- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-1230-902/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
teismo posėdyje išnagrinėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-18 14.47 val. Tauragėje, Gedimino g. 44, V. Ž., vairuodamas vilkiką Scania R124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris DM009, pradėdamas važiuoti ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir puspriekabės dešiniu galiniu kampu kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 132 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Ž. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1d., pažeidus Kelių eismo taisyklių 231, 234 punktus, už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Ž. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo vilkiką su puspriekabe, jam teko išsisukinėti, važiavo ir atgal, tačiau tuo metu nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Jo vairuojama transporto priemonė – vilkikas ir puspriekabė, eismo įvykio metu nebuvo apgadinti. Kad kliudė kitą automobilį, jis sužinojo tik iš policijos pareigūno. Teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo bei savo reikmėms.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), tarnybiniais pranešimais (b.l. 9,10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 11), V. Ž. 2014-03-27 paaiškinimu (b.l. 12-13), E. Š. paaiškinimu (b.l. 14), V. Š. paaiškinimu (b.l. 15), automobilio apžiūros protokolu (b.l. 16), fotonuotraukomis (b.l. 17-19), krovinio važtaraščiu (b.l. 20), vaizdo įrašu (b.l. 26), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-02-18 14.47 val. Tauragėje, Gedimino g. 44, V. Ž., vairuodamas vilkiką Scania R124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris DM009, pradėdamas važiuoti ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir puspriekabės dešiniu galiniu kampu kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį V. Ž. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 231 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) 1 d., V. Ž. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad V. Ž. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Ž. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto. Kaip matyti, V. Ž. vairavo labai didelių gabaritų transporto priemonę – vilkiką su puspriekabe, kontaktas su kitu automobiliu įvyko puspriekabės dešiniu galiniu kampu, kuris tuo metu nuo vilkiko vairuotojo buvo nutolęs labai dideliu atstumu. Nors automobilio Opel Zafira eismo įvykio metu padaryti apgadinimai yra gana dideli (apgadintas galinis bagažinės dangtis, stiklas, apibraižyta galinė kairės pusės lempa, įlaužta dešinės pusės lempa, išlaužtas galinis valytuvas) (b.l. 11, 19), tačiau dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių (didelių gabaritų transporto priemonė, kontaktuota su galine transporto priemonės dalimi), atsižvelgiant ir į tai, kad pati transporto priemonė judėjimo metu skleidė papildomus garsus – kėlė triukšmą bei tai, kad peržiūrėjus pateiktą eismo įvykio filmuotą medžiagą nematyti, jog kontakto su kitu automobiliu – Opel Zafira garsas būtų toks didelis, kurį bet kuriuo atveju privalėjo išgirsti eismo įvykio kaltininkas V. Ž., tai galima spręsti iš kito raudonos spalvos automobilio vairuotojo veiksmų, kuris važiavo iš paskos vilkiko ir net nesustojo įvykio vietoje, neapžiūrėjo apgadinto Opel Zafira automobilio ir vilkiko vairuotojui neparodė jokio ženklo apie sukeltą eismo įvykį (nesušuko, nepamojavo rankomis ir panašiai), taip pat atsižvelgiama į tai, kad kontaktas truko vos kelias sekundes (matyti iš filmuotos medžiagos), apgadintas automobilis sujudėdamas savo padėtį pakeitė į dešinę (bet ne į kairę) pusę, kontakto metu vilkikas su puspriekabe buvo itin susisukę, todėl galinės transporto dalies matomumas per veidrodėlius vairuotojui buvo labai apribotas, vilkiko vairuotojo dėmesys kontakto su kitu automobiliu metu buvo nukreiptas į priekį, nes transporto priemonė tuo metu jau išvažinėjo iš aikštelės, be to, priekyje transporto priemonei taip pat buvo didelė kliūtis dėl dešinėje pusėje stovinčio pastato. Taigi dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas mano, jog V. Ž. nesuprato, sukėlęs eismo įvykio – nejuto ir nematė paties kontakto su kitu automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog V. Ž. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes eismo įvykio metu jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, jis pripažino, jog galėjo sukelti autoįvykį, jis neapsunkino eismo įvykio ištyrimo, nesislapstė nuo pareigūnų (tokių duomenų nepateikta). Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus, eismo įvykio metu atliko darbines pareigas. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad V. Ž. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu kaltinamo V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant V. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į turtinę padėtį – nedirba. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Ž. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (vieno šimto litų).
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.