- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-12
- Bylos Nr.
- T-XX-68-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Aloyzas Marčiulionis, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“ dėl 59 245,72 litų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų, palūkanų už pavėluotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astramara": 1) 59 245,72 litus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų; 2) 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už pavėluotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimą; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad uosto rinkliavų rūšys, jų maksimalūs dydžiai, rinkliavų taikymo principai, taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo" bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr.3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių". Pareiškėja savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), normų pažeidimu. Nurodė kad CK 6.2 straipsnyje nustatyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. 2004 m. balandžio 27 d. uždaroji akcinė bendrovė „Astramara" sudarė sutartį dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas. Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo už kiekvienam atsakovo agentuojamam laivui suteiktas paslaugas apskaičiuoti uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumą, o atsakovas įsipareigojo gavus sąskaitą, joje nurodytą pinigų sumą pervesti į valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" sąskaitą.
Pareiškėja pabrėžė, kad 2005 m. liepos 19 d., 2005 m. rugsėjo 21 d. ir 2005 m. gruodžio 21 d. uždarajai akcinei bendrovei „Astramara" buvo pateiktos PVM sąskaitos - faktūros dėl 149 919,62 Lt; 89 823,61 Lt ir 111 489,42 Lt uosto rinkliavų apmokėjimo. Atsakovas sutartyje nustatytais terminais prievolių neįvykdė – valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" pervedė tik dalį pinigų, likdamas bendrai skolingas 59 245,72 litų. Pareiškėja nurodė, kad CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurias šiuo atveju prašoma priteisti už pavėluotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimą nuo priteistos sumos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti, o pareiškėjos valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" prašymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astramara" dėl 59 245,72 Lt Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų, palūkanų už pavėluotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą spręsti gavus Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pareiškėja ir atsakovas sudarė sutartį, kurioje apibrėžtos sutarties šalių teisės ir pareigos, numatė delspinigių skaičiavimą už ne laiku apmokėtas sąskaitas. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia CK normų pažeidimu, nurodo, jog atsakovas nevykdo sutarties. Teismo nuomone, teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai civilinės teisės ir pareigos kyla iš administracinių teisinių santykių: ginčai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, uosto žemės, kito valstybinio turto nuomos mokesčio priteisimo, kurie yra teismingi bendros kompetencijos teismams, nors mokesčiai, rinkliavos, jų dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti įstatymais, nutarimais ir kitais teisės norminiais aktais. Aptartų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra akivaizdaus ginčo dėl administracine tvarka nustatytų uosto rinkliavų dydžio ir pagrįstumo. Teismo nuomone, šis konkretus ginčas kyla iš sutartinių teisinių santykių pažeidimo, yra civilinės teisinės, o ne administracinės teisinės prigimties, todėl byla turėtų būti teisminga bendros kompetencijos teismui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad būtina išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti konkretaus ginčo teismingumą būtina įvertinti teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja - valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" – kelia ginčą dėl nesumokėtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astramara“ (pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra priteisti iš atsakovo 59 245,72 Lt Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų, b.l. 4).
Pažymėtina, jog 1996 m. gegužės 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 34 straipsnio 1 dalis numato, jog už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, uosto rinkliavų rinkimo funkcija yra pavesta valstybės įmonei „Klaipėdos jūrų uosto direkcija“ (toliau – Uosto direkcija), kuri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje atlieka vykdomąją veiklą skirtą įstatymams, kitiems teisėms aktams įgyvendinti bei numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“.
Dėl šios priežasties darytina išvada, jog tarp Uosto direkcijos ir uostu besinaudojančių laivų valdytojų atsirandantys teisiniai santykiai dėl uosto rinkliavų apskaičiavimo ir sumokėjimo yra laikytini administraciniais teisiniais santykiais, kadangi viena iš jų šalių yra subjektas, kuriam pavesta vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas (Uosto direkcija), o šių santykių šalių teisės ir pareigos yra imperatyviai apibrėžtos nurodytais teisės aktais.
Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamoje byloje atsakovas (uždaroji akcinė bendrovė „Astramara“), iš kurio pareiškėja (Uosto direkcija) reikalauja priteisti atitinkamą uosto rinkliavų sumą, yra ne laivų, kurie naudojosi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, valdytojas, o laivų agentavimo paslaugas teikianti ir šiai veiklai licenciją gavusi įmonė (b.l. 7).
1996 m. rugsėjo 12 d. Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-151 401 straipsnio 3 punktas numato, kad laivų agentavimas, be kitų paslaugų, apima ir frachto, uosto rinkliavų, kitų mokesčių, rinkliavų surinkimo bei mokėjimo paslaugų teikimą. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 patvirtintų Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių 21 punktas nustato, jog įmonė, pageidaujanti teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos.
Atitinkamai, pareiškėjos (Uosto direkcijos) bei uždarosios akcinės bendrovės „Astramara“ (atsakovo) teisinius santykius uosto rinkliavų mokėjimo paslaugų teikimo srityje reglamentavo 2004 m. balandžio 18 d. sudaryta sutartis Nr. 20-2004-267 „Dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas“ (b.l. 8-10). Šios sutarties 2.1.1 punktas numatė, kad Uosto direkcija už kiekvienam agentuojamam laivui suteiktas paslaugas apskaičiuoja Agentui (t. y. atsakovui) uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumą pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus.
Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes bei teisės norminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad šiuo atveju teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostė civilinio sandorio (2004 m. balandžio 18 d. sutarties) pagrindu, todėl pripažintini civiliniais teisiniais santykiais. Kartu pažymėtina, jog ir pareiškėja savo reikalavimus teismui kildina būtent iš civilinės teisės reglamentuojamų santykių – prašyme teismui pažymi, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2 straipsniu, prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius ir nurodo, kad šiuo atveju tokie santykiai tarp jo ir atsakovo susiklostė būtent pagal 2004 m. balandžio 18 d. sutartį (b.l. 3).
Kadangi ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), todėl ši byla atsižvelgiant į jos teismingumą perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“ dėl 59 245,72 litų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų, palūkanų už pavėluotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.