Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-623-827/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
A6.-623-827/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00763-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
B. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-623-827/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00763-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-07-03 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovui B. P. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, taip pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM teises.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Bendrovė), įregistruota Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) 2019-07-31. Bendrovės vadovas nuo 2019-07-30 yra B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Bendrovės akcininkai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 300078742 (51 procentas) ir B. P. (49 procentai). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 4 apdrausti asmenys.

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija 2023-06-20 balansu, Bendrovė turi 112.199,67 EUR dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 0,07 EUR gyventojų pajamų mokestis ir 22,63 EUR šio mokesčio delspinigių; 0,45 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai; 6.013,00 EUR pelno mokestis); 99.817,27 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 6.346,13 EUR šio mokesčio delspinigiai.

Pareiškime nurodyta, kad VMI ir Bendrovė 2022-05-25 pasirašė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-39915 dėl 195.243,25 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022-05-05 iki 2022-12-25 mokėjimo pradžią atidedant iki 2022-06-25. VMI ir Bendrovė 2022-05-25 pasirašė antrą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-40283 dėl 37.133,97 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022-04-22 iki 2022-12-25, nokėjimo pradžią atidedant iki 2022-05-25. VMI 2023-01-10 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-2442 nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-39915, taip pat 2023-01-10 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-2219 nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-40283.

VMI ir Bendrovė 2023-01-13 pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6434 dėl 228.739,91 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022 -11-11 iki 2024-11-25. Bendrovė 2023-06-20 datai turi 47,05 EUR pradelstą mokėjimą pagal mokestinės paskolos sutartį, kurios nesumokėtas likutis sudaro 187.619,02 EUR.

Pagal VMI paklausimą SEB bankas, AB pateikė Bendrovės sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-27, taip pat Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-11-30.

Pareiškime pateikta lentelė, kurioje detalizuoti keletas mokėjimų atliktų per Bendrovės sąskaitas. Šie mokėjimai atlikti tuo metu, kai Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką ir/arba prievolę pagal mokestinę paskolos sutartį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos mokėjimus per kreidito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini):

- 2022-11-17 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 33.445,61 Eur paskolos grąžinimo pagal sandorį Nr. SLTA-6000920, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 244.888,63 Eur ir 37.566,23 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-10-03 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 46.000,00 Eur paskolos grąžinimo pagal sandorį Nr. SLTA-6000920, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 186.153,61 Eur ir 39.208,02 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-07-12 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 349.800,00 Eur paskolos grąžinimo pagal 2021-06-18 paskolos sutartį Nr. SLTA-4029640, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 51.539,21 Eur ir 5.517,52 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-07-12 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 857.787,80 Eur paskolos grąžinimo pagal 2021-06-18 paskolos sutartį Nr. SLTA-4029640, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 51.539,21 Eur ir 5.517,52 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį.

Iš pateiktų mokėjų atliktų SEB banke, AB esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos mokėjimus:

- 2022-11-17 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. 300078742, 40.000,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 244.888,63 Eur ir 37.566,23 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-07-20 pervedė K. H. 40.000, 00 Eur paskolos grąžinimo 2020-01, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 48.894,17 Eur ir 5.5517,52 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-07-20 pervedė O. P. 50.000, 00 Eur paskolos grąžinimo 2019-01, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 48.894,17 Eur ir 5.5517,52 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

- 2022-11-17 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. 300078742, 50.000,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 51.539,21 Eur ir 5.517,52 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį.

Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais kreditoriais, nagrinėjant Bendrovės sąskaitose, esančiose SEB banke, AB piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-27 ir sąskaitoje, esančioje kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-05-01 iki 2023-01-03 buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama pirmiau nurodytose lentelėse nurodytus mokėjimus pažeidė LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš Bendrovės sąskaitos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką ir nesilaikant mokestinės paskolos sutartyje sutarto mokėjimų grafiko. VMI pareiškime nurodo kad galima daryti pagrįstą išvadą, kad šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams.

Jeigu B. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba visai padengta.

Pareiškime pažymėta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau- ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019-07-30 yra B. P.. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tikrinant Bendrovės sąskaitose piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-11-30 metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje buvo vykdomi mokėjimai už prekes, paslaugas, grąžinamos paskolos, tačiau susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, nebuvo dengiama. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas B. P. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, 1 dalies 1 punktą, mokesčio mokėtojo pareigos - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Šalies argumentai

VMI pareiškime nurodo, kad Bendrovės vadovas B. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateikto piniginių lėšų judėjimo per Bendrovės sąskaitas, esančias banko įstaigoje ir kredito unijoje, nuo 2022-05-01 iki 2022-11-30, darytina išvad, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas B. P. pažeidė kreditoriaus VMI interesus, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškimu VMI prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui B. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Atsakomybėn traukiamas B. P. teismo posėdyje nurodė, kad VMI pareiškimą ir teismo nutartį gavo, kuo kaltinamas žinoma. Nurodė, kad iš esmės situacija pareiškime išdėstyta teisinga. Bendrovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, pastatė daugiabutį namą, parduoda butus. Su Valstybine mokesčių inspekcija buvo pasirašyta sutartis dėl nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau dar buvo nepriemoka, kuriai nebuvo sutarties, apie 20 tūkst. eurų. Su VMI labai sunku bendrauti. Nors pareiškime parašyta tiesa, bet nebuvo paaiškinimo dėl įsiskolinimo mokėjimo eiliškumo. Buvo viena sutartis dėl nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Kreipėsi dėl antros sutarties pasirašymo. Turi paėmę kreditą iš „(duomenys neskelbtini)“, taip pat turėjo įsiskolinimų rangovams, todėl visiems po kažkiek mokėjo skolas. Laukė mokestinės nepriemokos sutarties su VMI, tačiau vieną mėnesį pradelsė sumokėti įsiskolinimą ir VMI nutraukė sutartį. Kitai sutarčiai sudaryti paprašė įkeitimo, todėl įkeitė 5 butus. Vėliau jiems nepranešus, areštavo butą. Prašė leisti parduoti butą, ilgai laukė, dar ir dabar butas areštuotas. Nurodė, kad tikėjosi mokestinės nepriemokos sutarties pasirašymo su Valstybine mokesčių inspekcija. Su rangovais buvo iš anksto susitarimas dėl įsiskolinimo mokėjimo. Su „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo sutartis. Skola buvo virš milijono. Bendrovė visas skolas dengė lygiagrečiai, tame tarpe ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apyvartinių lėšų stygius neleido sumokėti viso įsiskolinimo, todėl mokėjo dalimis. Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjo pagal galiojančią sutartį, o kai areštavo sąskaitą, nuskaitydavo, kai kažkas įkrisdavo į sąskaitą. Be mokestinės paskolos sutarties įsiskolinimas apie 30 tūkst. eurų. Su mokestine paskola įsiskolinimas apie 120 tūkst. eurų. Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija leido parduoti vieną butą. Turi dar 15 butų ir parkingų. Perka po 1-2 butus per metus. Paskola sudaro apie 60 proc. butų vertės. Mokestinė paskola mokama iš kitos įmonės sąskaitos, nes iš šios sąskaitos negali nieko mokėti. Dabar jau žino apie daromų mokėjimų/ atsiskaitymų pirmumą. Taip pat nurodė, kad jo pajamos kas mėnesį sudaro 1700-1800 eurų. Valstybinės mokesčių inspekcijos siūloma skirti bauda būtų per didelė jo šeimai. Yra vedęs, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai (15, 11, 3 metų amžiaus). Taip pat turi paskolą namui, butui. Sutuoktinė taip pat dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo. Prašo teismo skirti ne baudą, o įspėjimą arba baudą švelninti.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad B. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditioriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Kaip matyti iš pateikto 2023-06-20 bendrovės balanso mokestinę nepriemoką sudarė šie mokesčiai: 0,07 EUR gyventojų pajamų mokestis ir 22,63 EUR šio mokesčio delspinigių; 0,45 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai; 6.013,00 EUR pelno mokestis; 99.817,27 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 6.346,13 EUR šio mokesčio delspinigiai, viso 112.199,67 EUR, kai bendra įplaukų suma sudarė 455.524,05 Eur (b.l. 11). Kaip matyti iš pareiškimo, Bendrovės didžiausios mokestinės nepriemokos PLN mokesčio nepriemoka biudžetui susidarė už 2022 metus, mokėjimo terminas suėjo 2023-06-15; PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022-05-25 iki 2023-05-25 (b.l. 13). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad VMI ir Bendrovė 2022-05-25 buvo pasirašiusi Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-39915 dėl 195.243,25 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022-05-05 iki 2022-12-25, mokėjimo pradžią atidedant iki 2022-06-25, bei 2022-05-25 buvo pasirašyta dar viena mokestinės paskolos sutartia Nr. (23.24-08) 327-40283 dėl 37.133,97 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022-04-22 iki 2022-12-25, mokėjimo pradžią atidedant iki 2022-05-25 (b.l. 58, 60-61), tačiau VMI 2023-01-10 sprendimais minėtos mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, pažeidus atsiskaitymo grafikus (b.l. 59, 62). Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad 2023-01-13 VMI ir Bwendrovė pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6434 dėl 228.739,91 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2022 -11-11 iki 2024-11-25, tačiau tikrinimo dienai (2023-06-20) Bendrovė turėjo 46,99 EUR pradelstą mokėjimą pagal mokestinės paskolos sutartį, kurios nesumokėtas likutis sudaro 187.197,82 EUR (b.l. 16). Iš pateiktų bendrovės sąskaitų, esančių SEB banke, AB piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-27 ir sąskaitoje, esančioje kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-05-01 iki 2023-01-03, matyti, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b.l. 17-20, 21-44, 45-50, 51-55). Todėl darytina išvada, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, turėjo galimybę sumažinti ar visiškai padenti turimą mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau Bendrovės vadovas B. P., atlikdamas mokėjimus, prioritetą skyrė žamesnės eilės kreditoriams nei VMI.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas B. P., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, kad neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad B. P. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 eurų iki 3 000 eurų.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas B. P. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. B. P. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, pripažįsta, kad pažeidė nustytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, teikdamas pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat į B. P. asmenybę, jo turtinę bei šeiminę padėtį, turimus kitus finansinius įsipareigojimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus B. P. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

B. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-623-827/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė