Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto M. S. 2016 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas M. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2016 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto M. S. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16. Skunde nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 20 val. 00 min. jis su K. J. susitiko prie prekybos centro „Savas“, tačiau prie K. J. jis nesikabinėjo, nešaukė ant jos, už rankos netampė, taip pat nevadino jos „durne“, o šį žodį naudojo atsakydamas į P. P. repliką. Skunde taip pat nurodė, jog žodis „durnė“ nėra necenzūrinis. Pažymėjo, kad tyrimą atlikęs pareigūnas išsamiai neištyrė visų su įvykiu susijusių aplinkybių, kadangi neišreikalavo vaizdo įrašo (b. l. 3-11).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas R. Z. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė M. B. skundo netenkinti ir palikti galioti 2016 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto M. S. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimant sprendimą buvo atsižvelgta į visas faktines aplinkybes, kurios buvo įrodytos, o paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui (b. l. 16).

Nukentėjusioji K. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė palikti galioti 2016 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto M. S. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16; neatskleisti M. B. jos asmeninių duomenų (asmens kodo); įpareigoti M. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir jos šeimos nariais. Atsiliepime į skundą nurodė, kad įvykio dieną M. B. įžeidžiamai prie jos kibo, garsiai rėkavo, reikalavo eiti su juo, gąsdino atskleisiąs tretiesiems asmenims jos asmeninę informaciją. Jai atsisakius – tempė ją už rankovės, garsiai šūkavo, vartojo įžeidžiamus žodžius, tarp jų ir „durnė“, kalbėjo pakeltu tonu. Įvykis įvyko prie prekybos centro „Savas“ įėjimo, jį matė ne mažiau kaip 5 žmonės. Iš karto po įvykio bijojo kviesti policiją, kadangi yra patyrusi psichologinį ir fizinį spaudimą iš M. B. pusės (b. l. 17-19).

Apklaustas teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad palaikė skundą, teismui parodė, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi žodį „durnė“ vartojo ne K. J., o jos draugės P. P. atžvilgiu, tačiau šis žodis nėra necenzūrinis. Įvykio dieną buvo susitikęs su K. J., kalbėjo apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie galimą plagiatą Vytauto Didžiojo universitete. Ant K. J. nešaukė, jis tik garsiai kalbėjo, jos už rankos netempė. Nurodė, jog skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs M. S. neperžiūrėjo filmuotos medžiagos ir neįsitikino, jog jis tampė nukentėjusiąją K. J. ir darė kitus veiksmus (b. l. 30-31, 42).

Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. J. parodė, kad konfliktas su M. B. įvyko 2016 m. vasario 11 d., M. B. atvažiavo prie jos namų, ji tuo metu buvo prie prekybos centro „Savas“, todėl pasiūlė susitikti ten. Susitiko prie prekybos centro įėjimo. M. B. elgėsi agresyviai, sakė „durne tylėk“, čiupo už kairės rankos ir tempė. Įvykį matė pašaliniai žmonės. M. B. dar iki įvykio jos laukdavo prie namų, grasindavo, šantažuodavo, kėlė psichologinę įtampą, ji bijojo, todėl niekur nesikreipė. Į policiją kreipėsi birželio mėnesį, nes persekiojimas tęsėsi, M. B. buvo įsilaužęs į jos kompiuterį, tačiau ji to negali įrodyti. Nors M. B. kaltina ją plagijavus jo darbą, jokio plagiato nebuvo, jos darbą dėstytojas priėmė (b. l. 38-39, 42).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad priėmė skundžiamą nutarimą, jokių kitų procesinių veiksmų neatliko. M. B. nubaudė remdamasis liudytojų paaiškinimais, paties M. B. paaiškinimu bei kita surinkta medžiaga. Vaizdo medžiagos nėra, kadangi praėjo jos saugojimo terminas. M. B. nubaustas už įžūlų kibimą prie kito asmens viešoje vietoje, jam paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda, kadangi anksčiau jis nebuvo baustas (b. l. 39-40).

Apklaustas teismo posėdžio metu T. R. parodė, kad jis tyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Buvo gautas K. J. pareiškimas, jog ją persekioja draugas, terorizuoja, įsilaužė į jos paskyras elektroninėje erdvėje. Apklausus nukentėjusiąją, paaiškėjo, jog be šių veiksmų, buvo įvykis prie prekybos centro „Savas“, kai M. B. pavadino ją necenzūriniu žodžiu, tampė už rankos. Tai, kad nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio, įtarimo nesukėlė, kadangi ji savo pareiškime nurodė, jog M. B. ją nuolat terorizavo ir persekiojo. Vaizdo medžiagos byloje nėra, kadangi ji prekybos centruose saugoma 1 mėnesį, o K. J. į pareigūnus kreipėsi, kai po įvykio buvo praėję 3 mėnesiai. Susisiekė su apsaugos darbuotojais, sužinojo, jog jie neturi vaizdo įrašo. Mano, kad žodis „durnė“ yra įžeidžiančio pobūdžio žodis (b. l. 40).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja P. P. parodė, kad įvykio dieną susitiko su K. J. prie jos namų ir nusprendė važiuoti atsigerti kavos į prekybos centrą „Savas“. Į minėtą prekybos centrą taip pat atvyko ir M. B., kuris vedėsi K. J. pasikalbėti, ji nenorėjo. M. B. pradėjo garsiai rėkauti, tampė ją už rankos, bandė nusivesti. Tik po kurio laiko jas apšaukęs M. B. nuėjo. Įvykis įvyko prie prekybos centro „Savas“ įėjimo, konfliktą matė pašaliniai žmonės. Ji siūlė kviesti policiją, tačiau K. J. prašė nekviesti, nes bijo M. B. (b. l. 40-41).

Skundas netenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16 esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis specialistas M. S., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo M. B. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, bei nubaustas 28 Eur bauda. M. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. vasario 11 d., 20 val. 00 min, aikštelėje prie prekybos centro „Savas“, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kabinėjosi prie K. J., šaukė ant jos, tempė ją už rankos, pavadino „durne“, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 25N-65040031-16 – b. l. 2).

ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad „Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.“

Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu apklaustas M. B. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo, nepripažino, paaiškino, kad jis ant K. J. nešaukė jos už rankų netampė, o „durne“ pavadino ne ją, o jos draugę P. P. (b. l. 37-38), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi skundą padavusio asmens išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. M. B. kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios K. J. ir liudytojos P. P. parodymai. Nukentėjusioji K. J. parodė, kad konfliktas su M. B. įvyko 2016 m. vasario 11 d., M. B. viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, prie prekybos centro „Savas“ sakė jai „durne tylėk“, čiupo už kairės rankos ir tempė (b. l. 38-39, 42). Šias aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi P. P., ji apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, prie prekybos centro „Savas“ M. B. garsiai rėkavo, tampė K. J. už rankos, bandė nusivesti, tiek ją, tiek K. J. apšaukė, šį konfliktą matė pašaliniai žmonės (b. l. 40-41). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16 esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5b), K. J. pareiškimas (b. l. 5a), P. P. paaiškinimas (b. l. 6), K. J. paaiškinimas (b. l. 7).

Teismas pažymi, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje Nr. N502-2066/2010). Be to, suformuotoje teismų praktikoje dėl ATPK 174 straipsnio taikymo nurodoma, jog motyvai, nėra reikšmingi kvalifikuojant veiką pagal ATPK 174 straipsnį ir nešalina jos atsakomybės – toks santykių aiškinimosi būdas visuomenėje yra akivaizdžiai nepriimtinas ir užtraukia atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-22284/2011).

Ištirti bylos duomenys patvirtina, kad konfliktas tarp M. B. ir nukentėjusiosios K. J. įvyko prie prekybos centro „Savas“, apie 20 val. 00 min., kur įvykio metu buvo ir kitų asmenų. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje, kurioje pažeidimo padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis ir kiti asmenys.

Pažymėtina ir tai, jog teismas sutinka, kad žodis „durnė“ nėra necenzūrinis, tačiau jis yra įžeidus, nors ir tiesiogine prasme vartojamas tiek buitinėje kalboje, tiek literatūroje. Pavartotas žmogaus atžvilgiu toks žodis visuotinai vertinamas kaip užgaulus ir žeminantis, todėl darytina išvada, kad M. B. pasirinkdamas tokį žodį ir jį vartodamas viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios K. J..

Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove (2015 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-91-485/2015).

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad skundą padavęs asmuo M. B. pasirinko tokį santykių aiškinimosi būdą (kabinėjimąsi prie nukentėjusiosios K. J., šaukimą ant jos, tempimą ją už rankos, pavadinimą „durne“), vietą (prekybos centro „Savas“ prieigas (aikštelę) – viešą vietą), kurie užtraukia administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamoje byloje atmestinas skundą padavusio asmens argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję pareigūnai bylai reikšmingas aplinkybes ištyrė neišsamiai, neišsireikalavo vaizdo įrašo iš prekybos centro „Savas“, kadangi apklausti teismo posėdžio metu liudytojai M. S. ir T. R. parodė, jog vaizdo medžiaga nėra išlikusi, nes vaizdo įrašas saugomas tik vieną mėnesį (b. l. 39-40).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis specialistas M. S., priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė pažeidėjo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, kadangi individualizuodamas skiriamą nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog M. B. niekada nebaustas (b. l. 39).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog M. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. 2016 m. birželio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o M. B. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji K. J. atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) pateikė prašymą įpareigoti M. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir jos šeimos nariais, tačiau teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsnyje, kaip viena iš procesinių prievartos priemonių, kurios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje netaikomos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti šį nukentėjusios K. J. prašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-65040031-16 nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.

Nukentėjusios K. J. prašymą įpareigoti M. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir jos šeimos nariais atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 25N-65040031-16, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.