- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-326-594/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. K. (toliau – V. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 95-39 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., 2009 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. bei nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.2017 m. kovo 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-39 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 95-39 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis V. K. skundu apygardos teismui, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundu teigiama, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam buvo priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų ir įvertinus visus lygtinį paleidimą iš pataisos namų lemiančius veiksnius. Tuo tarpu apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad vienas iš rizikos veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo tikimybę yra lėšų tvarkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu nei karto nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis iš gaunamų pajamų moka jam priteistą civilinį ieškinį (sumokėjęs 26 eurus) bei alimentus, o tai akivaizdžiai parodo, jog jis moka elgtis su lėšomis. Taip pat pirmos instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad nuteistasis nepakankamai pasikeitė, kad laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmės atlikimo laikotarpiu V. K. elgėsi išimtinai tik teigiamai ir pavyzdingai, nedarė jokių drausminių ar kitokių pažeidimų, uoliai vykdė visas Komisijos jam nustatytas rekomendacijas ir individualiame plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo laiku niekada nebuvo baustas drausmine nuobauda, bet dvidešimt du kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir darbą, o tai parodo, kad ir taikant lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atvykęs į pataisos namus pats išreiškė norą dirbti. Darbdavių yra charakterizuojamas tik teigiamai. Yra baigęs 12 klasių, laisvėje yra įgijęs suvirtintojo, autošaltkalvio ir vairuotojo specialybes. V. K. teigia, kad palaiko artimus socialinius ryšius ir su artimaisiais, turi 16 metų sūnų, kuriam moka alimentus. V. K. teigimu paleistas lygtinai, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo ieškosis individualiai, nes yra kvalifikuotas specialistas. Niekada nesivadovavo ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, neturi diskriminacinių nuostatų. Dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Pažymima ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 14 balų pagal ,,OASys‘‘.V. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 14 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekė lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors skundu apygardos teismui V. K. teigia, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, turi teigiamą darbinę motyvaciją ir realias galimybes įsidarbinti, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, V. K. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.
6.1. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, V. K. stengiasi vykdyti jo atžvilgiu sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, šiuo metu pataisos namuose dirba suvirintoju. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos bei integracijos į visuomenę programose. Taip pat 2013 m. dalyvavo rankdarbių konkurse, skirtame Tarptautinei kovos su narkomanija dienai paminėti ir užėmė III-ią vietą, išklausė paskaitų kursą: ,,Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose‘‘ taip pat dalyvavo pasaulinei AIDS dienai skirtame renginyje. Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, o už nepriekaištingą elgesį bei sąžiningą darbą skatintas dvidešimt du kartus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats V. K., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau vis dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
6.2. Pažymėtina, jog, sutinkamai su 2017 m. sausio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du V. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos bei piktnaudžiavimas alkoholiu, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pats nuteistasis teigia, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, dalyvavo užsiėmimuose apie alkoholio ir narkotikų žalą. Vis dėlto, pažymėtina, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio, veikimo būdus. Tuo tarpu vertinant tolimesnę nuteistojo elgesio korekciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. iki nusikaltimo padarymo yra bent kartą grasinęs susidorojimu. Be to, nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad alkoholio vartojimas ir nuteistojo smurtinis elgesys yra susiję. Nuteistojo alkoholio neigiamos įtakos jo veiksmams nepripažinimas, leidžia teigti, kad nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos ir duoda pagrindą abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam šiuo metu. Vien tai, kad kaip nurodoma nuteistojo skunde jis nėra baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, nesudaro pagrindo teigti, jog šis kriminogeninis veiksnys yra eliminuotas, kadangi natūralu, kad asmuo, nevartoja alkoholio atlikdamas bausmę, kadangi tokia galimybė yra apribota.
6.3. Abejonių pakankama V. K. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo vardu pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 8051,86 Eur žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžiu žalos atlyginimui priteista 29857,90 Eur, iš atlyginimo išskaičiuojami alimentai, šiuo metu yra išskaičiuota 3837,12 Eur. Žalos atlyginimui nuteistojo prašymu pervesta 26 Eur. Nors nuteistasis teigia, kad beveik visą darbo užmokestį skiria alimentams ir ieškinio dengimui, tačiau žalos atlyginimui iki šiol yra pervesta itin maža pinigų suma. Teismui kyla pagrįstų abejonių ar pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis turės motyvaciją dirbti ir mokės tinkamai paskirstyti finansus, kadangi priteistų žalų atlyginta suma iki šiol yra labai nedidelė, tuo tarpu nuteistasis tik turi planų ieškotis darbo po lygtinio paleidimo, tačiau neturi numatytos konkrečios darbo vietos.
6.4. Teismui pateiktų duomenų kontekste matoma, kad V. K. nuteistas už smurtinį nusikaltimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tuo metu nuteistasis buvo praradęs savikontrolę, nesugebėjo spręsti susiklosčiusios situacijos konstruktyviai, o problemai spręsti naudojo fizinę agresiją. Tačiau, teismui pateiktais duomenimis, viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra lankęs smurtinį elgesį keičiančių programų, o tai rodo, kad nuteistasis neskiria dėmesio savikontrolės praradimo epizodams ir nesistengia tokio elgesio nei keisti, nei kontroliuoti.
Pirmos instancijos teismas teisingai vertino nuteistojo elgesį ir padarė teisingą išvadą, kad V. K. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, tinkamas nuteistojo elgesys buvo įvertintas, kai nuteistasis 2011 m. spalio 4 d. perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.