Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovės Rąstinių namų gamintojų asociacijos atstovui A. K., jos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui Rąstinių namų gamintojų asociacijai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, nesąžiningos konkurencijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš interneto svetainės www.rastiniainamai.lt teiginius apie tai, kad rąstinių namų ekspertizės, kurias atliko MNGA vadovas, yra negaliojančios. Teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”. “Ekspertas” neturi statybos techniko ar inžinieriaus, išsilavinimo, tiesiogiai, nėra susipažinęs su rąstinių namų gamyba ir statybom; įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti interneto svetainėje www.rastiniainamai.lt paskelbtus teiginius apie tai, kad rąstinių namų ekspertizės, kurias atliko MNGA vadovas, yra negaliojančios. Teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”. “Ekspertas” neturi statybos techniko ar inžinieriaus, išsilavinimo, tiesiogiai, nėra susipažinęs su rąstinių namų gamyba ir statybom, paneigimą publikuojant interneto svetainėje www.rastiniainamai.lt ne mažiau kaip 6 mėnesius;priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą 2500 Lt;Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės tinklapyje www.rastiniainamai.lt buvo patalpinto tokio pobūdžio informaciją – rąstinių namų ekspertizės, kurias atliko MNGA vadovas, yra negaliojančios. Teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”. “Ekspertas” neturi statybos techniko ar inžinieriaus, išsilavinimo, tiesiogiai, nėra susipažinęs su rąstinių namų gamyba ir statybom. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šią informaciją pašalino iš minėto tinklapio, šį faktą pripažįsta ieškovas.

Dėl informacijos pašalinimo iš atsakovei priklausančio tinklapio.

Teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu siūlė ginčą spręsti taikiai, išaiškino, kad galima taikiai susitarti ir dėl dalies reiškiamų reikalavimų. Šalys, jų atstovai dėjo pastangas dėl taikaus ginčo sprendimo būdo. Pastebėtina, kad ieškinį pateikė du ieškovai, t. y. T. B. ir Medinių namų gamintojų asociacija. Kaip šalių derybų rezultatą, būtų galima vertinti Medinių namų gamintojų asociacijos vardu reiškiamų reikalavimų atsiėmimą, kuriam pritarė atsakovė, kurį teismas 2014-05-22 nutartimi priėmė ir paliko Medinių namų gamintojų asociacijos pareikštus reikalavimus nenagrinėtais, taip pat atsakovės veiksmus, kuriais ji išėmė iš tinklapio www.rastiniainamai.lt ginčo informaciją. Ieškovas T. B. pripažino, kad minėta informacija yra išimta iš nurodyto tinklalapio, tačiau ir toliau šį reikalavimą palaikė, nes atsakovė pakartotinai gali šią informaciją įdėti, todėl reikalingas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo informacijos pašalinimo.

Teismas nurodo, kad pagal LR CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant LR CPK 5 str. dėl to, kad neįrodyta, jog teisė pažeidžiama. Pažymėtina, kad LR CPK 5 str. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (LR Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (LR CPK 1 str.), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis LR CPK 176–185 str., galima daryti išvadą, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą.

Nagrinėjamu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu, sprendimo priėmimo metu, ieškinyje nurodyta informacija iš atsakovės tinklapio www.rastiniainamai.lt yra pašalinta, darytina išvada, kad ieškovo interesai nėra pažeidžiami, todėl reikalavimas pašalinti informaciją laikytinas pertekliniu ir nesusijusių šiuo metu su ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsauga. Išaiškintina, kad teisės aktuose, teismo formuojamoje praktikoje nėra nustatyta teismo procesinio sprendimo prevencinės funkcijos, t. y. nėra galimybės priimti teismo procesinio sprendimo dėl ateityje galimų asmens teisės ir teisėtų interesų pažeidimų. Išaiškintina, kad pažeidus asmens teises, jis galės jas ginti pakartotinai kreipdamasis į teismą (LR CPK 5 str.), t. y. šiuo sprendimu asmens teisė į teisminę gynybą nėra siaurinama.

Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas pašalinti informaciją atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Dėl informacijos paneigimo.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos LR Konstitucijos 25 str., tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Vadovaujantis LR CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti, teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant LR CK 2.24 str. 1 d. nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai – prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo reikalavimus ieškovas nurodė du savo teisių gynimo būdus, t. y paneigti www.rastiniainamai.lt ginčo teiginius ir dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju ginčo objektas atsakovės tinklapyje patalpinta tokio pobūdžio informacija „rąstinių namų ekspertizės, kurias atliko MNGA vadovas, yra negaliojančios. Teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”. “Ekspertas” neturi statybos techniko ar inžinieriaus, išsilavinimo, tiesiogiai, nėra susipažinęs su rąstinių namų gamyba ir statybom“.

Teismas nurodo, kad sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. LR CK 2.24 str. įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi.

Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad norėjo informuoti asmenis apie ieškovo veiksmus, jo atliekamas ekspertizes ir kokiu pagrindu šios ekspertizės yra atliekamos. Atsižvelgiant į nurodytų teiginių konstatuojamąjį pobūdį, darytina išvada, kad paskelbti teiginiai turėjo ne nuomonės ir žinios pobūdį, todėl tokia atsakovo paskelbta žinia turėjo atitinti tiesos kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos frazės konteksto nėra, t. y. atsakovės tinklapyje buvo nurodyti tik ginčo teiginiai, todėl jie vertintini siauriai, pagal etimologinę žodžių, frazių teiginių reikšmę.

Dėl teiginio „rąstinių namų ekspertizės, kurias atliko MNGA vadovas, yra negaliojančios“.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis atliko teismo pavestas ekspertizes, be to, asmenų prašymu taip pat atlikdavo ir pateikdavo savo ekspertizes išvadas. Atsakovės teigimu ieškovo atliktos ekspertizės yra negaliojančios, nes jis neturi išsilavinimo, vadovavosi nepatvirtintais standartais.

Teismas nurodo, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „ekspertizė“ apibūdinamas, kaip specialus tyrimas kam nors nustatyti, paliudyti. Bendrinėje kalboje ir teisinėje terminijoje ši sąvoka nėra tapati, t. y. bendrinėje kalboje ši sąvoka yra daug platesnė, aptakesnė ir nereikalaujanti atitikties tam tikriems konkretiems kriterijams, tuo tarpu teisinėje terminologijoje ši sąvoka turi atitikti tam tikrus kriterijus. Taip pat pastebėtina, kad visuomenė gali būti klaidinama tik dėl tokių sąvokų, kurios yra aiškios, apibrėžtos ir konkrečios, vienprasmės. Šiuo atveju, teismo nuomone, žodis „ekspertas“ nėra kategoriškas vienprasmis, skirtingi visuomenės sluoksniai gali šią sąvoką suprasti skirtingai.

Pagal LR CPK 212 str. nuostatas teismas gali skirti ekspertizę, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Taip pat svarbu, kad teismo ekspertizę gali atlikti tik ekspertai nurodyti LR teismo ekspertizės įstatyme ir tik nesant reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Darytina išvada, šioje teisės normoje nustatytas subjektas, t. y. teismas, kuris gali skirti ekspertizę, ir asmenys kuriems pavedama ją atlikti – asmenys atitinkantys teisės aktų reikalavimus, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir pan., ir tik tokių nesant tiki asmenys turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

Išaiškintina, kad ekspertizė kaip aktas nėra sandoris, t. y. jis pats savaime nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina asmens teisių ar pareigų, t. y. raštas, dokumentas, kuriame yra tam tikrų specialių žinių. Teismo ekspertizės išvada neturi privilegijuotos padėties, palyginus su kitų įrodymų įrodomąja galia, ji teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (LR CPK 218 str.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, nėra tokios galimybės pripažinti ekspertizės išvadą negaliojančia, t. y. atlikta ekspertizė gali būti neišsami, dviprasmiška, netinkamai atlikta, subjektyvi ir kt. Dėl šių priežasčių teismas gali ja nesivadovauti, joje nustatytų faktų nevertinti, tačiau tokiu atveju ji nebus negaliojanti.

Asmens prašymu atlikta ekspertizė, bendrine prasme atitinka ekspertizės sąvoką, tačiau su šia išvada, taip pat nėra siejami asmens teisių ar pareigų pasikeitimai, jos funkcija yra išimtinai informacinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad minėtas teiginys yra ydingas savo turiniu, pats savaime šis teiginys negali atitikti nei tiesos, nei melo kriterijų, dėl šių priežasčių jo paneigimas taip pat nėra galimas.

Dėl teiginio „Teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Lietuvoje nėra patvirtinto privalomo standarto, kuriuo reikia vadovautis statant rąstinius namus, tačiau juridinis asmuo turi pasitvirtinęs savo vidinius standartus, kuriais remiantis buvo atliekamos teismo ir asmenų prašomos atlikti ekspertizės. Atsakovas teigė, kad šis teiginys atitinka tikrovę, nes standarto projektas „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ per tris metus nebuvo parengtas, todėl buvo išbrauktas iš Lietuvos standartų programos.

Teismas nurodo, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „fiktyvus“ apibūdinama, kaip netikras, pramanytas, padirbtas. Darytina išvada, kad pažodžiui atsakovės teiginys reiškia, kad ieškovas atlikdamas ekspertizes vadovavosi neesančiais, objektyviai neegzistuojančiais techniniais reikalavimais. Šis kategoriškas teiginys teismo vertinimu neatitinka tikrovės. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mastu nėra priimto, patvirtinto, privalomo standarto dėl rąstinių namų statybos. Dėl šių priežasčių ieškovas vadovavosi vidiniais juridinio asmens patvirtintais standartais. Pažymėtina, kad ir teismų procesiniuose dokumentuose, nurodoma, kad Medinių namų gamintojų asociacijos parengtas dokumentas „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“ yra vertinamas kaip geros statybos praktikos šaltinis. Tinklapyje www.mnga.lt skelbiamoje informacijoje apie Rąstinių namų standartus nurodoma, kad šis standartas yra tipinis, juo Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus laikytis neprivaloma (b. l. 132–133).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės todėl paneigtinas.

Dėl teiginio „Ekspertas” neturi statybos techniko ar inžinieriaus, išsilavinimo, tiesiogiai, nėra susipažinęs su rąstinių namų gamyba ir statybom“.

Iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis turi inžinieriaus išsilavinimą, t. y. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo mechanikos mokslo kvalifikacinį laipsnį (b. l. 32). Atsakovė nurodė, kad šiuo teiginiu norėjo pateikti, kad ieškovas neturi statybos techniko, ar statybos inžinieriais išsilavinimo. Teismo nuomone, pagal šio teiginio konstrukciją, buvo siekiama nurodyti, kad ieškovas neturi statybos techniko ar statybos inžinieriaus išsilavinimo. Ieškovas pripažinimo, kad statybos inžinerinio išsilavinimo neturi.

Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvoje nė viena mokymo įstaiga (pvz. universitetas, kolegija ir pan.) neruošia rąstinių namų gamybos, statybos specialistų, tokios specialybės Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Tiek ieškovas, atsakovę atstovaujantis asmuo, liudytojais apklausti asmenys turi įgiję skirtingas specialybes, tačiau nurodė, kad domisi šia veikla, vykdo verslą, todėl iš patirties žino, išmano rąstinių namų gamybą ir statybą.

Atsižvelgiant į tokią situaciją, darytina išvada, kad teisės aktais nėra sureglamentuota, kad asmuo privalo turėti nustatytą išsilavinimą, kad galėtų vykdyti veiklą, susijusią su rąstinių namų statyba ir gamyba.

Iš byloje pateiktos 2007-05-08 ieškovo darbo sutarties, taip pat asociacijos įstatuose nėra numatytas asmens specialybės pobūdis, t. y. kokios specialybės, išsilavinimo asmuo turėjo būti, kad galėtų užimti projekto vadovo pareigas, būti asociacijos vadovu, teikti ekspertizes pagal vidinius juridinio asmens standartus. Byloje duomenų, kad ieškovui būtų privaloma turėti statybos inžinieriaus išsilavinimą nėra pateikta, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas atliktų savo pareigas netinkamai dėl kvalifikacijos stygiaus taip pat nėra. Darytina išvada, kad teiginio dalis, kad ekspertas neturi statybos techniko ar inžinieriaus išsilavinimo nėra neatitinkanti tikrovę, žeminanti asmens garbę ar orumą.

Ieškovas teigė, kad jis seniai domėjosi rąstinių namų gamybą ir statyba, šias žinias gilino kurdamas vidinius įmonės standartus, dirbdamas projektų vadovu, vėliau asociacijos vadovu, dalyvaudamas seminaruose, darbo grupėse, susijusiose su standartų rengimu, vyko į Skandinavijos šalis ir domėjosi rąstinių namų gamybos ir statybos technologijomis ir pan. Atsakovė paaiškino, kad šiuo teiginiu norėjo nurodyti, kad ieškovas neturi statybos inžinieriaus išsilavinimo, nėra pats statęs rąstinių namų, vadovavęs statybos, nebuvo techniniu prižiūrėtoju ir pan.

Teismas jau minėjo, kad atsakovės teiginiai vertintini siaurai, nes nėra pateikta šių teiginių konteksto. Įrodymai, kad asmuo yra tiesiogiai susipažinęs su tam tikra sritimi, yra kursų, specialybės ar mokymų baigimo pažymėjimai, pažymos apie kursų išklausymą ir pan. Prieš tai buvo aptarta, kad Lietuvos Respublikoje nėra ruošiami specialistai dėl rąstinių namų statybos ar gamybos, tačiau tai nereiškia, kad asmuo tokių žinių negali įgyti ne Lietuvos Respublikoje, ir pateikti duomenis apie svetur baigtus, išklausytus kursus. Ieškovas nurodė, kad buvo išvykęs į Skandinavijos šalis, tačiau kokio pobūdžio tie vizitai buvo nėra pateikta.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti duomenys dėl ieškovo darbo patirties, dėl dalyvavimo klausytojo teisėmis seminaruose, darbo grupėse, asmeninis domėjimasis šia veikla ir kt. laikytini įrodymais netiesiogiai patvirtinančiais ieškovo turimas žinias, kvalifikaciją. Kadangi atsakovės teiginyje kalbama apie tiesioginį susipažinimą su rąstinių namų gamyba ir statybom, tokių duomenų byloje nėra pateikta, todėl šis teiginys nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės, žeminančiu asmens garbę ir orumą.

Ieškovas reikalauja pagal LR CK 2.24 str. 2 d., kad atsakovė patalpintų savo svetainėje teiginius, kurie neatitinka tikrovės, t. y. išplatintų paskleistos informacijos paneigimą. Teismas nurodo, kad LR CK 2.24 str. 2 d. taikoma tik tais atvejais, kai tikrovės neatitinkantys duomenys paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į LR visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias visuomenės informavimo procesą.

Nagrinėjamu atveju informacija buvo patalpinta atsakovės tinklapyje www.rastiniainamai.lt kuriame pateikiama informacija apie juridinio asmens veiklą, asociacijos narius, rąstinių namų statybą ir gamybą ir kt. Teismo vertinimu šis tinklapis nėra skirtas plačiajai visuomenei, jame nėra publikuojama informacija apie Lietuvos ir pasaulio įvykius. Dėl šių priežasčių laikytina, kad asmeninė juridinio asmens svetainė nelaikytina visuomenės informavimo priemone, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovė patalpinti informacijos paneigimą, šiuo atveju negali būti taikoma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis LR CK CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios teisės normos 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civiliniame procese vyraujant rungimosi principui, asmuo turi įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apie patirtas dvasines kančias, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą ir pan. (LR CPK 178 str.). Taip pat sprendžiant dėl neturtinės žalos pagrįstumo turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LR CK 6.246 str.–6.249 str.)

Šiuo atveju ieškovas savo patirtą neturtinę žalą nurodo 2500 Lt, įrodinėja savo paaiškinimais. Teismas nustatė, kad vienas atsakovės teiginys neatitinka tikrovės, todėl teismo pagrindu paneigtinas. Ieškovas paaiškino, kad žalos dydis atitinka teismų praktikos nustatytus dydžius tokio pobūdžio bylose. Teismas nurodo, kad žalos dydžio nustatymas yra individualus, nes kiekvienas asmuo, individas skirtingai reaguoja į jo teisių ir interesų pažeidimą. Byloje leistinų įrodymų, kad šis atsakovės teiginys sukėlė ieškovo nurodyto dydžio neturtinę žalą, kad tarp atsakovės teiginio ir žalos dydžio yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys nėra pateikta, t. y. ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestina, kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad iš viso buvo sumokėtas 582 Lt žyminis mokestis, už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus ir už reikalavimus priteisti neturtinę žalą. Medinių namų gamintojų asociacijai atsiėmus ieškinio reikalavimus, jai teismo 2014-06-16 nutartimi buvo grąžintas 75 Lt žyminis mokestis. Teismo nurodo, kad šia nutartimi Medinių namų gamintojų asociacijai nebuvo grąžintas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl ši suma – 144 Lt, grąžintina. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus, t. y. du neturtinio pobūdžio reikalavimus bei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminis mokestis sudarė 363 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Reikalavimas pašalinti informaciją įvykdytas teisminio bylos nagrinėjimo metu, kitas neturtinio pobūdžio reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl ieškovui priteistina 144 Lt žyminio mokesčio dalis.

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas patyrė 2000 Lt advokato išlaidoms apmokėti, šios išlaidos susidarė dėl teiktų konsultacijų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose. Kadangi buvo patenkinta vieno neturtinio reikalavimo dalis, atsižvelgiant LR CPK 98 str. reikalavimus šios išlaidos mažintinos iki 300 Lt.

Atsakovė pagal pateiktus duomenis matyti, kad patyrė 2400 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 1000 Lt už atsakymą į pretenziją, konsultacijos, 800 Lt už atsiliepimą ir 600 Lt dalyvavimą teismo posėdžiuose. Byloje duomenų už kurios pretenzijos paruošimą atsakovė turėjo tokio dydžio teisines išlaidas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad buvo rašomos pretenzijos, tačiau duomenų, kad atsakovo atstovas prisėdėjo prie šių pretenzijų ruošimo nėra pateikta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimas buvo teikiamas dėl dviejų ieškovų, vėliau atsakovė sutiko su Medinių namų gamintojų asociacijos prašymu atsiimti reiškiamus reikalavimus. Kadangi vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas visiškai, kitas neturtinis reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, turėtos išlaidos mažintinos iki 600 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 286 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies: paneigti atsakovės tinklapyje www.rastiniainamai.lt paskelbtą teiginį „teikdamas objekto įvertinimus, vadovavosi fiktyviais “techniniais reikalavimais”.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovės Rąstinių namų gamintojų asociacijos, įmonės kodas 303081131, ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 144 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Rąstinių namų gamintojų asociacijai, įmonės kodas 303081131, priteisti 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti Medinių namų gamintojų asociacijai, įmonės kodas 300095656, 144 Lt žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.