Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, oficialiai nedirbantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 12 d. 15.00 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 11.02 val. (vieną para), baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. birželio 8 d., apie 17.26 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę K. M. – konflikto metu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, po ko vieną kartą delnu sudavė sugyventinei į dešinį skruostą ir kumščiais į kojas, sugriebęs už plaukų pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir praskėlė kairės kojos kelį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis grįžo iš darbo namo, kur sugyventinė su kaimyne N. išgėrinėjo, prasidėjo žodinis konfliktas dėl išgertuvių. Konflikto metu iš pradžių sugyventinę jis pastūmė, paskui sudavė smūgį. Pastumta sugyventinė nukrito ant grindų. Trenkė jai vieną smūgį per skruostą, tačiau neprisimena, kad būtų kumščiais sudavęs į kojas ir griebęs už plaukų. Jam su atmintimi būna blogai, nes buvo kontuzytas, kai tarnavo Afganistane, turėjo operaciją. Sugyventinė iškvietė policiją, o jis išėjo į barą, ten išgėrė ir grįžo namo, atvažiavo policiją ir jį išvežė. Iš darbo jis atėjo blaivus, tik po įvykio vartojo alkoholį. Dėl sužaloto sugyventinės kelio paaiškino, kad iki įvykio ji ėjo į parduotuvę, buvo nelygios plytelės, užkliuvo ir parkrito. Nežino ar sugyventinė galėjo susižeisti koją konflikto metu, nes kai ji nukrito ant grindų, jis tuo metu išėjo iš namų. Su sugyventine gyvena 6 metus. Kai jie geria kartu, būna viskas ramu, bet kai sugyventinė geria su draugėmis, prasideda konfliktai. Jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo, priklausomybės alkoholiui neturi, kai nori gali negerti. Alkoholio darbe nevartoja, nes ten juos tikrina. Jis dirba statybose neoficialiai, nesiregistruoja darbo biržoje. Sugyventinės atsiprašė ir ji jam atleido, toliau planuoja kartu gyventi. Pagal baudžiamąjį įsakymą programos neįvykdė, nes niekas jo nekvietė dalyvauti programoje. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo griežtai nebausti.

Nukentėjusioji K. M. teismo posėdyje parodė, kad civilinio ieškinio nereikš, kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido, smurto daugiau nebuvo, ketina toliau kartu gyventi. Nenori, kad A. S. sėstų į kalėjimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad su sugyventine gyvena apie 5 metus nuomojamame dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyvena jis su sugyventine, o kitame kambaryje gyvena sugyventinės draugė N. K. su sugyventiniu. 2019 m. birželio 8 d., apie 17.00 val. jis grįžo namo blaivus. Sugyventinė su kaimyne vartojo alkoholį, abi buvo akivaizdžiai neblaivios. Kadangi sugyventinė pastaruoju metu vartoja daug alkoholio, pasakė jai daugiau nevartoti alkoholio. Sugyventinė supyko, priėjusi prie jo pradėjo šaukti. Norėdamas išvengti ginčo, sugyventinę nežymiai nustūmė nuo savęs ranka, kažkur į petį. Sugyventinė nukritusi nebuvo, jos nei ranka, nei kėde nemušė. Norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, išėjo į barą, kur vartojo alkoholį, išgėrė 200 g degtinės ir bokalą alaus. Apie 18.00 val. paskambino sugyventinei ir paklausė ar ji apsiramino. Sugyventinė nurodė, kad apsiramino ir pasakė jam eiti namo. Grįžusį namo jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl sužalotos sugyventinės kojos paaiškino, kad 2019 m. birželio 7 d. einant kartu į parduotuvę šaligatviu, sugyventinė užkliuvo už plytelės ir nukrito, dėl to susižalojo kelią, bėgo kraujas. Papildomai parodė, kad lieka prie savo pirminės apklausos parodymų, sugyventinės nemušė, tik pastūmė. Su sugyventine susitaikė, po įvykio alkoholio nevartoja (b. l. 47-48, 55-56).

Nukentėjusioji K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 17.30 val., į namus grįžo sugyventinis A. S.. Kilus žodiniam konfliktui, jis puolė ją mušti – delnu trenkė į skruostą, ji atstūmė A. S.. Tada jis, paėmęs medinę kėdę, trenkė jai į kairės kojos kelį ir prakirto, ji pajuto fizinį skausmą. Kambaryje kartu buvusi N. K., pamačiusi konfliktą, iš karto iškvietė policiją. A. S., išgirdęs, kad skambina policijai, pabėgo iš namų. Nuo GPM ji atsisakė. Smurtas kartojasi ne pirmą kartą. Papildomai K. M. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose su N. K., alkoholio nevartojo, buvo blaivios. Apie 17.30 val. iš darbo grįžo jos sugyventinis A. S., kuris buvo girtas. Jis iškart pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad ji niekur nedirba, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. S. nestipriai jai trenkė delnu į skruostą, paraudimo nebuvo. Tada ji atsistojo ir norėjo išeiti iš kambario, o A. S. ją pastūmė, neišlaikiusi pusiausvyros ji kairės kojos keliu atsitrenkė į stovėjusią medinę kėdę, parkritusi nebuvo. Kadangi kėdės kampas buvo aštrus, susižalojo kelį. Tai pamačiusi N. K. iškvietė policiją. A. S., išgirdęs, kad iškviesta policija, išėjo iš namų. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją. Kadangi buvo labai supykusi ant A. S., pasakė policijos pareigūnams, kad A. S. trenkė jai vieną kartą delnu ir taburete. Taip sakė, nes norėjo, kad A. S. pareigūnai išvežtų į komisariatą. Bendraujant su pareigūnais, grįžo A. S. ir pareigūnai jį sulaikė. Nuo GMP ji atsisakė, nes sužalojimas buvo nežymus. Jai buvo duotas siuntimas atlikti kūno tyrimą dėl sužalojimų, tačiau ji niekur nevažiavo ir nevažiuos, į medikus ateityje nesikreips. Jokių pretenzijų A. S. neturi, nori, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Po įvykio A. S. nebegeria, nekonfliktuoja, jos atsiprašė, kad buvo girtas ir prišnekėjo nesąmonių. Policiją iškvietė kaimynė, ji pati nebūtų kvietusi policijos (b. l. 10-13, 18-19).

Liudytoja N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. su savo sugyventiniu A. S. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, tada konfliktuoja tarpusavyje ir mušasi. Įvykio dieną, tikslaus laiko neatsimena, vakare su K. M. savo kambaryje žiūrėjo televizorių, alkoholio nevartojo. Grįžo į namus girtas A. S. ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, K. M. taip pat pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais. Ji (liudytoja) pradėjo raminti A. S., pasakė, kad iškvies policiją. A. S. atsakė, kad jam tas pats ir toliau konfliktavo su K. M.. Tada jis vieną kartą delnu trenkė K. M. į veidą, kaip jai pasirodė stipriai, po ko kumščiais pradėjo smūgiuoti K. M. per kojas, paėmęs K. M. už plaukų pastūmė, ji nukrito ant grindų ir surėkė. Kai K. M. atsikėlė, pamatė, kad jai žemiau kelio bėga kraujas. A. S. su taburete K. M. netrenkė per koją. Tada ji neapsikentė ir iškvietė policiją, o A. S. pabėgo iš namų. Kai jis grįžo, policija sulaikė. Nori pasakyti, kad K. ir A. dažnai geria, pastoviai barasi ir įtraukia ją į konfliktus, todėl ji turi eiti liudyti (b. l. 21-22).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B., apie 17.30 val., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus pagal adresą, juos pasitiko pranešėja N. K.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad į namus grįžęs neblaivus A. S. pradėjo kabinėtis prie savo sugyventinės K. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. S. trenkė delnu K. M. į skruostą. Kaip nurodė K. M., A. S. paėmė taburetę ir trenkė jai į kairės kojos kelį. Policiją kvietė įvykį mačiusi ir kartu buvusi N. K.. A. S., išgirdęs, kad yra kviečiama policija, pasišalino iš namų. Ant K. M. kelio matėsi kirstinė žaizda ir kraujas, tačiau sužalojimas nebuvo stiprus. K. M. kategoriškai atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Kol tarnybiniame automobilyje bendravo su nukentėjusiąja ir pildė dokumentus, į namus grįžo A. S., kuris dėl įvykio nieko nepaaiškino, į klausimus neatsakinėjo. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 24-25).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotas N. K. 2019 m. birželio 8 d. 17.26 val. pranešimas dėl smurto artimoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimą patvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino (b. l. 5).

Iš 2019 m. birželio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš K. M. buvo paimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 10-13).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2019 m. birželio 8 d. atvykę policijos pareigūnai užfiksavo fizinio smurto pasekmes, padarė nuotraukas ir vaizdo įrašą, iš kurio matyti pareigūnų ir nukentėjusiosios K. M. bendravimas. Pridedama 5 lapai su nuotraukomis ir CD su vaizdo įrašu, kuris buvo apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 26-34).

Asmens patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad A. S. 2019 m. birželio 8 d. 19.12 val. nustatytas 2,04 promilės girtumas (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. birželio 8 d., apie 17.26 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę K. M. – tyčia sudavė vieną kartą delnu į skruostą, po ko kumščiu į kojas ir sugriebęs už plaukų pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ir praskėlė kairės kojos kelį, t. y. tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. A. S. kaltę patvirtina nukentėjusiosios K. M. ir liudytojų N. K., V. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, nuotraukos, vaizdo įrašas, asmens blaivumo patikrinimo rezultatas, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. S. teisme duoti parodymai.

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamajame akte nenurodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką neblaivus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nukentėjusioji K. M., tiek liudytoja N. K. nurodė, jog iš darbo į namus grįžęs A. S. buvo neblaivus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji K. M. ir liudytoja N. K. būtų neblaivios, kad neatsimintų įvykio aplinkybių. Jų parodymai yra nuoseklūs ir papildo vieni kitus, todėl nėra pagrindo netikėti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo neblaivus. Be to, alkotesteriu A. S. 2019 m. birželio 8 d. 19.12 val., t. y. po įvykio praėjus mažiau nei dviem valandom, buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. Todėl A. S. paaiškinimus, kad grįžęs iš darbo jis buvo blaivus ir išgėrė bare tik po nusikalstamos veikos padarymo, teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine pozicija, siekiant palengvinti atsakomybę bei sumažinti alkoholio poveikį savo veiksmams. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, po įvykio kaltinamasis atsirašė nukentėjusios ir ji atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė), į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas du kartus, iš jų vieną kartą už smurtinį nusikaltimą prieš sugyventinę, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei mėnesiui po ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, yra linkęs vartoti alkoholį, 2019 metais vieną kartą baustas administracine tvarka, padarytas nusižengimas taip pat susijęs su alkoholio vartojimu, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, nuobauda galiojanti, nuo 2019 m. kovo 18 d. oficialiai nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis yra didesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. S. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. S. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant ne mažiau, kaip pusę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymų paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nes teismo baudžiamasis įsakymas neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl pridėjus pernelyg mažą bausmės dalį, toks bausmių subendrinimas būtų labai palankus kaltinamajam ir neskatintų jo keisti savo elgesį. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą ir minėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena).

A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 8 d. 18.15 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 18.40 val. (dvi dienas) (b. l. 39-40), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. S. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Taip pat, siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant minimalų – 5 MGL (250 Eur) ir įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies sudedant bausmes, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą ir įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 12 d. 15.00 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 11.02 val. (vieną dieną). Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. 18.15 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 18.40 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis paskirtų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.