kad nebuvo papildomų priemonių užtikrinti eismo saugumą.
Atsiliepimas
4.3. Teismas nepakankamai įvertino padidintų gabaritų faktorių. Technikos vairuotojas atsiliepime nurodė, kad sniego valymo technikos plotis buvo apie 2,65 m, nors standartinis maksimalus kelių transporto priemonės plotis yra 2,55 m. Be to, kaušas darbo metu buvo išsikišęs apie 1,5 m į pirmąją juostą, kas reiškia, kad darbo metu naudotas bendras plotis viršijo 4 m. Tokie matmenys akivaizdžiai peržengia vienos juostos ribas ir reiškia, kad darbai vyko naudojant padidintus gabaritus taip, kad darbo įranga pateko į gretimą eismo juostą. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės galiniai ženklinimo elementai ir žibintai buvo apsnigti, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šios aplinkybės rodo, kad technikos vairuotojas suvokė sumažėjusį matomumą, tačiau vis tiek tęsė darbus su išsikišusia įranga ir nepakankamai matomu ženklinimu. KET 191 ir 194 punktai reikalauja, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, jos signaliniai ir apšvietimo įtaisai veiktų tinkamai ir būtų aiškiai matomi, o pati transporto priemonė būtų eksploatuojama taip, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui. Vis dėlto, apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Svarbu tai, kad išsikišęs kaušas nebuvo pažymėtas taip, kad realiomis sąlygomis būtų aiškiai matomas. Pirmosios instancijos teismas matomumą vertino pagal po įvykio padarytas nuotraukas, t. y. statiškai, nors pati situacija buvo dinaminė: lėtai judanti sniego valymo technika kėlė sniego sūkurius, žibintai ir ženklinimas buvo apsnigti, o išsikišęs kaušas buvo matomas tik priartėjus kritiniu atstumu. Teismas neįvertino, kad objektas gali būti matomas nuotraukoje po įvykio, kai tuo tarpu realioje situacijoje, nepakankamai suvokiamas kaip kliūtis iki momento, kai reagavimas jau nebegali duoti rezultato. Byloje tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, t. y. eismo įvykio vietoje nebuvo išmatuotas realus sniego valymo technikos ir kaušo plotis darbo metu, nebuvo nustatytas kaušo faktinis išsikišimas į pirmąją juostą, nebuvo atliktas matomumo vertinimas, judant transporto priemonėms, nebuvo transporto ekspertizės dėl reakcijos ir stabdymo galimybių. Taigi teismo išvada, kad kliūtis turėjo būti matoma, grindžiama ne techniniais duomenimis, o prielaidomis.
4.5. Teismas taip pat nepakankamai ištyrė darbų organizavimo teisėtumo ir eismo reguliavimo klausimus. Oficiali „(duomenys neskelbtini)“ informacija rodo, kad darbų keliuose eismo organizavimo schemos rengiamos ir derinamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“, KET ir kelio ženklų taisyklėmis, o pati darbų keliuose ir eismo ribojimų sritis yra atskirai administruojama. Vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, kokiu konkrečiu pagrindu darbai tą dieną ir toje vietoje buvo vykdomi, ar buvo patvirtinta eismo organizavimo schema, ar ji buvo suderinta, ar buvo numatytas draudimas apvažiuoti, nukreipiantieji ženklai, papildomas ženklinimas, ar apskritai buvo įvertinta, kad naudojami padidinti gabaritai. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neišreikalavo, todėl bylos ištyrimas liko neišsamus. Manytina, kad nesat byloje duomenų, jog darbai buvo vykdomi pagal tinkamai suderintą eismo organizavimo schemą ir pakankamai saugiai, šie dokumentai ir duomenys turi būti išreikalauti. Pažymėtina, kad šitos aplinkybės turėjo būti ištirtos, nes jos turi įtakos vertinimui, ar kliūtis buvo pakankamai pažymėta ir, ar ji buvo iš anksto numatoma.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertinto byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien tai, kad Pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų vertinimo ir jis pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde dėstomos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinis skundas netenkinamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria V. M. skundas dėl Institucijos 2026 m. vasario 2 d. nutarimo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Institucijos 2026 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2971-2026 V. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, 2026 m. sausio 9 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į oro sąlygas, dėl to kliudė antroje eismo juostoje važiuojančios sniego valymui skirtos transporto priemonės sniegui valyti skirtą peilį (past. tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje peilis įvardijamas kaušu).
9. Apeliaciniu skundu ginčijama V. M. kaltė, teigiama, kad susidūrimas įvyko ne su priekyje važiuojančios transporto priemonės galu, o su iš sniego valymo transporto priemonės dešinės pusės į Pareiškėjo eismo juostą išsikišusia darbo įranga, t. y. sniego valymo kaušu. Šios aplinkybės rodo, kad įvykis buvo ne dėl KET 126 punkto pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta tai, kad darbai buvai atliekami su padidintais gabaritais, įranga buvo išsikišusi, apsnigti galiniai žibintai ir ženklinimas, nepakankamai pažymėtas išsikišęs peilis bei tai, kad nebuvo papildomų priemonių užtikrinti eismo saugumą. Nenustatyta iš kokio atstumo realiai buvo galima pamatyti sniego valymo peilį ir jį identifikuoti kaip kliūtį Pareiškėjo juostoje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
10. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Pareiškėjas važiuodamas pirma eismo juosta kliudė antroje eismo juostoje važiuojančios sniego valymo mašinos sniegui valyti skirtą peilį. Vis tik, Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dėl blogų oro sąlygų, t. y. apsnigimo, iki susidūrimo momento, sniego valymo peilio, kuris buvo jo eismo juostoje, nebuvo galimybės pamatyti. Vis dėlto, priešingai apeliacinio skundo argumentams, spręstina, jog V. M. turėjo galimybę pamatyti jo eismo juostoje esantį sniegui valyti skirtą peilį, t. y. pamatyti kelyje atsiradusią kliūtį, aplenkti sniego valymo mašiną ar sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.
12. V. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad prasilenkti su transporto priemone galimybės nebuvo, nes kelias važiuojant abejoms transporto priemonėms buvo per siauras. Pasirinko saugų, 40–50 km/val. važiavimo greitį. Lėtai važiuojanti transporto priemonė iš viršaus ar iš apačios kėlė sniego sūkurius, dėl to tik priartėjęs 1 metro atstumu pastebėjo išsikišusią sniego valymo įrangą – kaušą, todėl negalėjo išvengti susidūrimo. Priekyje nebuvo kitų automobilių, jis buvo pirmas. Pats sunkvežimis matėsi, tačiau kaušo nesimatė. Nuotraukoje, kurios pavadinimo pabaiga yra „140133“, matosi, kad tik sustojus galima buvo pamatyti, kad tai yra speciali transporto priemonė, nes ši visa buvo padengta sniegu. Matėsi tik pati transporto priemonė ir jos žibintai. Nuotraukoje, kurios pavadinimas baigiasi „142245“, matosi transporto priemonė ir jos kaušas, kurie neatitinka įstatyminių pločio reikalavimų. Nuotraukoje, kurios pavadinimas baigiasi „140133“, matosi šoninis kaušas, kuris įvykio metu buvo nuleistas ir nebuvo matomas dėl kylančių sniego sūkurių. Nuotrauka, kurios pavadinimo pabaiga yra „140133“, padaryta praėjus apie 5 minutėms po įvykio. Sniego valymui skirtos mašinos vairuotojas jam pasakė, kad kas 10 minučių nuvalyti sniego jis nestos. Taigi, kaip matyti iš Pareiškėjo parodymų, kurie, be kita ko, analogiški kaip ir jo 2026 m. sausio 12 d. pateiktiems paaiškinimams administracinio nusižengimo byloje, prasilenkti su transporto priemone galimybės nebuvo, nes kelias važiuojant abejoms transporto priemonėms buvo per siauras. Pareiškėjo teigimu, jis pasirinko saugų greitį, tačiau lėtai važiuojanti sniego valymo mašina kėlė sniego sūkurius, dėl ko jis sniego valymo peilį pastebėjo tik priartėjęs 1 metro atstumu. Vertinant Pareiškėjo parodymus, pastebėtina, kad V. M. iš esmės neneigia matęs sniego valymo transporto priemonę. Kaip galima suprasti iš Pareiškėjo paaiškinimų, jis ne tik pastebėjo sniego valymo transporto priemonę, tačiau įvertino ir jos aplenkimo galimybę, dėl ko sumažino greitį. Taigi, galima spręsti, kad judanti sniego valymo mašina Pareiškėjui buvo matoma.
13. Kadangi V. M. nesutinka su padarytu pažeidimu ir pateikia savo versiją dėl įvykio, o konkrečiai dėl matomumo, šiuo atveju tampa reikšmingi kiti byloje surinkti įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti jam inkriminuoto administracinio nusižengimų padarymo aplinkybes.
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino objektyvius duomenis esančius byloje, o būtent nuotraukas, kurias Pareiškėjas pateikė 2026 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. nurodė, jog nuotraukas iš įvykio vietos jis padarė praėjus apie 5 minutėms po įvykio, todėl galima spręsti, kad šiose nuotraukose užfiksuotos oro sąlygos buvo ir eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad įvykis įvyko 2026 m. sausio 9 d. 14.00 val., t. y. dienos metu, kai matomumas buvo geras. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sniego valymo mašina yra antroje eismo juostoje, o Pareiškėjo automobilis pastatytas kelkraštyje, priekyje, dešiniau sniego valymo mašinos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuotraukose matyti, kad lauke krituliai buvo minimalūs. Be to, iš nuotraukos, pavadinimu „20260109_141459.jpg“ matyti, kad stovi sniego valymo mašina, o už jos, pirmoje eismo juostoje – automobilių kolona, kuri matosi bent per 7-8 transporto priemones, kas reiškia, kad matomumas tuo metu buvo pakankamai geras. Pažymėtina ir tai, kad nuotraukoje, pavadinimu „20260109_140133.jpg“ užfiksuota, jog sniego valymo mašinos žibintai, esantys galinėje jos dalyje, o būtent ant abiejų pusių pačios mašinos bei ant šoninio sniego valymo peilio galinio viršutinio kampo, mašinos dešinėje pusėje, yra įjungti bei švietė. Dar daugiau, prie šios mašinos galinės dalies buvo pritvirtintas įspėjamasis ženklas „Darbai kelyje“, kartu šalia jo, per mašinos vidurį, buvo pritvirtintas ir švietė (ar žybsėjo) specialus pakankamai didelis oranžinės spalvos žibintas, kurį sudarė bent devynios atskiros šviečiančios lempos. Sutiktina su Pareiškėju, kad sniego valymo mašina buvo apsnigta, tačiau paminėti galiniai jos žibintai švietė bei matėsi, t. y. jie apsnigti ar kitaip uždengti nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad sniego valymo mašina nebuvo visiškai apsnigta, o pagal savo gabaritus, judėjimo ir darbų pobūdį (kai sniegas intensyviai yra stumiamas į kelkraštį) buvo gerai matoma. Aplinkybę, kad minėta mašina, įskaitant ir šoninį sniego valymo peilį, buvo matoma kitiems eismo dalyviams, patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos pavadinimais „20260109_185459.jpg“, „20260109_185511.jpg“ ir „20260109_185527.jpg“. Šiose nuotraukose užfiksuota sniego valymo mašinos galinė dalis tamsiu paros metu. Kaip matyti, šoninio sniego peilio – gabaritinis žibintas šviečia raudonai, kas reiškia, kad kitoms transporto priemonėms, kurios važiuoja paskui ją, šis įspėjamasis signalas yra matomas. Kitaip tariant, prie šoninio sniego peilio esantis gabaritinis raudonos spalvos žibintas informuoja kitus eismo dalyvius apie galimą kliūtį, t. y. sniego valymo peilį. Kaip minėta, nuotraukos užfiksuotos tamsiu paros metu, kada matomumas iš tiesų yra ribotas, be kita ko, atsižvelgiant ir į prastas oro sąlygas. Taigi, įvertinus byloje esančias nuotraukas, galima spręsti, kad sniego valymo mašina bei šoninis jos sniego valymo peilis kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir Pareiškėją, neabejotinai buvo matomi, juo labiau šviesiu paros metu. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad Pareiškėjas, pastebėjęs priekyje jo važiuojančią sniego valymo mašiną, net jeigu jos dalis ir buvo jo (t. y. pirmoje) eismo juostoje, turėjo galimybę ne tik pasirinkti saugų greitį bei atstumą iki kito eismo dalyvio, bet ir tinkamai sureaguoti – sustabdyti savo vairuojama transporto priemonę, siekiant išvengti susidūrimo. Vien aplinkybė, kad sniego valymo mašinos šoninis peilis buvo išsikišęs į kitą eismo juostą ir sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams, nereiškia, kad kiti eismo dalyviai neturi pareigos laikytis saugaus atstumo nuo šios kliūties, ją apvažiuoti ir pan. Priešingai, nustačius, kad ši kliūtis buvo tuo metu tinkamai pažymėta ir matoma kitiems eismo dalyviams, jos kliudymas kita transporto priemone sudaro pagrindą spręsti būtent dėl pastarosios priemonės padarytų KET pažeidimų.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos aplinkybės dėl darbų atlikimo, t. y. kokiu pagrindu buvo vykdomi sniego valymo darbai, kokia konkreti darbų vietos eismo organizavimo schema buvo taikoma, ar ji buvo suderinta pagal teisės aktus ir pan. Be kita ko, Pareiškėjas 2026 m. gegužės 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą dėl kelių priežiūros darbus vykdančios mašinos naudojimo ir eismo saugumo užtikrinimo reikalavimų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi reikšmės, sprendžiant klausimą, ar V. M. galėjo pastebėti sniego valymo mašiną bei sustabdyti savo vairuojamą automobilį ar kitaip išvengti kelyje atsiradusios kliūties. Kitaip tariant, sniego valymo darbų organizavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nei papildomų dokumentų išreikalavimas, nei jų analizė, jokios įtakos V. M. veiksmų vertinimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šių aplinkybių nevertina. Kita vertus, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodytas sniego valymo technikos žymėjimas, kaip antai, naudojamas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 106 „Darbai kelyje“; darbo metu įjungiami oranžiniai žybsintys švyturėliai ir papildomi žybsintys žibintai; naudojamos oranžinės žybsinčios rodyklės (kai reikalinga eismo nukreipimui); mechanizmų gabaritiniai kontūrai žymimi papildomais gabaritiniais žibintais ir (ar) šviesą atspindinčiomis juostomis; iš mechanizmų kontūrų išsikišantys darbo įrenginiai (pvz., sniego verstuvai) papildomai žymimi gabaritiniais žibintais ir kt., nagrinėjamu atveju akivaizdžiai egzistavo, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos, aptartos šios nutarties 14 punkte.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad V. M. įvykio metu, atsižvelgdamas į oro sąlygas, sniego valymo mašinos gabaritus, įjungtus ir degančius jos žibintus, įskaitant žibintą ant šoninio sniego valymo peilio galinės dalies, sunkiasvorės mašinos atliekamo darbo pobūdį bei tai, kad įvykis įvyko dienos metu, galėjo pastebėti sniego valymo mašiną bei prie jos prikabintą šoninį sniego valymo peilį. Pažymėtina ir tai, kad V. M. sniego valymo peilį kliudė automobilio priekine dalimi – bamperiu, kas reiškia, jog sniego valymo šoninis peilis buvo priešais jo vairuojamą automobilį. Be kita ko, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kelyje važiuojanti sniego valymo mašina nebuvo staiga ir netikėtai atsiradusi kliūtis, kuri V. M. objektyviai trukdytų į ją laiku bei tinkamai sureaguoti. Sniego valymo mašinos kartu su išskleistu sniegui valyti skirtu peiliu plotis peržengė vienos eismo juostos ribas, todėl Pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir privalėjo imtis papildomų atsargumo ir saugomo priemonių. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. M., vairuodamas transporto priemonę, atsižvelgdamas į savo vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tokio saugaus atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje esantį važiuojančios sniegui valyti skirtos mašinos šoninį sniego valymo peilį ir tokiu būdu pažeidė KET 126 punkto reikalavimus. Nors Pareiškėjas teigia, kad susiklosčiusios situacijos negalima vertinti KET 126 punkto kontekste, nes jis atsitrenkė ne į transporto priemonės galinę dalį, bet į jos darbo įrangą, patekusią į jo eismo juostą, tačiau tokiems skundo argumentams nėra pagrindo pritarti. Kaip minėta, KET 126 punkte įtvirtinta nuostata, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Paties Pareiškėjo teigimu, jis pamatė priekyje jo važiavusią sniego valymo mašiną, jo vertinimu, prasilenkti nebuvo galimybės, todėl sulėtino greitį ir tik priartėjus 1 metro atstumu, jis pastebėjo išsikišusią sniego valymo įrangą – sniego valymo peilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. M., važiuodamas paskui sniego valymo mašiną, atsitrenkė į jos sniego valymo peilį, nors turėjo pareigą laikytis saugaus atstumo bei pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad jo transporto priemonė nesusidurtų su sniego valymo transporto priemone, jos įranga ar kitais eismo dalyviais. Įvertinus visų aptartų aplinkybių visetą galima spręsti, kad Pareiškėjas, pastebėjęs sniego valymo mašiną bei sniego valymo peilį, turėjo galimybę tiek sustabdyti savo vairuojamą mašiną, tiek pravažiuoti pro ją. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie V. M. tyčią pažeisti KET ar atlikti rizikingą manevrą, pervertinant savo galimybes, todėl spręstina, kad administracinį nusižengimą Pareiškėjas padarė dėl neatsargumo – nerūpestingumo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi Pareiškėjas, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. M. paskirta 11 Eur dydžio bauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (V. M.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.