- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2-754/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alvydas Poškus, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-228-544/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-228-544/2008 iš atsakovės L. J. ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ yra priteistas žalos atlyginimas, vykdymo atidėjimo.
Šalies argumentai
Įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovui iš atsakovės yra priteista 80 000 Lt žalos atlyginimas bei 1328 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama sprendimo vykdymą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams (iki 2012 m. gruodžio 31 d.) arba sustabdyti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad buvo pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje iš jos priteistas žalos atlyginimas, jos prašymas nebuvo patenkintas, dėl atmesto prašymo ji yra padavusi kasacinį skundą. Be to, jos turtinė padėtis, amžius, sutuoktinio liga neleidžia jai įvykdyti sprendimą šiuo metu.
II. Pirmosios instancijos nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas. Teismas nurodė, kad nenustatytas sprendimo vykdymo atidėjimo teisinis bei faktinis pagrindas. Teismas nustatė, kad atsakovė dirba ir gauna 2 790 Lt darbo užmokestį, 309 Lt pensiją, jos sutuoktinis nedirba, gauna 668 Lt netekto darbingumo pensiją, yra 4 stadijos onkologinis ligonis, nei atsakovė, nei jos sutuoktinis šiuo metu nekilnojamojo turto neturi. Tai, kad ieškovės finansinė padėtis nėra bloga, nesudaro pagrindo jos kreditoriams nevykdyti piniginių prievolių, o šiuo atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas gera valia nevykdomas nuo 2009 metų birželio mėnesio, o didelė žala įmonei padaryta dar 1998-1999 metais, t.y. realiai žala neatlyginama virš 10 metų. Todėl darė išvadą, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimas tam tikram laikui pažeis šalių interesų pusiausvyros principą. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-228-544/2008 duomenų matyti, kad atsakovė apeliacine tvarka buvo apskundusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismas priteistą žalos atlyginimą sumažino nuo 152 988 Lt iki 80 000 Lt. Nuo teismo sprendimo priėmimo turtinė ir finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir ypatingų aplinkybių bei išimtinių atvejų, kurie sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, teismas nenustatė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė L. J. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį, atidėti 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo vykdymą dėl 80 000 Lt išieškojimo vieneriems metams, sustabdyti išieškojimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Teismas nepagrįstai vertino, kad savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo apeliantė grindžia išimtine aplinkybe tik dėl sutuoktinio sunkios ligos. Nurodo, kad iš jos gaunamo 2 790 Lt darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, išlaidas komunalinėms paslaugoms, kreditui dengti, medikamentams, išskaitymams pagal teismo sprendimą, pragyvenimui lėšų nebelieka, tenka verstis vien iš sutuoktinio 668 Lt pensijos.
2. Teismas nevertino šalių turto santykio. Tai, kad žala padaryta prieš 10 metų ir neatlyginta per ilgą laiką, nėra pagrindas sprendimo vykdymo neatidėjimui, nes įstatymas nenumato, kad žalos dydis, laikotarpis, per kurį ji neatlyginama, yra reikšmingi kriterijai, o numato tik turtinės šalių padėties vertinimą.
3. Neteisingi teismo motyvai, kad apeliantės turtinė padėtis nuo 2009 m. nėra pasikeitusi: gaunamas atlyginimas įvertintas neatsižvelgus į mokamus mokesčius, už nuomojamą butą mokamas ne tik 400 Lt nuomos mokestis, bet ir mokestis už komunalines paslaugas (virš 410 Lt), 2010 m. sutuoktiniui diagnozuota onkologinė liga. Nepajėgdama išlaikyti savo turėto buto apeliantė turėjo perleisti jį dukrai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, šalių turtinį santykį, ieškovo teisėtą interesą bei užtikrino tinkamą sprendimo vykdymo privalomumą bei šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.
Nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo iš apeliantės yra priteistas 80 000 Lt žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, vykdymo atidėjimo (CPK 284 str.). Todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sprendimo atidėjimą reglamentuojantį CPK 284 straipsnį teisminės praktikos kontekste.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Taigi, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų sprendimo vykdymo atidėjimą, nebuvimą.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jos prašymą kaip iš esmės grindžiamą išimtine aplinkybe –sutuoktinio liga, visai nevertino šalių turto santykio, netinkamai vertino jos gaunamas pajamas ir išlaidas.
Tačiau sutikti su tokiais atskirojo argumentais nėra pagrindo, nes jie neatitinka skundžiamoje nutartyje nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų.
Iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai nei teigia apeliantė, matyti, kad iš esmės visos šios apeliantės nurodomos aplinkybės buvo tirtos ir būtent jų pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutuoktinio liga yra svarbi aplinkybė, bet ji nėra išimtinė, juo labiau, kad ši aplinkybė nėra tiesiogiai susijusi su skolininko asmeniu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės prašyme (ir atskirajame skunde) nurodytos aplinkybės, susijusios su jos pajamomis, kita turtine padėtimi ir įsipareigojimais, jau buvo, sprendžiant bylą iš esmės, pagrindu sumažinti priteistiną žalos atlyginimo sumą dvigubai – nuo 153 000 Lt iki 80 000 Lt (t. 4 b.l. 102-107). Taigi, esant įvertintoms su apeliantės turtine padėtimi susijusioms aplinkybėms sprendžiant padarytos žalos atlyginimo dydį ir nenustačius po to įvykusių esminių pasikeitimų (o tokių nenurodyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui), nebūtų teisinga dar kartą jas pripažinti pagrindu sprendimo vykdymo atidėjimui. Juo labiau, kad apeliantė nurodo dovanojusi savo turėtą butą dukrai. Tuo tarpu jos teiginys, kad tai ji padariusi dėl negalėjimo jį išlaikyti, kelia pagrįstų abejonių – butas buvo dovanotas, t.y. perleistas neatlygintinai, nors jo pardavimo atveju apeliantė galėjo gauti papildomų pajamų.
Kaip minėta, įstatymas įpareigoja vertinti šalių turtinę padėtį. Tačiau tai negali būti aiškinama tokiu būdu, kad tik esant vienodai skolininko ir kreditoriaus turtinei padėčiai teismo sprendimo vykdymas negali būti atidėtas, o jų turtinės padėties skirtumai per se suteikia pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui. Priešingu atveju tai reikštų, kad vieno kreditoriaus atžvilgiu tas pats skolininkas privalėtų vykdyti sprendimą, o kito kreditoriaus atžvilgiu sprendimo vykdymas galėtų būti atidedamas ne dėl esančių ar naujai atsiradusių išimtinių aplinkybių, o dėl objektyviai egzistuojančios faktinės šalių turtinės padėties. Iš dalies tai reikštų ir kreditorių nelygiateisiškumą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad vien nebloga AB „ORLEN Lietuva“ turtinė padėtis nelemia sprendimo vykdymo atidėjimo, juo labiau, kad žala įmonei padaryta prieš daugiau kaip 10 metų, gera valia nebuvo atlyginama, o teismo sprendimas vykdomas nuo 2009 m. ir dar nėra įvykdytas.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes bei padarė išvadas nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, aiškinimo ir taikymo teisminėje praktikoje. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
nutarė:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.