- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-345-432/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31207-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Baltic net, VERUS AUDITUS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. Č., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. Č. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-23 nutartimi atmetė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
2. Pareiškėja nurodė, jog jos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau- MMA). Nemokumą nulėmė tai, jog pareiškėjai 2005 metais AB Parex bankas buvo suteikęs 35 000 Eur dydžio kreditą, kurį vėliau refinansavo AB Nordea Bank (dabar- AB Luminor). Pinigai buvo panaudoti įmonės UAB „Fitransas“, kurioje pareiškėja buvo akcininkė ir direktorė, veiklai, įmonės apyvartinėms lėšoms. 2006 - 2007 metais buvo sudarytos paskolos sutartys su UAB „Baltic Net“, kuri paskolino 100 000 Eur. Lėšos buvo panaudotos skoloms už įsigytą butą (duomenys neskelbtini), grąžinti, o likusi suma buvo skirta UAB „Fitransas“ apyvartinėms lėšoms. Nurodė, jog 2013 metų kovo mėnesį įmonei UAB „Fitransas“ buvo iškelta bankroto byla, lizinguojamas turtas buvo paimtas bankų, kito turto įmonė neturėjo, todėl paskolintų lėšų taip ir neatgavo. Pareiškėjai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, AB Luminor kredito sutartį nutraukė, o nekilnojamąjį turtą (būstą) pardavinėja varžytinėse ir išieškojimas yra perduotas antstoliui Donatui Kisieliui. Nurodė, jog pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai siekia 172 393,33 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos nuo 2019-10-01 yra 700 Eur/mėn. Nuo 2013-06-13 pareiškėja dirba UAB „F-Travel“, nuo 2013-06-13 iki šios dienos ji eina direktorės pareigas ir gaunamas darbo užmokestis nuo 2019-10-01- 600 Eur, taip pat nuo 2018-11-12 pareiškėja dirba UAB „RENT-A-BUS“ vadybininkės pareigose ir gaunamas darbo užmokestis- 100 Eur. Pažymėjo, kad nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto neturi, pareiškėjai priklauso vienintelis butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi lėšų, kurios viršytų 1 MMA, nei grynaisiais, nei banko sąskaitose. Pareiškėjai vienam mėnesiui būtiniesiems pragyvenimo poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 300 Eur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog teismo prašo bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. 2019-12-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atmesti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
6. Pirmosios instancijos teismas 2019-12-23 nutartyje nurodė, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos bei byloje pateiktų pareiškėjos darbo sutarčių su UAB ,,F-Travel” ir UAB „RENT-A-BUS“ matyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra apie 700 Eur/mėn., t. y. ji dirba UAB „F-Travel“ ir gaunamos pajamos yra 600 Eur, taip pat dirba UAB „RENT-A-BUS“ ir gaunamas darbo užmokestis - 100 Eur. Pareiškėja nurodė, kad jos poreikiams tenkinti reikalingos lėšos- 300 Eur per mėnesį. Byloje nėra įrodymų apie kitas pareiškėjos gaunamas pajamas. Tai, jog pareiškėja anksčiau buvo UAB „Fitransas“ vadovė, šiuo metu yra dar dviejų juridinių asmenų akcininkė ir UAB „F-Travel“ vadovė, darbo užmokestį gauna grynais ir pavedimu į banką, 2016 metais sugebėjo sumokėti vienam iš kreditorių 6 000 Eur skolą, teismui leido daryti prielaidas, kad pareiškėja gauna papildomų pajamų, kurių neatskleidžia, bet tai nesudarė pagrindo teismui nustatyta šias aplinkybes. Pagal šias aplinkybes teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjos turimas turtas ir gaunamos pajamos neleidžia jai įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams.
7. Procesinį sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2016-05-13 nutartimi buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo paskirta 100 MGL, t. y. 3 766 Eur bauda. Baudžiamosios bylos Nr. 1-401-891/2015 medžiaga patvirtina, jog vykdomasis raštas dėl baudos iš pareiškėjos išieškojimo buvo 2016-08-04 išsiųstas vykdyti antstolei J. B. ir baudžiamojoje byloje nėra įrodymų apie šio vykdomojo rašto įvykdymą. Pareiškėjos pateiktame pareiškime yra nurodoma, jog jos skola antstolės J. B. vykdomojoje byloje pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris sutampa su anksčiau paminėtos baudžiamosios bylos numeriu yra 3 892,80 Eur, kas, nutartį priėmusio teismo vertinimu, atitinka baudos dydį su vykdymo išlaidomis. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, jog pareiškėja nėra sumokėjusi baudžiamojoje byloje paskirtos baudos, todėl nėra išnykęs jos teistumas pagal BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 a punktas).
8. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-06-28 sprendimu priteisė iš pareiškėjos 121 125,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas BUAB „Fitransas“. Šiame sprendime nustatyta, jog pareiškėja, būdama UAB „Fitransas“ vadove, privalėjo kontroliuoti tinkamą UAB „Fitransas“ apskaitos tvarkymą, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-891/2015 buvo nustatyta, jog ji vedė apgaulingą apskaitą nuo 2011-09-01 iki 2012-11-01 d., o tai nulėmė žalos įmonei padarymą. Dėl pareiškėjos padarytos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikatamos veikos įmonei „Fitransas“ buvo padaryta žala ir iš pareiškėjos buvo priteistas 121 125,05 Eur žalos atlyginimas.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog 121 125,05 Eur skolos suma, lyginant su kitomis pareiškėjos nurodytomis skolomis ir bendra skolos suma, yra didesnė, nes sudaro apie 70 proc. visos pareiškėjos nurodytos skolos. Pateiktame pareiškime pareiškėja nemokumo atsiradimo priežastis grindė tuo, jog UAB „Fitransas“ 2013 metais buvo iškelta bankroto byla. Anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjos padarytas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas turėjo įtakos UAB „Fitransas“ turtinei padėčiai, nes pareiškėja padarė žymią žalą bendrovei, kuriai vėliau buvo iškelta bankroto byla. Visa tai teismui sudarė pagrindą konstatuoti, jog yra nustatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau- FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą, nes pareiškėja yra nubausta už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, teistumas nėra išnykęs ir dėl to ji tapo nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
10. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-23 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir priimti naują nutartį- pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti.
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis ir pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja 2016-05-13 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nuosprendžiu, pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jos teistumas nėra išnykęs. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, nors pareiškėja ir buvo nuteista už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau tai neturėjo įtakos jos kaip fizinio asmens mokumui. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjos nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjos nemokumo priežasčių bei pareiškėjos nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Apeliantės nuomone, ji netapo nemoki dėl to, kad buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnį, be to, pažymėjo, kad teismo nuosprendis apeliantės atžvilgiu buvo priimtas prieš trejus metus (2019-04-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-675-777/2019).
12. Apeliantė įsitikinusi, kad parduodant pareiškėjos turtą už rinkos kainą būtų patenkinta didesnė kreditorinių reikalavimų dalis, negu pardavus turtą varžytynėse ir patenkinus vien tik kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus interesus. Bendra pareiškėjos skolų kreditoriams suma siekia 172 393 Eur. Apeliantė teigia, jog teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad galimai atsiras nauji pareiškėjos kreditoriai ir skolų suma dar padidės. Nurodo, kad ji atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog fizinio asmens nemokumas- fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
13. Taip pat pareiškėja (apeliantė) teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantės išsilavinimo, nedetalizavo, kokios yra apeliantės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, nenustatė aplinkybių, jog apeliantė sąmoningai nepasinaudojo galimybėmis gauti didesnes pajamas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nesąžiningumą grindė jos gaunamomis minimaliomis pajamomis, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantei yra 55-eri metai. Apeliantė mano, kad vien formalus konstatavimas, jog asmuo, gaunantis minimalų darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali būti laikomas objektyviu argumentu ir objektyviomis išvadomis, leidžiančiomis manyti, jog apeliantė realiai tokias galimybes turėjo ir turi.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotasis asmuo UAB „Verus Auditus“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su atskiruoju skundu.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neiškėlė pareiškėjai bankroto bylos. Apeliantė tvirtina, kad ji netapo nemoki dėl to, kad buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnyje.
17. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis- sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas fizinio asmens nemokumas- tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
18. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog pareiškėja yra nemoki ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
19. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus trejiems metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Būtent tokio teisės normos aiškinimo, kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017 26 ir 29 punktus; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-384/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2019-10-25, todėl pareiškėjos sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2016-10-25 iki 2019-10-25. Apeliantė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nes sąžiningumą vertino už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį. Pareiškėja tvirtina, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016-05-13. Kadangi apeliantei Vilniaus apylinkės teismo 2015-11-16 nuosprendžiu paskirta 3 766 Eur bauda, tai teistumas jai išnyks, sumokėjus baudą. Apeliantės teistumo terminas tęsiasi, kol bus atlikta bausmė, t. y. iki baudos sumokėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja nepateikė baudos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos pateiktame pareiškime yra nurodoma, jog jos skola antstolės J. B. vykdomojoje byloje pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris sutampa su anksčiau paminėtos baudžiamosios bylos numeriu, yra 3 892,80 Eur, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atitinka baudos dydį su vykdymo išlaidomis. Šios aplinkybės leido procesinį sprendimą priėmusiam teismui spręsti, jog pareiškėja nėra sumokėjusi baudžiamojoje byloje paskirtos baudos, todėl nėra išnykęs jos teistumas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3a punktas). Apeliantė su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė minėtų duomenų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės teistumas nėra išnykęs.
21. Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, argumentuodama jog ji tapo nemoki ne dėl to, kad buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-06-28 sprendimu priteisė iš pareiškėjos žalos atlyginimą- 121 125,05 Eur, ieškovui BUAB „Fitransas“. Sprendime buvo nustatyta, jog pareiškėja, būdama UAB „Fitransas“ vadove, privalėjo kontroliuoti tinkamą UAB „Fitransas“ apskaitos tvarkymą, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-891/2015 buvo nustatyta, jog ji vedė apgaulingą apskaitą nuo 2011-09-01 iki 2012-11-01 ir tai nulėmė žalos įmonei padarymą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjos padaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikatama veika nulėmė, jog iš jos buvo priteistas 121 125,05 Eur žalos atlyginimas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindė, jog iš pareiškėjos UAB „Fitransas“ priteistas žalos atlyginimas buvo perleistas UAB „Baltic Net“, o vėliau- UAB „Verus Autitus“ (2019-10-30 reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 19/10/30). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 100 000 Eur skolos suma UAB „Verus Autitus“, lyginant su kitomis pareiškėjos nurodytomis skolomis ir bendra skolos suma, yra didžiausia, nes sudaro apie 70 proc. visos pareiškėjos nurodytos skolos. Vadinasi yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą, kadangi pareiškėja yra pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, teistumas nėra išnykęs, o civiline tvarka priteistas žalos, kilusios iš nusikalstamos veikos, atlyginimas sudaro didžiausią pareiškėjos finansinių įsipareigojimų dalį.
22. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti apeliantės (pareiškėjos) J. Č. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.