Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
1-1609-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24311-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
T. V., E. T.
Kaltinamasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24311-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiesiems T. V., E. T., kaltinamajam T. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, turintis neįgalumą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pratęstas Vilnius rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

4) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2020 m. birželio 21 d. apie 13.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. birželio 21 d. 15.18 val. nustatytas 2.03 promilių girtumas), buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės T. V. atžvilgiu, tyčia vieną kartą žarstekliu sudavė nukentėjusiajai į dešinįjį petį, vieną kartą žarstekliu sudavė į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą žarstekliu sudavė į kairės kojos šlaunį tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusiajai T. V. pabėgus iš namų, ją pasivijęs namų kieme tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į nukentėjusiosios dešinę veido pusę ir dešinės rankos delnu sudavė 5 kartus į nukentėjusiosios kairę veido pusę tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to namuose tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios kairę veido pusę tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai T. V. padarė dešiniojo peties sąnario srities nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą nukentėjusiajai T. V. sukėlusį fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. birželio 21 d. apie 13.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. birželio 21 d. 15.18 val. nustatytas 2.03 promilių girtumas), buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje asmeninio konflikto metu tyčia nukentėjusiajam E. T. sudavė vieną kartą į nugarą, vieną kartą žarstekliu sudavė nukentėjusiajam į dešinę koją ir vieną kartą žarstekliu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį tuo nukentėjusiajam E. T. sukeldamas fizinį skausmą.

T. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusysis E. T., su kuriuo kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam parašė žinutę, kad yra laisvėje ir atvyko pas jį. Iš vakaro išgėrinėjo. Vėliau visi trys – jis, jo mergina ir E. T. nuėjo miegoti, miegojo trise vienoje lovoje. Kitą dieną, iš ryto su E. T. išgėrė gramą. Kadangi buvo nupirkęs savo merginai šlepetes, pasiūlė nukentėjusiajam nueiti į turgų jų pakeisti, tačiau jis nenorėjo, todėl jis nuėjo vienas. Kai grįžo iš turgaus, pamatė, kad E. T. lenda prie jo merginos. E. T. buvo ant jos užlipęs ir kišo savo liežuvį į jos burną. Tada jis nubėgo namo. Tuo metu pas ji virtuvėje vyko remontas, pamatė žarsteklį ir jį paėmęs davė abiems. Viskas greitai vyko, kai pamatė tą vaizdą. Išankstinio plano jokio nebuvo. Viskas vyko tuo pačiu metu, iš karto. Jis neleido lįsti prie jo merginos, kuri dar laukiasi jo vaiko, ir dar jo draugui. Du ar tris kartus T. V. sudavė, E. T. – daugiau. Jam namie taip pat sudavė. T. V. ir kieme, ir bute sudavė. Kai E. T. iššoko pro langą, pamatė kad T. V. pradėjo bėgti nuo jo ir lauke šaukti pagalbą. Jis ją sugriebė ir su delnu sudavė kokius 4–5 kartus. Po to ji parėjo namo, jos klausė ar ne gėda, kaip ji galėjo. Ji pasakė, kad nenorėjo, ir jis jai sudavė gal su delnu ar kumščiu, tiksliai nepamena. Kai po dviejų parų išėjo iš komisariato T. V. namie nebuvo. Paskambino jai, kad susitiktų, nupirko gėlių. T. V. jo veiksmai nepatogumų sukėlė, nes mergina ir su mėlyne vaikščiojo. Skausmas buvo abiems nukentėjusiesiems sukeltas, jam atrodo, kad tik T. V. ligoninėje buvo. Nežinojo, kad E. T. ligoninėje buvo. Su T. V. apie E. T. po to įvykio nešnekėjo. Pasielgė negerai, karštakošiškai. Dar buvo neblaivus, jei būtų blaivus, tai būtų kitaip pasielgęs. Po to įvykio, nuo rugpjūčio 4 d. užsikodavo, nebegeria. Jam tyrėja paaiškino, kad iš Valstybinės ligonius kasos pateiktas reikalavimas atlyginti žalą. Ligonių kasai žalą atlygina, sumokėjo 40 eurų. Sutinka atlyginti Ligonių kasų ieškinį. Gailisi dėl padaryto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo T. P. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka, buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji T. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu T. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), jo bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena 8 mėnesius. Yra nuo jo nėščia, nėštumo trukmė 4 savaitės. Per tą laikotarpį, jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė. 2020 m. birželio 20 d. apie 22.00 val. pas juos į svečius atvyko sugyventinio draugas E., jo pavardės ji nežino, kiek žino jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vakar jie vartojo alkoholinius gėrimus ir draugas pasiliko nakvoti. 2020 m. birželio 21 d. iš ryto jie vėl pradėjo gerti. Ji alkoholinių gėrimų dėl nėštumo nevartojo. Apie 13.00 val. ji gulėjo lovoje, žiūrėjo video per telefoną, T. draugas prisėdo ant lovos, padarė nuotrauką su ja ir išsiuntė tą nuotrauką savo draugei. Tada E. padėjo savo koją ant jos kojos ir tuo metu į kambarį užėjo jos sugyventinis T., kuris rankoje laikė žarsteklį ir tuo pat metu pradėjo garsiai ir agresyviai rėkti jai ir savo draugui „ką jūs čia darote?“. T. pribėgo prie jos, užsimojo žarstekliu ir vieną kartą sudavė juo jai į dešinį petį ir kairę koją, po ko jis žarstekliu vieną kartą sudavė savo draugui į galvą ir kaip jai pasirodė du kartus į nugarą. E. pavyko išmušti žarsteklį iš jo rankų ir E. išsigandęs iššoko per langą ir pabėgo. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją bei greitąją pagalbą, kadangi nuo suduotų jai smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji išėjo pas kaimynus, tačiau atėjęs T.omas nurodė jai eiti namo. Ji nuėjo kartu su juo į namus. Namuose jis vėl sudavė jai rankos delnu į veidą. Kai atvyko greitoji pagalba, jie nurodė jai, kad ji turi nueiti su jais ir jie ją apžiūrės greitosios pagalbos automobilyje. Tada T. atėjo į kambarį laikydamas rankoje virtuvinį peilį rudos spalvos medine rankena ir sakė jai, kad niekur jos nepaleis, ir kad tuoj ją padurs šiuo peiliu. Jis greitosios pagalbos darbuotojams sakė, kad padurs peiliu juos jeigu jie ją kur nors veš, ir jeigu atvyks policija jis ir juos papjaus o vėliau pats nusižudys. Ji nemano, kad šie grasinimai buvo realūs, ji mano, kad jis taip kalbėjo dėl to kad buvo girtas ir jį valdė emocijos ir jis nesuprato nei ką daro, nei ką sako. Greitosios pagalbos darbuotojas išmušė jam iš rankų peilį. Po ko T. nuėjo į kambario kampą ir pradėjo gerti alų. Užėjus į butą policininkams, jie jį sulaikė. Ją greitoji pagalba išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur diagnozavo peties ir žasto sumušimus. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą, dėl to kvietė policiją, tačiau jokio pareiškimo rašyti nenori, ikiteisminio tyrimo metu norėtų jam atleisti. Grasinimus nepriėmė kaip realius. Nuo šio momento planuoja gyventi skyrium Vilniaus r. sav., Zujūnų k., Buivydiškių g. 40 pas brolio žmoną. Peilis su žarstekliu liko bute. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (1 t., b. l. 40–42)

Nukentėjusioji T. V. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori papildomai pranešti, kad grįžusi namo Vilniaus g. 35-4, Nemenčinė., Vilniaus r. sav., ji nerado žarsteklio, kuriuo buvo sužalota. Su tuo žarstekliu jos sugyventinis T. P. vijosi jos draugą E., kurį taip pat primušė. Todėl ji mano, kad žarsteklį galėjo kur nors išmesti. Jai nebūnant namuose, butas buvo užrakintas (1 t., b. l. 43)

Nukentėjusioji T. V. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 21 d., dabar tiksliai prisiminė, kad apie 13.30 val. kai ji gulėjo lovoje, žiūrėjo video per telefoną, T. draugas prisėdo ant lovos, padarė nuotrauką su ja ir išsiuntė tą nuotrauką savo draugei. Tada E. padėjo savo koją ant jos kojos ir tuo metu į kambarį užėjo jos sugyventinis T., kuris rankoje laikė žarsteklį ir tuo pat metu pradėjo garsiai ir agresyviai rėkė „ką jūs čia darote?“. Tada T. su žarstekliu kiek pamena E. sėdinčiam šalia jos sudavė apie 3 smūgius, pirmą smūgį į veidą, antrą kiek pamena į nugarą o trečia nepamena kur. Tada E. atsistojo išmušė T. iš rankų žarsteklį kuris nukrito ant grindų o tada E. iššoko pro kambario langą ir pabėgo. Tada T. pakėlė žarsteklį ir su žarstekliu jai sėdinčiai lovoje sudavė vieną kartą į dešinįjį petį, vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Po to ji atsikėlė iš lovos ir bėgo nuo T. į lauką, kur jis ją pasivijo ir kieme sudavė jai vieną kartą dešiniu kumščiu į dešinę veido pusę, atsirado mėlynė, o po to su dešinės rankos delnu sudavė 5 kartus į kairę veido pusę. Po to nustojo mušti, ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą ir su T. grįžo namo. Po to jis dar namuose kambaryje sudavė jai dešinės rankos delnu per kairę veido pusę. Po to kai atvažiavo medikai T. paėmė peilį su rudos spalvos medine rankena ir sakė jai, kad niekur jos nepaleis, ir kad tuoj ją padurs šiuo peiliu ir greitosios pagalbos darbuotojams sakė, kad padurs peiliu juos jeigu jie ją kur nors veš ir jeigu atvyks policija jis juos papjaus, o vėliau pats nusižudys. Ji jautėsi saugi, nes buvo medikai ir tuoj turėjo atvažiuoti policija. Ji nemano, kad šie grasinimai buvo realūs. Ji mano, kad jis taip kalbėjo dėl to, kad buvo girtas ir jį valdė emocijos ir jis nesuprasdavo nei ką daro, nei ką sako. Greitosios pagalbos darbuotojas išmušė jam iš rankų peilį. Po ko T. nuėjo į kambario kampą ir pradėjo gerti alų. Užėjus į butą policininkams jie jį sulaikė. Ją greitoji pagalba išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo, davė išrašą ir paleido. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą, dėl to kvietė policiją, mano, kad jam jam atleis. Su T. negyvens, pas jį tikrai gyventi nevažiuos, turi kur gyventi, tai yra pas brolį (duomenys neskelbtini). Grasinimų nepriėmė kaip realių, nes jautėsi saugi . Ji nemano, kad jis galėtų tai įvykdyti. Ankščiau pas juos konfliktai buvo tik žodiniai, jos jis nemušė. Daugiau niekur dėl to nesigydė. T. civilinio ieškinio nereikš. Daugiau neturi ką pasakyti. Jai atrodo, kiek pamena, T. dar vijosi kažkurio momentu E. ir grįžo be žarsteklio, kur tas žarsteklis nežino, pasakyti negali (1 t., b. l. 46–48)

Nukentėjusysis E. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 20 d. per "Facebook" programėlę jam parašė jo pažįstamas T. P., kuris pakvietė pas save į (duomenys neskelbtini) išgerti alkoholinių gėrimų. Tą pačią dieną apie 21.00 val. draugas pavežė jį iki T. P. namų ir išvažiavo. O jis nuėjo į minėto namo vidų, kuriame buvo T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) ir jo mergina T. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Jie su T. P. pradėjo gerti degtinę. T. V. alkoholinių gėrimų nevartojo. T. P. leidimu jis pernakvojo pas jį. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. 2020 m. birželio 21 d. apie 09.00 val. atsikėlė ir pradėjo toliau gerti degtinę. T. V. alkoholinių gėrimų nevartojo. Gėrė kažkur iki 10.00 val. Apie 11.30 val. T. P. išėjo iš namų nieko nepasakęs, o jis liko su T. V.. Likę dviese su T. V. mažai bendravo su ja, nes susirašinėjo su savo drauge telefonu. Apie 13.30 val. į namus nešinas metaliniu žarstekliu rankose įbėgo T. P. ir pradėjo ant jo rėkti (ką rėkė nesuprato). Tuo metu jis netyčia įsidėjo T. P. mobilaus ryšio telefoną "Samsung" SM-A405FN IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Ji jo paklausė kas atsitiko ir jis metaliniu žarstekliu trenkė jam į nugarą ir dešinę koją. Tada pastebėjo, kad T. V. bandė išeiti iš kambario. T. P. pagavo ją ir kaire ranka trenkė T. V. į galvą ir metaliniu žarstekliu trenkė į dešinę koją. Tada vėl T. P. pribėgo prie jo ir metaliniu žarstekliu trenkė jam į galvą. Jis norėjo šokti pro langą, nes norėjo pabėgti nuo T. P., tačiau pastebėjo, kad T. P. išbėgo į lauką. Jis greitai pradėjo rinkti savo daiktus ir pastebėjo, kad T. P. atbėgo į kambarį, pro langą iššoko į lauką ir nubėgo. Kreipėsi į policiją tik dabar kadangi neturėjo telefono, kadangi buvo šoko būsenoje tik dabar kreipiasi į policiją (1 t., b. l. 89).

2020 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad buvo gautas Vilniaus aps. VPK VTV MB 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. birželio 21 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), T. P. gimęs (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. žarstekliu sudavė jai per kairę koją, dešinį petį bei rankos delnu sudavė į veidą, dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio T. V. greitosios pagalbos darbuotojai išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 9).

2020 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK -2-ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 21 d.14:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholinius gėrimus įvyko konfliktas, kurio metu T. P. metaliniu žarstekliu sudavė tris smūgius E. T., gimusiam 1996 m. gegužės 8 d. į veidą, dešinę koją ir į nugarą tuo E. T. sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 76).

2020 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sujungti į vieną tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–8).

Iš 2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros matyti, kad (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiūrima gyvenamojo namo dalis yra neaptverta ir prieiga yra laisva. Namo šoniniame fasade yra dvejos metalinės durys- tamsiai pilkos spalvos dešinėje pusėje ir rudos spalvos kairėje pusėje. Už rudos spalvos durų yra prieangis, už jo koridorius. Koridoriaus kairėje sienoje yra anga į virtuvę. Kairėje pusėje, kampe, yra baltos spalvos šaldytuvas, šalia jo dujinė viryklė. Prie jos rudos spalvos dujų balionas, medinis stalas. Virtuvės viduryje yra spintelė, ant kurios yra mikrobangų krosnelė. Dešinėje pusėje, kampe, yra plytų krosnis bei medinė spintelė, ant kurios yra du metaliniai kibirai. Koridoriaus gale yra durys į kambarį. Kambario kairėje pusėje, palei sieną yra medinis stalas su lentyna, spintelė ant kurios yra plokščiaekranis televizorius LG. Šalia stalo, palei sieną, yra medinė kėdė. Kambario viduryje, palei sieną, yra sofa-lova. Kairės pusės sienoje yra langas. Ant lango rėmo aptikta netaisyklingos formos rudos spalvos skysčio dėmė iš kurios paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Ant palangės, esančios prie lango, aptiktas peilis su tamsiai rudos spalvos medine rankena. Peilis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau reikšmingų aplinkybių bei objektų nepastebėta. Namo prieigos bei vidus nefilmuojami. Rasta ir paimta peilis vokas Nr. 2 ir nuoplova vokas NR. 1. Buvo padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 14–19).

Įvykio vietos apžiūros metru buvo rastas ir paimtas peilis vokas Nr. 2 ir nuoplova vokas Nr. 1. Buvo padarytos įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos (1 t., b. l. 14–19).

2020 m. rugsėjo 22 d. priimtas nutarimas dėl daiktų saugojimo perduoti voką Nr. 1 su nuoplova į Vilniaus apskrities VPK Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 20).

2020 m. rugsėjo 22 d. įtariamajam pagal pakvitavimą grąžintas peilis voke Nr. 2. (1 t., b. l. 21).

Iš 2020 m. birželio 21 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyrė T. V., sužalojimo vietos pažymėtas veidas ir dešinysis petys. T. V., gimusi 2000, paaiškino kad sugyventinis ją mušė su žarstekliu per kairę koją, trenkė per dešinįjį petį ir su delnu trenkė per veidą. Dėl didelio susijaudinimo negalėjo pasakyti, dėl ko viskas įvyko. Pranešėja išvežta su GMP (1 t., b. l. 23–26).

2020 m. rugsėjo 21 d. apžiūros metu remiantis T. V., gimusios (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašu/ siuntimu (duomenys neskelbtini), medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis nustatė, kad T. V., nustatyta dešiniojo peties sąnario srities odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem kieto buko daikto (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 59).

Iš 2020 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities VPK VTV MK 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. birželio 21 d. jam patruliuojant su vyriausiaisiais patruliais S. S. ir M. S. apie 13.15 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos sugyventinis namuose naudoja fizinį smurtą, muša žarstekliu. Atvykus nurodytu adresu ir bandant įeiti į vidų, namuose buvęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) nuo stalo į rankas paėmė peilį ir pradėjo rėkti („jeigu užeisit į vidų jums bus necenzūrinis žodis, o ją (sugyventinę) papjausiu). Stovint prie durų ir reiškiant aiškias ir garsias komandas, kad asmuo padėtų peilį, jis į jų komandas nereagavo, toliau rėkė, kad „visiems bus necenzūrinis žodis ir visus papjausiu“. Kadangi viduje buvo greitosios medicinos pagalbos medikai, viena iš jų greitai spėjo pabėgti iš patalpos, o likęs medikas griebė T. P. už rankos, kurioje buvo peilis ir jį prispaudė prie sienos. Tuo momentu įbėgus mums į butą jam iš rankų peilis buvo atimtas, panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmuo buvo pargriautas ir už nugaros uždėti antrankiai, tam, kad pilietis negalėtų sužaloti savęs bei aplinkinių. T. P. buvo nuvestas ir pasodintas į tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo patalpą. Pabendravus su nukentėjusiąja T. V., gimusia (duomenys neskelbtini) ši paaiškino, kad jos sugyventinis ją mušė žarstekliu per kaire koją, trenkė per dešinį petį ir delnu trenkė per veidą. Dėl didelio susijaudinimo ji negalėjo pasakyti dėl ko viskas įvyko. Žarsteklis ir peilis nebuvo paimtas, nes dėl įvykio eigos, banaliai buvo pamirštas. Greitosios medicinos pagalbos 5610 tarnyba V. išvežė į RVUL. T. P. apie 14.30 val. buvo sulaikytas ir apie 15.05 val. pristatytas į Vilniaus AVPK OVS budėtojų dalį. Sulaikant ir pristatant panaudotos spec. priemonės antrankiai (1 t., b. l. 27).

2020 m. birželio 22 d. buvo gautas E. T. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. birželio 21 d. 14:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam vartojant alkoholinius gėrimus kartu su T. P. įvyko konfliktas tarp jo ir T. P., kurio metu T. P. metaliniu žarstekliu sudavė jam tris smūgius į veidą, į dešinę koją ir į nugarą tuo jam sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 76).

Iš 2020 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos matyti, kad 2020 m. birželio 22 d. dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiuota į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu minėto namo durys buvo uždarytos, beldžiant į duris niekas neatidarė. Iš buto nesklido jokių garsų kadangi įvykio vieta buvo namo viduje, todėl įvykio vietos apžiūros padaryti nepavyko (1 t., b. l. 85).

Iš 2020 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskr. VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 21 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. žarstekliu sudavė jai per kairę koją, dešinį petį bei rankos delnu sudavė į veidą, dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio T. V. greitosios pagalbos darbuotojai išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 2020 m. birželio 21 d. 14:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartodami alkoholinius gėrimus įvyko konfliktas, kurio metu T. P. sudavė metaliniu žarstekliu sudavė tris smūgius E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) į veidą, į dešinę koją ir į nugarą tuo sukeldamas E. T. sukeldamas fizinį skausmą. 2020 m. birželio 22 d. E. T. įteikta užduotis atlikti kūno tyrimą, 2020 m. liepos 29 d. paskambinus į Valstybinę teismo tarnybą pasiteirauti kada bus pateikta išvada, buvo gauta informacija, kad E. T. pas juos nesikreipė ir užduotis nebuvo atlikta (1 t., b. l. 99).

Iš 2020 m. birželio 22 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. T. pateikė Mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG SM -A40FN" IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), prašo, kad telefonas būtų grąžintas savininkui T. P. (1 t., b. l. 100–102).

2020 m. liepos 1 d. buvo gautas T. P. prašymas grąžinti jam telefoną SAMSUNG SM -A40FN" IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105)/

2020 m. liepos 1 d. pagal pakvitavimą T. P. telefonas SAMSUNG SM -A40FN" IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas (1 t., b .l. 106).

Iš 2020 m. birželio 21 d. 18.18 val. alkotesterio matuoklio patikros kvito matyti, kad T. P. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės T. V. atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą žarstekliu sudavė nukentėjusiajai į dešinįjį petį, vieną kartą žarstekliu sudavė į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą žarstekliu sudavė į kairės kojos šlaunį, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į nukentėjusiosios dešinę veido pusę ir dešinės rankos delnu sudavė 5 kartus į nukentėjusiosios kairę veido pusę, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios kairę veido pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai T. V. padarė dešiniojo peties sąnario srities nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat jis E. T. tyčia vieną kartą sudavė į nugarą, vieną kartą žarstekliu sudavė į dešinę koją ir vieną kartą žarstekliu sudavė į galvos sritį, tuo E. T. sukeldamas fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. T. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų T. V. ir E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eksperto paaiškinimai, tarnybiniuose pranešimuose ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju T. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad T. P. susijaudinęs ir supykęs dėl to, kad E. T. priekabiavo prie jo merginos, jų abiejų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Viskas įvyko labai gretai, prieš abu asmenis kaltinamasis smurtavo tuo pačiu metu, nusikaltimams nebuvo rengtasi iš anksto, veikos padarytos tais pačiais veiksmais, nusikalstamos veikos persipynusios laike. Esant tokioms aplinkybėms, teismas T. P. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, idealią sutaptį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis savo iniciatyva ir valia atlygino dalį žalos už nukentėjusiųjų gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 193), tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo T. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad T. P. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas teistas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas T. P. bausmes vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, abi veikos įstatymo leidėjo priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu įvertinamas nusikaltimų pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumas, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad T. P. teistas (1 t., b. l. 123–127), tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikalstamas veikas padarydavo neišnykus teistumui, skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek arešto bausmė teigiamos įtakos nepadarė. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142–144), ne visas paskirtas nuobaudas sumokėjęs. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, neabejotinai atskleidžia kaltinamojo T. P. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės atėmimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, parenkant atimą įstatymo numatytam minimumui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, parenkant atimą įstatymo numatytam maksimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis T. P. gailisi dėl savo padarytų veiksmų, susitaikė su nukentėjusiąja T. V., jos atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, šiuo metu jie kartu gyvena ir palaiko gerus santykius. Kartu pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji T. V., tiek nukentėjusysis E. T. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinių ieškinių nereiškė, baigiamųjų kalbų E. T. prašė T. P. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, padarė išvadas tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl savo gyvenimo būdo – užsikodavo ir nebevartojo alkoholinių gėrimų, pripažino ir suprato, kad jo elgesiui įtaką daro alkoholis, dėl to nori keisti savo gyvenimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamas sutiko ir įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo, kaip minėta dalį žalos jau atlygino (1 t., b. l. 193). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, kartu su nukentėjusiąja laukia šeimos pagausėjimo, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų užsiima individualia veika, turi invalidumą (1 t., b. l. 196). Atsižvelgiant į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog T. P. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam T. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo T. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose numatytus pareigas – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. P. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 21 d. 14 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 23 d. 12 val. 14 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą. Siekiant užtikrinti padarytos turtinės žalos atlyginimą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes dirbti ir gauti pajamas tikslinga kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje – įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai likusią 175,81 eurų padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 215, 81 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų gydymo atlyginti (1 t., b. l. 30). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiųjų T. V. ir E. T. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Kaip jau buvo minėta kaltinamasis T. P. už nukentėjusiųjų gydymą atlygino 40 eurų žalą (1 t., b. l. 193). Likusi neatlyginta žala sudaro 175,81 eurus. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 175,81 eurus turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kiti nuosprendžiu išsprendžiami klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metru buvo rastą ir paimtą nuoplovą voke NR. 1., saugomą Vilniaus apskrities VPK Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje ( 1 t., b. l. 14–19, 20), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi.

nusprendė:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę T. P. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. P. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 21 d. 14 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 23 d. 12 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. P. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei kasai likusią 175,81 (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 81 cento) eurų turtinę žalą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš T. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 175,81 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 81 centą) eurus Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metru buvo rastą ir paimtą nuoplovą voke NR. 1., saugomą Vilniaus apskrities VPK Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas