Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkas D. K., bendrosios nuosavybės dalyvis T. K., antstolė A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d., priėmęs pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę susipažinti su pareiškėjo prašymu bei visa bylos medžiaga, taip pat turi procesinę teisę iki 2019 m. balandžio 10 d. pateikti rašytinius paaiškinimus (atsiliepimus).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. A2.6-97982818/2013 dėl 1 158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Antstolė 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Reg. Nr. S019-3487 vykdomojoje byloje Nr. 0177/13/01411 pasiūlė išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkui D. K. ir bendrosios nuosavybės dalyvei T. K. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siūlyme nurodoma, kad vykdomojoje byloje antstolė nustatė, jog skolininko D. K. šeimyninė padėtis – vedęs. Santuoka su T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2015 m. liepos 30 d., Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas nedirba. Areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau 2019 m. vasario 26 d. buvo išieškota tik dalis piniginių lesų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių registro duomenimis, D. K. įregistruotų transporto priemonių neturi. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininko sutuoktinei VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriuje paskirta nuolatinė išmoka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko sutuoktine nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių registro duomenimis, T. K. įregistruotų transporto priemonių neturi. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas iki 2019 m. vasario 26 d. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formos nepateikė.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis, D. K. ir T. K. santuoką sudarė 2015 m. liepos 30 d. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininko sutuoktinės T. K. gaunamos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė su D. K. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2019 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skolininko D. K. atsakomybė yra asmeninė, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui D. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės T. K. gaunamų pajamų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų piniginių lėšų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.