Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1719-473/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-13
Bylos Nr.: eI-1719-473/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04710-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Mida Vengeliauskaitė

Kategorijos

12.13.1.2Apmokestinamosios pajamos
11.13.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI-1719-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-04710-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2; 11.13.3.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjos V. M. atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Mindaugui Česnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–10), kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-11-14 sprendimą Nr. S-247(7-206/2016) dalyje, kurioje nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016-08-16 sprendimo Nr. 68-217 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 11 911,20 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 4 800,92 Eur GPM delspinigius, 1 191,00 Eur GPM baudą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-08-16 sprendimą Nr. 68-217; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-152. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad V. M. su L. P. ir Ž. C. pasirašytos pinigų skolinimo sutartys mokestinio patikrinimo metu vertinamos kaip formalios ir tikrovės neatitinkančios, todėl vertinant mokėtojos 2011 metų pajamas ir išlaidas, į minėtas sutartis neatsižvelgiama. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus mokėtojos piniginių lėšų likučius banke ir ne banke 2011-01-01 – 49 004,00 Lt, bei 2011-12-31 banke – 6 029,00 Lt, nustatytas gautas pajamas – 18 310,00 Lt, bei patirtas išlaidas – 298 112,00 Lt, tačiau neįtraukus į mokesčių mokėtojos gautas pajamas 270 000,00 Lt gautų paskolų, mokesčių administratorius apskaičiavo 236 827,00 Lt neigiamą pajamų ir išlaidų balansą, t. y., kad 2011 metais pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, dėl to mokesčių administratorius konstatavo, kad V. M. 2011 metais gavo 236 827,00 Lt pajamų iš mokesčių administratoriui nenustatytų ir nežinomų šaltinių. Komisija ginčijamu sprendimu konstatavo, kad paskolos sutartys su L. P. ir Ž. C. nebuvo sudarytos įprastinėmis šioms sutartims būdingomis sąlygomis, taip pat sąlygomis, kurios užtikrintų operatyvų ir sklandų pasiskolintų piniginių lėšų grąžinimą, todėl nepaisant mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad paskolų davėjai turėjo finansinių galimybių suteikti paskolas pareiškėjai, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo, t. y. nepateikė papildomų tiesioginių ir / ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad lėšas pagal paskolų sutartis jai buvo realiai perduotos. Pagal 2010-05-06 Patikrinimo aktą Nr. AU16-11 mokesčių mokėtojai buvo priskaičiuota ir 2011-05-02 susitarimu Nr. 210-19 Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“ patvirtinta 94 044,00 Lt mokesčių ir delspinigių suma. Dėl šios nepriemokos išdėstymo mokėtoja 2011-06-13 kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir su biudžetu planavo atsiskaityti pardavusi nekilnojamąjį turtą. Tačiau, mokesčių mokėtoja 2011-06-28 iš Ž. C. pasiskolino 200 000,00 Lt, ir iš šios gautos dalies paskolos buvo atsiskaityta su biudžetu. Mokėtoja nurodė, kad iš Ž. C. gautos paskolos grąžino skolą 128 632,00 Lt UAB „Parama“ už atliktus statybos rangos darbus. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtoja paaiškino, kad pagal 2011-09-20 paskolos sutartį iš L. P. pasiskolino 70 000,00 Lt nekilnojamojo turto įsigijimui. Sudarytų 2011-06-28 ir 2011-09-20 paskolos sutarčių sudarymo tikslas buvo atsikaitymas su biudžetu ir rangovais, bei apmokėjimas už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, o ne mokestinės naudos ateityje gavimas. Mokesčių mokėtoja pateikė įstatymų reikalavimus atitinkančius įrodymus – rašytines paskolos sutartis bei paaiškinimus apie paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybes. Mokesčių administratorius, siekdamas surinkti duomenis apie mokesčių mokėtojos piniginių skolinimosi sandorių įforminimą, motyvus, faktines aplinkybes, nustatyti ar skolintojai turėjo pakankamai piniginių lėšų suteikti mokesčių mokėtojai paskolas, ar realiai piniginės lėšos mokesčių mokėtojai buvo perduotos, atliko L. P., Ž. C. ir A. C. mokestinių tyrimų / operatyvių patikrinimų procedūras, kurių metu L. P., Ž. C. ir A. C. patvirtino paskolų suteikimo faktą ir paaiškino pinigų perdavimo aplinkybes. Mokesčių mokėtoja ir ankstesniais laikotarpiais skolinosi ir skolino pinigus pagal paprastos rašytinės formos notariškai netvirtintas sutartis, nes Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai iki 2015-01-01 nenustatė paskolos sutarčiai privalomos notarinės formos. Be to, paskolos buvo suteikiamos ir grynais pinigais, ir bankiniais pavedimais, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas. Mokesčių administratorius, atlikdamas V. M. 2004–2008 metų patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2010-05-06 Patikrinimo akte Nr. AU16-11, vertino analogiškas paskolos sutartis, ir jokių pastabų, trūkumų dėl sutarties formos ar paskolos suteikimo sąlygų mokestinių procedūrų eigoje nepareiškė. Mokestinės kontrolės procedūrų metu nustatyta, jog L. P. ir Ž. C. disponavo laisvomis piniginėmis lėšomis, kurias galėjo skolinti, tačiau šios mokesčių mokėtojai reikšmingos aplinkybės mokesčių administratorius nevertino. Mokesčių mokėtoja laiku ir tinkamai pateikė mokesčių administratoriui pranešimą Nr. PRC911 apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, nurodydama, kad lėšos pasiskolintos iš L. P. ir Ž. C.. Būtent paskolų gavimo grynaisiais pinigais faktas ir notarinės sutarties formos nebuvimas yra pagrindas teikti aukščiau nurodytą pranešimą, o šio pranešimo nepateikimas yra pagrindas į mokesčio mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgti ir jos nevertinti, tačiau Komisija sprendime dėl šios faktinės aplinkybės ir jos teisinio vertinimo nėra pasisakyta. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 15 dalies ir 16 dalies 1 punkto, 9 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio nuostatų mokesčio mokėtojo sudarytiems piniginių lėšų skolinimo sandoriams, nes dėl šių sandorių nebuvo gauta nauda, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje bei nėra tenkinama nei viena iš trijų sąlygų, nurodytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio komentaro 2 dalyje. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio, 9 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis GPM objektu laikoma tik gautos pajamos natūra ir pripažįstamos, kai faktiškai gaunamos. Mokesčių mokėtoja nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu mokestinių palūkanų paskaičiavimu. Lietuvos komerciniai bankai paskolas suteikia ir eurais, paskolų eurais palūkanos ženkliai mažesnės, todėl mokesčių administratorius turėjo mokesčių mokėtojai taikyti palankesnę palūkanų normą. Be to, mokesčių administratorius nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, nes atlikęs mokestinį tyrimą, 2013-10-04 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-93 nepasiūlė pateikti GPM deklaraciją, neišaiškino pareigos deklaruoti aukščiau aptartas pajamas natūra, nors mokesčių administratoriui buvo žinoma apie mokesčių mokėtojos gautas paskolas pagal neatlygintinas paskolos sutartis. Mokestinio tyrimo procedūros tęsėsi nuo 2013-09-20 iki 2015-12-11. Atkreiptinas dėmesys, kad jau 2013 metais mokesčių mokėtojos mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui buvo pateiktos paskolos sutartys bei paaiškinimai apie paskolos sutarčių gavimo / suteikimo aplinkybes, t. y. mokesčių administratoriui buvo žinomos paskolų suteikimo aplinkybės. Taip pat, mokesčių administratoriui buvo žinoma apie mokesčių mokėtojos iki 2010-01-01 gautas ir negrąžintas paskolas, tačiau mokesčių administratorius nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, nes atlikęs mokestinį tyrimą, 2013-10-04 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU-13-93 nepasiūlė, neišaiškino pareigos deklaruoti pajamas natūra. Taigi, jau 2013 metais mokesčių administratorius buvo surinkęs informaciją, kuria remiantis galėjo pradėti ir atlikti mokesčių mokėtojos mokestinį patikrinimą, tačiau 2 metus neatliko jokių veiksmų, kad kuo operatyviai informuotų apie būtinybę pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius. Mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimą ir nustatę trūkumus, privalėjo teikti pasiūlymą dėl trūkumų ir prieštaravimų šalinimo, o esant Mokestinio patikrinimo atlikimo taisyklių 11.1 – 11.6 punktuose nustatytoms aplinkybėms – nedelsiant pradėti mokestinį patikrinimą, tačiau mokestinis patikrinimas buvo pradėtas tik 2015-11-03, t. y. praėjus 2 metams po mokestinio tyrimo pabaigos. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojai priskaičiuoti papildomi delspinigiai. Atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus pažeidimus, padarytus vilkinant mokestinio tyrimo / patikrinimo procedūras, bei nepasiūlant trūkumams pašalinti geruoju, yra pagrindas mažinti delspinigių dydį.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime (t. I, b. l. 45–51) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėja reikšmingas pinigų sumas skolinosi iš pažįstamų asmenų grynaisiais pinigais. Kontrolės procedūrų metu skolintojai nepateikė vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos. Paskolų suteikimo faktai nėra fiksuoti kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose, todėl pareiškėja, įformindama paskolų sutartis, prisiėmė visą riziką dėl jai tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjmo naštos. Paskolos suteikimas grindžiamas tik asmenų paaiškinimais ir pačiomis paskolos sutartimis, tačiau kontrolės procedūrų metu nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių paskolos realumą. Patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėjos 2011 metais gautų paskolų mastas sudaro dominuojančią jos pajamų dalį, t. y. pareiškėjos nurodytas pajamas sudarė 18 310,00 Lt, o pagal paskolos sutartis skolintos lėšos – 270 000,00 Lt, t. y. skolintos lėšos beveik 15 kartų viršijo gautas pajamas. Nustatyta, kad pareiškėjos įsiskolinimai tiriamojo laikotarpio pradžiai buvo 461 173,00 Lt, 2011 metais įsiskolinimus pareiškėja sumažino iki 131 173,00 Lt. Tiriamojo laikotarpio pabaigai 2011-12-31 skolintos lėšos iš fizinių asmenų sudarė 600 000,00, t. y. 93 proc. visų gautų pajamų. Mokesčių administratorius padarė išvadą, jog pareiškėja, turėdama tokio dydžio kreditorinius įsipareigojimus, finansiškai nepajėgi grąžinti visų paskolų. Nustatyta, kad Ž. C., suteikdamas paskolą pareiškėjai, pats buvo skolingas bankui, 2011-01-01 skola buvo 619 707,00 Lt. Inspekcija padarė išvadą, kad Ž. C. buvo ekonomiškai nenaudinga suteikti paskolą pareiškėjai. Kontrolės procedūrų metu nustatyta, kad paskolų sutartys sudarytos kreditoriams nepalankiomis sąlygomis, t. y. nenumatytas palūkanų mokėjimas, nenumatytas paskolų grąžinimo terminas, paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, sutartys notariškai nepatvirtintos. Paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, nepatvirtinant pinigų perdavimo fakto jokiais objektyviais įrodymais, paskolų suteikimas grindžiamas vien tik surašytomis paskolos sutartimis bei prieštaringais paaiškinimais. Pareiškėja gautų paskolų negrąžino. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja taikė tokį patį mokestinės naudos siekimo modelį, kaip jos dukra Ž. C. bei jos sutuoktinis. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kas Inspekcija pagrįstai vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsniu į paskolų sutartis neatsižvelgė ir gautų 270 000,00 Lt pajamų nepripažino. Komisija sutiko, kad mokesčių administratorius, taikydamas Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybės teikimo šių santykių dalyvių veikos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai principą, surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindo išvadoms, jog minėtos paskolų sutartys nepagrindžia jose nurodytos pinigų sumos gavimo fakto. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai nustatė mokestinės naudos siekimą, kaip vienintelį / pagrindinį tikslą pareiškėjos veiksmuose, t. y. sudarant paskolų sandorius. Nustatyta, kad pareiškėja pagal 2007-05-10 paskolos sutartį iš T. R. gavo 300 000,00 Lt beprocentę paskolą verslo vystymui (statyboms). Nustatyta, kad paskola suteikta dalimis: 2007-05-15 pervesta į pareiškėjos banko sąskaitą 296 500,00 Lt ir 3 500,00 Lt gauta grynais per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo. Mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pasiskolintas lėšas pareiškėja būtų grąžinusi tikrinamuoju laikotarpiu. Inspekcija, vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162 patvirtintu Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), konstatavo, kad pareiškėja, nemokėdama palūkanų už suteiktą paskolą, gavo ekonominę naudą – pajamas natūra. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos iš T. R. gauta 300 000,00 Lt paskola yra neterminuota, nėra numatytų palūkanų ir finansinių garantijų (laidavimas, įkeitimas, garantija) paskolos grąžinimui užtikrinti. Komisija sprendime vertinio, kad paskola be palūkanų pripažintina faktiškai gauta ekonomine nauda, kadangi pareiškėja nepatyrė išlaidų, kurios įprastai patiriamos, disponuojant skolintomis lėšomis ir konstatavo, kad paskolos davėja T. R. savo veiksmais – neatlygintina paslauga jos gavėjai pareiškėjai suteikė ekonominės naudos (pinigai buvo paskolinti verslui vykdyti (statyboms), kurios pastaroji nebūtų galėjusi gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Inspekcija pagrįstai pripažino, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (2010–2011 metais), nemokėdama palūkanų už gautą paskolą, kuri nebuvo grąžinta, gavo naudos, t. y. pajamų natūra. Iš ginčo medžiagos matyti, kad Inspekcija pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-20 atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą. Pagal 2013-09-20 užduoti Nr. AU10-85 inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31. Mokestinio patikrinimo metu atlikta pareiškėjos pateiktų duomenų, Inspekcijos informacinių duomenų bazių, trečiųjų asmenų pateiktų bei pateiktų bankų išrašų duomenų analizė. 2013-10-04 Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad mokestinis tyrimas baigtas, tačiau atlikus paskolų davėjų kontrolės procedūras ir išaiškėjus aplinkybėms, turinčioms įtakos mokestinio tyrimo rezultatams bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos kontrolės procedūrų inicijavimo. Iš 2013-10-04 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos matyti, kad Inspekcija dėl pareiškėjai suteiktų paskolų realumo numatė atlikti Ž. C., jo sutuoktinės A. C. ir L. P. kontrolės procedūras. Pateikti duomenys patvirtina, kad vietos mokesčių administratorius iki pareiškėjos mokestinio patikrinimo atliko kontrolės veiksmus fizinių asmenų, skolinusių pareiškėjai piniginės lėšas, atžvilgiu. Po minėtų mokestinių tyrimų pareiškėjos kreditorių atžvilgiu Inspekcija inicijavo pareiškėjos mokestinį patikrinimą pagal 2015-11-30 pavedimą tikrinti FR0773-2931. Taigi, inspekcija nuo mokestinio tyrimo pabaigos iki mokestinio patikrinimo pradžios veikė aktyviai nustatydama pareiškėjos vykdytus sandorius apibūdinančias faktinės aplinkybes bei renkant tiriant ir vertinant tas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pažeidė mokesčių teisės aktus, laiku ir tinkamai nevykdydama savo kaip mokesčių mokėtojos pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, todėl kaip pasekmė nuo patikrinimo metu apskaičiuoto mokėtino GPM apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-11-14 sprendimo Nr. S-247(7-206/2016) „Dėl V. M. 2016-09-07 skundo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-08-16 sprendimo Nr. 68-217 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 11 911,20 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 4 800,92 Eur GPM delspinigių, 1 191,00 Eur GPM baudą, Inspekcijos 2016-08-16 sprendimo Nr. 68-217 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-18 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-152, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir T. R. buvo sudaryta 2007-05-10 Paskolos sutartis, kuria V. M. iš T. R. gavo 300 000,00 Lt paskolą. Sutarties 1.1 punkte nurodoma, kad paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolą per 30 dienų nuo paskolos davėjos pareikalavimo; paskolos sutartis neatlygintinė (1.2 punktas); paskolos davėja įsipareigoja paskolą pervesti į paskolos gavėjos atsiskaitomąją sąskaitą per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo (2.1 punktas); paskolos gavėja sutartyje nustatytais terminais negrąžinusi paskolos, paskolos davėjos reikalavimu, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 89).

Pareiškėja 2009-12-09 paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, be kita ko, nurodė, kad L. P. ir T. R. pažįsta labai seniai, L. P. yra pareiškėjos draugės duktė, o su T. R. susipažino per dukrą Ž. C. (3.1 punktas); pinigus skolinosi statyboms (3.2 punktas); atiduoti gautas paskolas ketino iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo, nuomos pajamų, grąžintos Ž. C. paskolos (3.3 punktas); grynieji pinigai iš L. P. ir R. M. buvo gauti prieš pasirašant paskolos sutartis, T. R. paskolą suteikė dalimis: 296 500,00 Lt – mokėjimo pavedimu 2007-05-15, 3 500,00 Lt grynais pinigais per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo (3.4 punktas); 296 500,00 Lt mokėjimo pavedimu 2007-05-15 buvo pervesti į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, grynieji pinigai buvo perduoti paskolos davėjų L. P., R. M., T. R. namuose, ar pinigų perdavimo metu dar kas nors dalyvavo be paskolos davėjų, neatsimena (3.5 punktas); 2007 metų pabaigoje grąžino 70 000,00 Lt paskolą L. P., paskola buvo grąžinta grynaisiais pinigais L. P. namuose (3.6 punktas); paskolų grąžinimas nebuvo užtikrintas įkeitimu ar kitomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis (3.6 punktas); paskolą žadėjo grąžinti kuo greičiau, visą arba dalimis, priklausomai nuo galimybių (3.7) punktas; paskolą planuoja atiduoti iš turto nuomos pajamų, Ž. C. grąžintos paskolos ir kt. pajamų (3.8 punktas); Ž. C. paskolino 410 000,00 Lt (4 punktas); paskolinti prašė Ž. C. (4.2 punktas); pinigai buvo pervesti mokėjimo pavedimais į Ž. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Lt pervesta 2007-05-10, 200 000,00 Lt – 2007-06-19, 200 000,00 Ž. C. prašymu 2007-07-12 pervesta į E. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (4.4 punktas); paskola suteikta iš turto pardavimo pajamų, parduoto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėjas R. J. (2007-04-13 pirkimo-pardavimo sutartis reg. Nr. 2122) (4.5 punktas); paskolos grąžinimas – 30 dienų nuo pareikalavimo (4.7 punktas); paskolos sutartis neatlygintinė, palūkanos nėra mokamos (4.8 punktas); šiai dienai paskola nėra grąžinta (4.9 punktas); Ž. C. sakė, kad paskolintas lėšas naudos statyboms (4.11 punktas); kiek pamena daugiau rašytinių paskolos sutarčių su Ž. C. nebuvo (4,12 punktas) (Komisijos bylą Nr. 7-206/2016 t. I, b. 13–16, Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. 90–93).

Iš 2010-05-06 Patikrinimo akto Nr. AU16-11 matyti, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekciją, atlikusi V. M. mokestinį patikrinimą apskaičiavo pareiškėjai sumokėti 72 045,00 Lt GPM, 43 998,00 Lt delspinigius (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 79–88).

Inspekcija 2010-08-23 sprendimu Nr. 68-195 „Dėl V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-07-15 skundo“ patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-28 sprendimą Nr. (04)-K3-175 (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 69–78).

Inspekcija ir V. M. sudarė 2011-05-02 susitarimą Nr. 210-19 „Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo sumokėti į biudžetą 72 045,00 Lt GPM ir 21 999,99 Lt GPM delspinigių ( Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. 66, 67).

Tarp V. M. ir Ž. C. sudarytos sutarties 1 punkte nurodyta, kad kreditorius Ž. C. suteikia skolininkei V. M. 200 000,00 Lt kreditą; kredito suteikimo data – 2011-06-28 (1.1 punktas); skolininkė įsipareigoja sutarties 1 punkte nurodytą kreditą grąžinti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo (1.2 punktas); už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkė palūkanų nemoką (3.1 punktas) (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 148, 174).

Tarp L. P. ir V. M. 2011-09-20 sudaryta Paskolos sutartis, kuria L. P. suteikė V. M. 70 000,00 Lt kreditą (1 punktas). Paskolos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad skolininkė įsipareigoja sutarties 1 punkte nurodytą kreditą grąžinti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo (1.2 punktas); už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkė palūkanų nemoka (3.1 punktas) (Komisijos bylą Nr. 7-206/2016 t. II, b. 35, 173).

Priede prie 2011-09-20 Paskolos sutarties L. P. patvirtino, kad V. M. pagal 2011-09-20 Paskolos sutartį atsiskaitė (t. I, b. l. 5).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-01-30 Operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. AU12-20 pavesta atlikti V. M. operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 38).

L. P. 2013-04-09 Paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, be kita ko, nurodė, kad: patvirtina, jog pagal 2011-09-20 paskolos sutartį V. M. paskolino 70 000,00 Lt; piniginės lėšos buvo perduotos grynais; V. M. buvo jos mamos laibai gera draugė, todėl skolino nesiekdama naudos sau. Atlygio natūra už suteiktą paskolą negavo; žinojo, kad paskola imama apmokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą; paskola dar nėra grąžinta; paskola buvo suteikta iš pajamų dar iki 2008 metų, 1999–2001 metais, 2003 metais, 2004 metais, 2006 metais, 2007 metais, 2011 metais, 2012 metais gavo pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, 2005 metais gavo 70 000,00 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą, kiekvienais metais uždirbdavo apie 9 000,00 Lt už parduodamas pačios surinktas miško gėrybes, užaugintas daržoves, uogas, vaisius, 2008–2011 metais dirbo pas A. M., vykdantį individualią veiklą; V. M. buvo suteikusi 70 000,00 Lt paskolą, kurią ji 2005 metais grąžino (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 30).

Ž. C. 2013-04-17 Paaiškinime Nr. (4.65)-339-KD-450 nurodė, kad V. M. pažįsta 30 metų, nuolat su ja bendrauja; 2011-06-28 V. M. paskolino 200 000,00 Lt grynais; kiek jam žinoma, V. M. pinigai buvo reikalingi mokesčių sumokėjimui; V. M. paskola buvo perduota grynais pinigais – litais. V. M. atvyko į Vilnių su savo žentu G. C. ir dukra Ž. C.. Pinigai buvo perduoti jo biure (duomenys neskelbtini); paskola buvo suteikta iš šeimos santaupų, kurios saugomos ne banke. 2007 metais buvo pardavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 344 171,99 Lt sumą, buvo pateikęs 2007metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją; V. M. suteiktos paskolos deklaravęs nebuvo; sudarant paskolos sutartį nebuvo tartasi dėl jokių garantijų, paskolos grąžinimo užtikrinimo sąlygų, palūkanos nebuvo numatytos, kadangi paskola žodiniu susitarimu buvo suteikiama neilgam laikotarpiui; 2011-12-31 V. M. buvo skolinga 200 000,00 Lt; jokia paskolos dalis nėra grąžinta (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. II, b. l. 17).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-09-20 Užduotimi atlikti mokestinį tyrimą Nr. AU10-85 paskirta atlikti mokesčių mokėtojos V. M. mokestinį tyrimą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. II, b. 119).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013-10-04 pranešime Nr. AU13-93 „Apie atliktą mokestinį tyrimą“ nurodė, kad mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31. Mokestinio tyrimo metu atlikus gautų duomenų ir V. M. pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad mokėtoja yra senatvės pensijoje ir pagrindiniai pajamų šaltiniai 2009–2011 metais buvo gautos paskolos iš kitų fizinių asmenų, pensijos bei gautos pajamos už pačios surinktas miško gėrybes ir užaugintas daržoves, vaisius ir uogas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Zarasų rajone. Mokėtoja už 2009–2011 metus nėra teikusi metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) bei metinių turto deklaracijų (forma FR0001). Mokestinio tyrimo metu nenustatyta prievolė pareiškėjai teikti minėtas deklaracijas. Šiame pranešime Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad mokestinis tyrimas baigiamas, tačiau atlikus paskolos davėjų kontrolės procedūras ir įvertinus paskolų realumą bei išaiškėjus naujoms aplinkybėms įtakojančioms šio mokestinio tyrimo rezultatus, bus sprendžiamas klausimas dėl kitų V. M. kontrolės procedūrų inicijavimo (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. II, b. 120, Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. 104).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-06 Užduotimi atlikti mokestinį tyrimą Nr. AU10-4 pavesta atlikti mokesčių mokėtojos L. P. mokestinį tyrimą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 161).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-01-30 pranešime Nr. FR0687-58 Apie atliktą mokestinį tyrimą nurodė kad mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, mokestinio tyrimo metu įvertinus mokėtojos L. P. pajamų ir išlaidų balansą bei V. M. pateiktą 2011-09-20 paskolos sutartį nenustatyta, kad mokėtojai 2008–2011 metais nepakako gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 18, 162, 163).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Mokestinio tyrimo rezultatų 2014-01-30 ataskaitoje Nr. FR0686-62 nurodė, kad atlikus L. P. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad paskola sukaupta nuo 1999 metų iš šių pajamų šaltinių: pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba, megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbinių gamyba), pardavimo pajamų už pačios surinktas miško gėrybes (grybus, uogas), žemės sklype (duomenys neskelbtini), užaugintas daržoves, vaisius, uogas; dalies žemės sklypo su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos; kitos pajamos iš UAB „Dalmeta“; darbo užmokestis iš A. M.. Atlikus mokėtojos pajamų ir išlaidų įvertinimą už 1999–2007 metus nustatyta, kad mokėtojos piniginių lėšų likutis ne banke 2008-01-01 galėjo būti ne didesnis nei 138 911,00 Lt. Įvertinus mokėtojos pajamas ir išlaidas už 2008–2010 metus nustatyta, kad mokėtoja galimai ne banke 2011-01-01 galėjo būti sukaupusi apie 154 416,00 Lt. Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu nustatytus mokėtojos pajamų šaltinius bei piniginių lėšų likučius ne banke nenustatyta, kad mokėtoja neturėjo finansinių galimybių 2011-09-20 paskolinti 70 000,00 Lt pareiškėjai, tačiau nustatyta rizika, kad paskolos sutartis yra formaliai sudarytas sandoris, siekiant V. M. pagrįsti patirtoms išlaidoms panaudotus pajamų šaltinius (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 165–175).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Mokestinio tyrimo rezultatų 2015-02-19 ataskaitoje Nr. FR0686-241 nurodė, kad atlikus Ž. C. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011-01-0 iki 2011-12-31 ir įvertinus Ž. C. pajamų ir išlaidų balansą nustatyta, kad Ž. C. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą V. M.. Be to, paskola sudaryta Ž. C. nenaudingomis sąlygomis: paskola beprocentė, skolos grąžinimo terminas nenustatytas, neaptartos sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos bei sankcijos, paskolos davėjas prisiima riziką, jog paskola nebus grąžinta (V. M. paskolos sudarymo metu buvo 68 metų pensininkė ir jos pagrindiniai pajamų šaltiniai – pensija ir pajamos iš žemės ūkio ir miško gėrybių). Paskola suteikta grynaisiais pinigais ir nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą, o paskolos suteikimas grindžiamas tik V. M. ir Ž. C. paaiškinimais bei surašyta paskolos sutartimi. Ž. C. pats buvo įsiskolinęs bankui (2011-01-01 jo skola bankui siekė 619 707,00 Lt) ir mokėjo palūkanas, t. y. Ž. C. buvo ekonomiškai nenaudinga suteikti paskolą V. M.. Ž. C. nurodė, kad suteikta paskola iš šeimos santaupų, kurios buvo saugomos ne banke. Gyventojo teigimu, jis 2007 metais buvo pardavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 344 171,99 Lt, gautas pajamas deklaravo už 2007 metus pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Iš turimos informacijos matyti, kad Ž. C. 2007 metais, pardavęs akcijas 2007–2008 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą ir piniginių lėšų likučio, iš kurio galėjo suteikti paskolą V. M., nebuvo sukaupęs (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 129–145).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-02-18 pranešime Nr. FR0687-232 Apie atliktą mokestinį tyrimą nurodė kad mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, atlikus mokėtojo Ž. C. ir jo sutuoktinės pajamų ir išlaidų įvertinimą už 2011 metus nenustatyta, kad Ž. C. turėjo finansinių galimybių 2011 metais paskolinti 200 000,00 Lt (Komisijos bylą Nr. 7-206/2016 t. I, b. 127, 128). Analogiška išvada pateikta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-02-18 pranešime Nr. FR0687-235 Apie atliktą mokestinį tyrimą, kurio metu buvo atliktas A. C. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 146, 147).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-14 Pažymoje prie 2015-02-19 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. FR0686-241 ir RF0686-240 nurodyta, kad nenustatyta, jos Ž. C. 2011-06-28 neturėjo finansinių galimybių suteikti V. M. 200 000,00 Lt paskolą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 111, 112).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-11-03 Pavedimu tikrinti Nr. FR0773-2931 pavesta patikrinti V. M. GPM apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 92).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-11 Patikrinimo akto Nr. (13.2)FR0680-7855 matyti, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama 2015-11-03 pavedimą tikrinti Nr. FR0773-2931, nustatė, kad V. M. iki 2010-01-01 buvo gavusi ir nesugrąžinusi 2010 metais 300 000,00 Lt paskolą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsniu „Pajamos natūra“ nuostatomis (įsigaliojančiomis 2010-01-01 ir taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių laikotarpių pajamas), t. y. gyventojui gavus beprocentę paskolą iš kito gyventojo, laikoma, kad jis gavo B klasės pajamų, ir iki kitų metų gegužės mėnesio 1 dienos turi teikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo gautų pajamų natūra (nesumokėtų palūkanų) sumokėti 15 proc. dydžio GPM. Mokėtoja pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio 9 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pajamų mokesčio nuo 2010 metais 16 860,00 Lt gautų pajamų natūra iš fizinio asmens gautos paskolos (1 pažeidimas); mokėtoja nepateikė Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2011 metus, nedeklaravo gautų kitų 236 827,00 Lt pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM (2 pažeidimas); V. M. iki 2010-01-01 buvo gavusi ir nesugrąžinusi 2011 metais 300 000,00 Lt paskolą, kuri vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio 9 straipsnio „Pajamos natūra“ nuostatomis (įsigaliojusiomis 2010-01-01 ir taikomomis apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių laikotarpių pajamas) gyventojui gavus beprocentę paskolą iš kito gyventojo, laikoma, kad jis gavo B klasės pajamų, ir iki kitų metų gegužės 1 dienos turi pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo gautų pajamų natūra (nesumokėtų palūkanų) sumokėti 15 proc. dydžio GPM. Nustatyta, kad mokėtoja pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio 9 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pajamų mokesčių nuo 2011 metais 15 780,00 Lt pajamų natūra iš fizinio asmens gautos paskolos (3 pažeidimas). Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja turi šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 381,00 Eur; 2) garažą, kurio vertė 3 707,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, kurio vertė 4 663,00 Eur ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurio vertė 1 976,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini).; 4) 1/3 dalį parduotuvės-administracinio pastato, kurio vertė 682 046,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 371/1061 dalį žemės sklypo, kurio vertė 119 613,00 Eur ir 1/3 dalį prekybos administracinės paskirties pastato, kurio vertė 1 576 981,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalį žemės sklypo, kurio vertė 86 593,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 7) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio vertė 255 155,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 8) 1001/64809 ha žemės sklypo dalį ir vasarnamį, esančius (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą, kurio vertė 154 752,00 Eur ir gyvenamąjį namą, kurio vertė 63 124,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypą, kurio vertė 44 624,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 11) 230/556 dalį žemės sklypo, kurio vertė 16 414,00 Eur ir 3/10 dalys gyvenamojo namo, kurio vertė 51 900 Lt, 3/10 dalys ūkinio pastato, kurio vertė 468,00 Lt, 3/10 dalis kiemo statinių, kurių vertė 477,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2010-01-01 pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke buvo 5 000,00 Lt, ne banke – 40 000,00 Lt, gautų ir negrąžintų paskolų likutis – 30 000,00 Lt R. M., 300 000,00 Lt – T. R., 128 632 – UAB „Parama“, 2 541,00 Lt – UAB „Sava kryptis“, pareiškėjos suteikta paskola dukrai Ž. C. – 410 000,00 Lt, 2010 metais pareiškėja gavo 8 571,00 Lt dydžio senatvės pensiją, 354,00 Lt dydžio palūkanas už terminuotą indėlį bei 9 500,00 Lt pajamas už parduotas miško gėrybes, daržoves, uoga, vaisius, 2010-12-31 pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke – 5 004,00 Lt. Pareiškėjos išlaidas 2010 metais sudarė 7 500 Lt dydžio vartojimo išlaidos, 20541,00 Lt grąžinta skola UAB „Sava kryptis“. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2011 metais pareiškėjos piniginis likutis banke – 5 004,00 Lt, ne banke – 44 000,00 Lt, gautų ir negrąžintų paskolų likutis 30 000,00 Lt V. M., 300 000,00 Lt T. R., 128 632,00 Lt – UAB „Parama“, 2 541,00 Lt – UAB „Sava krypti“, pareiškėjos suteikta paskola dukrai Ž. C. – 410 000,00 Lt, pareiškėja gavo 8 571,00 Lt dydžio senatvės pensiją, 239,00 Lt dydžio palūkanas už terminuotą indėlį bei 9 500,00 Lt pajamas už parduotas miško gėrybes, daržoves, uogas, vaisius. Pareiškėjos išlaidas 2011 metais sudarė 7 500 Lt dydžio vartojimo išlaidos, 7 936,00 Lt sumokėtas grynaisiais nekilnojamojo turto mokestis, 94 044,00 Lt sumokėti mokesčiai ir delspinigiai Inspekcijai pagal 2011-05-02 susitarimą, 60 000,00 Lt 230/556 dalių žemės sklypo, 3/10 dalių gyvenamojo namo, 3/10 dalių ūkinio pastato, 3/10 dalių kiemo statinių , esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidos, 128 632,00 Lt grąžinta skola UAB „Parama“ (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 96–105).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016-03-18 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-152 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeitė 2015-12-11 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-855 vietoje apskaičiuotos 11 706,44 Eur GPM , patvirtino 11 911,20 Eur GPM sumą; patvirtino 4 800,92 GPM delspinigius ir skyrė 1 191,00 Eur GPM baudą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 57–72).

Pareiškėja su 2016-04-11 skundu (gauta 2016-04-12, reg. Nr. 21-2922) kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-152, kuriuo buvo pakeistas 2015-12-11 Patikrinimo aktas Nr. FR0680-855 (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 45–52).

Pareiškėjos 2016-06-30 Mokesčių mokėtojo pranešime apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius nurodyta, kad pareiškėja iš L. P. 2011-09-20 pasiskolino 70 000,00 Lt, iš Ž. C. 2011-06-28 pasiskolino 200 000,00 Lt (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. l2).

Inspekcija 2016-08-16 sprendimu Nr. 68-217 „Dėl V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-04-11 skundo“ patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-18 sprendimą Nr. (04.7.2)FR0682-152 (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. l. 37–42).

Pareiškėja su 2016-09-07 skundu (gautas 2016-09-12, reg Nr. MGS-1877) kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Inspekcijos 2016-08-16 sprendimą Nr. 68-217 (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. l1–10).

Komisija 2016-11-14 sprendimu Nr. S-247-(7-206/2016 „Dėl V. M. 2016-09-07 skundo“ patvirtino Inspekcijos 2016-08-16 sprendimo Nr. 68-217 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 11 911,20 Eur GPM, 4 800,92 Eur GPM delspinigius, 1 191,00 Eur GPM baudą ir atleido pareiškėją nuo 735,00 Eur GPM delspinigių mokėjimo (t. I, b. l. 12–30, Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. 112–130).

Dėl sandorių vertinimo

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių įstatymai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (2007-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-328/2007). Kaip pabrėžė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina pagal tokį sandorį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, taip pat žr. 2010-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1853/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-03-15 nutartyje administracinėje byloje A17-301/2007 yra pažymėjęs, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Norint pagrįsti pajamas, būtina pateikti juridinę galią turinčius dokumentus arba įstatymo nustatytos formos sandorius, patvirtinančius, jog pajamos buvo gautos. Reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiškia, kad pajamos realiai turėtų būti gautos, o ne vien būtų atspindėtos dokumentuose. Jei pajamos realiai nebūtų gautos, tačiau jų gavimas būtų įforminamas dokumentais, mokestine prasme vien tokio dokumento buvimas nereikštų, kad pajamos yra pagrįstos, nes negalima pagrįsti to, ko realiai nebuvo.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-11 Patikrinimo akto Nr. (13.2)FR0680-7855 matyti, kad pareiškėjos patikrinimo metu nustatyta, jog 2010-01-01 pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke buvo 5 000,00 Lt, ne banke – 40 000,00 Lt, gautų ir negrąžintų paskolų likutis – 30 000,00 Lt R. M., 300 000,00 Lt – T. R., 128 632,00 Lt – UAB „Parama“, 2 541,00 Lt – UAB „Sava kryptis“, pareiškėjos suteikta paskola dukrai Ž. C. – 410 000,00 Lt, 2010 metais pareiškėja gavo 8 571,00 Lt dydžio senatvės pensiją, 354,00 Lt dydžio palūkanas už terminuotą indėlį bei 9 500,00 Lt pajamas už parduotas miško gėrybes, daržoves, uogas, vaisius. Pareiškėjos išlaidas 2010 metais sudarė 7 500 Lt dydžio vartojimo išlaidos, 20 541,00 Lt grąžinta skola UAB „Sava kryptis“, 2010-12-31 pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke – 5 004,00 Lt. Įvertinus gautas pajamas ir patirtas išlaidas, piniginių lėšų likutį banke 2010-01-01 ir 2010-12-31, piniginių lėšų likutį ne banke matyti, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiavo teigiamą piniginių lėšų balansą – 48 380,00 Lt. Taip pat, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio patikrinimo metu įvertinusi apskaičiuotą teigiamą pajamų ir išlaidų balansą – 48 380,00 Lt, mokėtojos pateiktą paaiškinimą, kad 2010-12-31 / 2011-01-01 ne banke turėjo apie 44 000,00 Lt, apskaičiavo kitoms išlaidoms tenkančia 4 380,00 Lt piniginių lėšų sumą ir pagal pareiškėjos pateiktą paaiškinimą nustatė, kad 2011-01-01 piniginių lėšų likutis ne banke – 44 000,00 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2011 metais pareiškėjos piniginis likutis banke – 5 004,00 Lt, ne banke – 44 000,00 Lt, gautų ir negrąžintų paskolų likutis 30 000,00 Lt V. M., 300 000,00 Lt T. R., 128 632,00 Lt – UAB „Parama“, 2 541,00 Lt – UAB „Sava kryptis“, pareiškėjos suteikta paskola dukrai Ž. C. – 410 000,00 Lt, pareiškėja gavo 8 571,00 Lt dydžio senatvės pensiją, 239,00 Lt dydžio palūkanas už terminuotą indėlį bei 9 500,00 Lt pajamas už parduotas miško gėrybes, daržoves, uogas, vaisius. Pareiškėjos išlaidas 2011 metais sudarė 7 500 Lt dydžio vartojimo išlaidos, 7 936,00 Lt sumokėtas grynaisiais nekilnojamojo turto mokestis, 94 044,00 Lt sumokėti mokesčiai ir delspinigiai Inspekcijai pagal 2011-05-02 susitarimą, 60 000,00 Lt 230/556 dalių žemės sklypo, 3/10 dalių gyvenamojo namo, 3/10 dalių ūkinio pastato, 3/10 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidos, 128 632,00 Lt grąžinta skola UAB „Parama“. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio patikrinimo metu įvertinusi mokėtojos piniginių lėšų likučius banke ir ne banke, nustatytas gautas pajamas bei patirtas išlaidas, apskaičiavo neigiamą 236 0827,00 dydžio pajamų ir išlaidų balansą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 96–105).

Siekdama pagrįsti pajamų šaltinius iš kurių sumokėjo pagal 2010-05-06 Patikrinimo aktą Nr. AU16-11 priskaičiuotą ir 2011-05-02 Susitarimu dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. 210-19 susitartą 94 044,00 Lt mokesčių ir delspinigių sumą, UAB „Parama“ už atliktus statybos rangos darbus 128 632,00 Lt sumą, taip pat patirtas 60 000,00 Lt išlaidas įsigyjant gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėja pateikė 2011-06-28 Paskolos sutartį, sudarytą su Ž. C. 200 000,00 Lt sumai ir 2011-09-20 Paskolos sutartį, sudarytą su L. P. 70 000,00 Lt sumai, tačiau Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjos 2011-06-28 su Ž. C. ir 2011-09-20 su L. P. pasirašytos paskolų sutartys yra formalios ir neatitinkančios tikrovės, todėl į minėtas sutartis nebus atsižvelgta (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 96–105).

Pareiškėja nurodo, jog jos mokestinio tyrimo metu pateiktos rašytinės paskolos sutartys bei paaiškinimai apie paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybes, taip pat mokesčių administratoriaus atliktų L. P., Ž. C. ir A. C. mokestinių tyrimų / operatyvių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės apie šių asmenų disponuotas pinigines lėšas patvirtina 270 000,00 Lt paskolų suteikimo pareiškėjai realumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-06-28 tarp V. M. ir Ž. C. sudaryta paskolos sutartis ir 2011-09-20 tarp L. P. ir V. M. sudaryta paskolos sutartis sudarytos laisva forma, nepatvirtintos notaro, sutartyse nurodoma, kad pinigai perduodami prieš pasirašant sutartis, sutartyse nenustatytas palūkanų mokėjimas, sutarčių vykdymo užtikrinimas (įkeitimas, garantija, laidavimas), nenustatytas pinigų grąžinimo tikslus terminas, nenumatytas pinigų grąžinimo būdas, paskolos suteiktos grynais pinigais (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 148, 174, Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. II, b. 35, 173). L. P. 2013-04-09 Paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apie 2011-09-20 paskolos sutarties sudarymo aplinkybes nurodo, kad V. M. buvo jos mamos laibai gera draugė, todėl skolino nesiekdama naudos sau (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 30). Ž. C. 2013-04-17 Paaiškinime Nr. (4.65)-339-KD-450 apie 2011-06-28 sudarytą paskolos sutartį nurodė, kad V. M. pažįsta 30 metų, nuolat su ja bendrauja, sudarant paskolos sutartį nebuvo tartasi dėl jokių garantijų, paskolos grąžinimo užtikrinimo sąlygų, palūkanos nebuvo numatytos, kadangi paskola žodiniu susitarimu buvo suteikiama neilgam laikotarpiui (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. II, b. l. 17).

Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog įprastinėmis paskolų suteikimo sąlygomis paskolų davėjai įsitikina paskolos gavėjo galimybėmis dengti paskolą bei užsitikrina paskolintų lėšų grąžinimą. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atliekami, kaip minėta 2011-06-28 ir 2011-09-20 paskolos sutartys sudarytos laisva forma, nepatvirtintos notaro, sutartyse nurodoma, kad pinigai perduodami prieš pasirašant sutartis, sutartyse nenustatytas palūkanų mokėjimas, sutarčių vykdymo užtikrinimas (įkeitimas, garantija, laidavimas), nenustatytas pinigų grąžinimo tikslus terminas, nenumatytas pinigų grąžinimo būdas, paskolos suteiktos grynais pinigais. Vertinant Ž. C. ir L. P. paaiškinimus vietos mokesčių administratoriui matyti, jog paaiškinimai nėra objektyvūs – tai, kad V. M. buvo gera L. P. mamos draugė, o Ž. C. pažįsta pareiškėją 30 metų ir nuolat su ja bendrauja, o paskola suteikta trumpam laikui, negali būti laikomos objektyviomis priežastimis neužsitikrinti pinigų grąžinimo, vertinant dar ir tai, kad buvo paskolintos didelės pinigų sumos 200 000,00 Lt ir 70 000,00 Lt, o Ž. C. suteikta paskola mokestinio patikrinimo pabaigoje nebuvo grąžinta. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus pareiškėjos amžių (paskolų suteikimo metu pareiškėjai buvo 68 metai, pensininkė), kiekvienais metais gautinas pajamas (18 310,00 Lt – pensija, pajamos už parduotas miško gėrybes, daržoves vaisius, banko palūkanos) ir tai, kad pareiškėja 2011 metų pradžioje (prieš paskolų gavimą) jau turėjo 461 173,00 Lt gautų paskolų įsiskolinimą, įprastomis rinkos sąlygomis atsakingas ir rūpestingas paskolos davėjas nefinansuotų pareiškėjos, t. y. paskolos neteiktų, tuo labiau jų grąžinimo neužsitikrinęs sutarčių įvykdymo priemonėmis. Svarbu pažymėti ir tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi L. P. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, nustatė, kad atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu nustatytus mokėtojos pajamų šaltinius bei piniginių lėšų likučius ne banke nenustatyta, kad mokėtoja neturėjo finansinių galimybių 2011-09-20 paskolinti 70 000,00 Lt pareiškėjai, tačiau nustatyta rizika, kad paskolos sutartis yra formaliai sudarytas sandoris, siekiant V. M. pagrįsti patirtoms išlaidoms panaudotus pajamų šaltinius (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 165–175). Taip pat, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi Ž. C. mokestinį tyrią už laikotarpį nuo 2011-01-0 iki 2011-12-31 nurodė, kad įvertinus Ž. C. pajamų ir išlaidų balansą nustatyta, kad Ž. C. pats buvo įsiskolinęs bankui (2011-01-01 jo skola bankui siekė 619 707,00 Lt) ir mokėjo palūkanas, t. y. Ž. C. buvo ekonomiškai nenaudinga suteikti paskolą V. M. (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 129–145).

Teismo vertinimu nei pareiškėja, nei paskolų davėjai nepateikė vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos pareiškėjai, taip pat nepateikė ekonomine logika pagrįstų paaiškinimų kurie atskleistų konkrečius tokių paskolų suteikimo motyvus, be to, įvertinus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų L. P. ir Ž. C. mokestinių tyrimų rezultatus darytina išvada, kad šių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės tik patvirtina, sudarytų sandorių fiktyvumą, todėl darytina išvada, kad vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pagal minėtas paskolų sutartis realiai piniginių lėšų negavo, t. y. pareiškėjos su Ž. C. ir L. P. sudarytos paskolų sutartys yra formalios, įformintos siekiant mokestinės naudos – išvengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų. Tokios mokesčių administratoriaus išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl gautų paskolų realumo, pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui, nes mokesčio mokėtojas pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pavyzdžiui, kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602- 27/2013, 2013-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2923/2012; 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).

Pareiškėja nurodo, kas mokestinės kontrolės procedūrų metu nustatyta, jog L. P. ir Ž. C. disponavo laisvomis piniginėmis lėšomis, kurias galėjo skolinti, tačiau šios mokesčių mokėtojai reikšmingos aplinkybės mokesčių administratorius inevertino. Pažymėtina, kad vien faktas, kad Ž. C. ir L. P. disponavo laisvomis piniginėmis lėšomis, kurias galėjo skolinti, nepatvirtina aplinkybės apie paskolų suteikimo realumą. Vertinant ar paskola buvo realiai suteikta turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius vertino ne tik Ž. C. ir L. P. galimybę suteikti paskolas pareiškėjai, tačiau ir kitas reikšmingas aplinkybes – pareiškėjos 2011 metų pradžioje (prieš paskolų gavimą) turėtą 461 173,00 Lt paskolų įsiskolinimą, pareiškėjos pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, Ž. C. įsiskolinimą bankui (2011-01-01 jo skola bankui siekė 619 707,00 Lt), mokamas palūkanas ir kt. Mokesčių administratorius, vertindamas sudarytų sandorių realumą, negali jo grįsti vien ta aplinkybe, kad gyventojas turi galimybę skolinti lėšas, mokesčių administratorius privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktas 2016-06-30 Mokesčių mokėtojo pranešimas apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius neįrodo pinigų perdavimo pareiškėjai realumo, kadangi šis pranešimas nepagrįstas kitais byloje nustatytais objektyviais duomenimis.

Dėl pajamų natūra

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPMĮ) 3 straipsnyje nustatyta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra (GPMĮ 2 straipsnio 14 dalis). Pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis).

Vadovaujantis GPMĮ 5, 6, 22, 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamų natūra, išskyrus GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išimtis, kyla prievolė mokėti GPM. Pažymėtina, jog siekiant teisingai pritaikyti GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias pajamas natūra, kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp sandorio šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį bei kt., o pajamos natūra galėtų būti neapmokestintinos GPM tik tokiu atveju, jeigu yra neidentifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudos, pateikiant įrodymus, patvirtinančius, jog tai nėra pareiškėjos gauta nauda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir T. R. buvo sudaryta 2007-05-10 Paskolos sutartis, kuria V. M. iš T. R. gavo 300 000,00 Lt paskolą. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad Paskolos sutartis neatlygintinė (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. l. 89). Pareiškėja 2009-12-09 paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, be kita ko, nurodė, kad T. R. pažįsta labai seniai, su ja susipažino per dukrą Ž. C. (3.1 punktas); pinigus skolinosi statyboms (3.2 punktas); paskolų grąžinimas nebuvo užtikrintas įkeitimu ar kitomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis (3.6 punktas) (Komisijos bylą Nr. 7-206/2016 t. I, b. 13–16, Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. III, b. 90–93). Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-11 Patikrinimo akto Nr. (13.2)FR0680-7855 matyti, kad paskola T. R. iki mokestinio tyrimo pabaigos nebuvo grąžintą (Komisijos byla Nr. 7-206/2016 t. I, b. 96–105).

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pagal 2007-05-10 paskolos sutartį iš T. R. gauta 300 000,00 Lt (296 500,00 Lt pervesti į pareiškėjos banko sąskaitą 2007-05-15 ir 3 500,00 Lt gauti grynaisiais per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo) beprocente paskola, visuma, t. y. kad pareiškėja minėtą paskolą verslui vykdyti (statyboms) gavo neterminuotam laikui, paskola T. R. negrąžinta, nemokėdama už paskolą palūkanų ir nesuteikdama jokių finansinių garantijų (laidavimas, įkeitimas, garantija) paskolos grąžinimui užtikrinti, teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog paskola be palūkanų pripažintina faktiškai gauta ekonomine nauda, nes pareiškėja nepatyrė išlaidų, kurios įprastai yra patiriamos, disponuojant skolintomis lėšomis. Aplinkybė, kad pareiškėja 300 000,00 Lt paskolą be palūkanų neterminuotam laikui gavo iš draugystės santykiais siejamo asmens, nesudaro pagrindo teigti, jog pajamos natūra nėra gautos, o beprocentės paskolos gavimą lėmė bendražmogiškos sąlygos. Konstatuotina, jog paskolos davėja T. R. savo veiksmais – neatlygintina paslauga jos gavėjai pareiškėjai suteikė ekonominės naudos (pinigai buvo paskolinti verslui vykdyti (statyboms), kurios pastaroji nebūtų galėjusi gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis. Taigi, mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, tikrinamuoju laikotarpiu (2010–2011 metais) nemokėdama palūkanų už gautą paskolą, kuri nebuvo grąžinta, gavo naudos, t. y. pajamų natūra. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162 patvirtinto Pajamų, gautų natūra, 0įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktu ir taikydamas Lietuvos banko internetiniame puslapyje (www.lb.lt) skiltyje „Statistika“ pateikiamas (Naujos paskolos namų ūkiams ir jų palūkanų normos), pareiškėjai apskaičiuotą 2010–2011 metais gautą 37 350,00 Lt pajamų natūra sumą (nemokėtas palūkanas) priskyrė B klasės kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bei apmokestino, taikydamas 15 proc. GPM tarifą.

Pareiškėjos argumentai dėl mokesčių administratoriaus netinkamai pritaikytos palūkanų normos menamoms palūkanoms apskaičiuoti atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007-05-10 paskola pareiškėjai buvo suteikta litais. Atitinkamai vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas suteiktos paskolos nemokėtas palūkanas tikrinamuoju laikotarpiu, neturėjo jokio pagrindo remtis kitokiomis nei Lietuvos banko internetiniame puslapyje skelbiamomis suteiktų paskolų palūkanų normomis, kurios buvo taikytos suteikiant paskolas litais.

Dėl delspinigių

Atleidimą nuo delspinigių ar jų dalies reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pareiškėja nurodo, jog delspinigių suma susidarė dėl mokesčių administratoriaus padarytų procedūrinių pažeidimų, t. y. mokesčių administratorius nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio nuostatų, nes, atlikęs mokestinį tyrimą, 2013-10-04 tyrimą Nr. AU13-93 mokesčių mokėtojai nepasiūlė, neišaiškino pareigos deklaruoti pajamas natūra bei vilkino pareiškėjos mokestinių procedūrų atlikimo veiksmus (po 2013 metų atlikto mokestinio tyrimo mokesčių administratorius 2 metus neatliko jokių veiksmų, kad kuo operatyviau informuotų mokesčių mokėtoją apie būtinybę pateikti deklaracijas ir sumokėti mokėtinus mokesčius, ir tik 2015-11-03 buvo pradėtas mokesčių mokėtojos mokestinis patikrinimas).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikęs pagal 2013-09-20 užduotį Nr. AU10-85 pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 (2013-10-04 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-93), numatė atlikti pareiškėjos paskolų sutarčių kontrahentų ir jų šeimos narių (Ž. C. ir jo sutuoktinės A. C. ir L. P.) kontrolės procedūras tam, kad nustatytų šių asmenų paskolų suteikimo pareiškėjai galimybes ir po to spręsti dėl pareiškėjos mokestinio patikrinimo. Mokesčių administratorius, atlikęs minėtų asmenų operatyvinius patikrinimus ir mokestinius tyrimus, įvertinęs jų metu surinktą ir nustatytą informaciją inicijavo pareiškėjos mokestinį patikrinimą pagal 2015-11-03 pavedimą tikrinti Nr. FR0773-2931, kuris buvo užbaigtas per objektyvų laiko tarpą t. y. 2015-12-11 surašant patikrinimo aktą Nr. Nr. (13.2)FR0680-855. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymas ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatos nenustato terminų, per kuriuos užbaigus mokestinį tyrimą turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas, teismas vertina, jog mokesčių administratoriaus pareiškėjos atžvilgiu atlikti kontrolės veiksmai (tyrimas ir patikrinimas) truko protingą laiko tarpą, todėl atitinka Mokesčių administravimo įstatymo ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, jog mokesčių administratorius nepranešė pareiškėjai apie pareigą deklaruoti ir sumokėti GPM nuo gautų pajamų natūra, po to, kai mokesčių administratoriui, atlikus mokestinį tyrimą, buvo žinomos paskolos sutarties aplinkybės, atleido pareiškėją nuo 735,00 Eur delspinigių mokėjimo. Nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant, pareiškėja galėtų būtų atleista nuo visų ar dalies delspinigių nenustatyta, todėl tenkinti tokio prašymo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vietos mokesčių administratorius, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl naikinti Komisijos 2016-11-14 sprendimą Nr. S-247(7-206/2016) „Dėl V. M. 2016-09-07 skundo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti Inspekcijos 2016-08-16 sprendimo Nr. 68-217 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 11 911,20 Eur gyventojų pajamų mokestį, 4 800,92 Eur GPM delspinigių, 1 191,00 Eur GPM baudą, o taip pat Inspekcijos 2016-08-16 sprendimą Nr. 68-217 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-152, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė