Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-145

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-04-18
Bylos Nr.
2A-145
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Ieškovas
LKAB „Klaipėdos Smeltė“
Advokatai
Lina Darulienė, Arūnas Ivancius, Ramunas Petrecis
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-145/2005Procesinio sprendimo kategorija 25.3; 35.3.6.; 35.5.; 36.1.; 42.11.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,sekretoriausjant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Ramūnui Petrėčiui, Dalei Jasadavičiūtei,atsakovo atstovei advokatei Linai Darulienei,trečiojo asmens atstovams advokatui Arūnui Ivanciui, Vaidui Batūrai,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, atmestas priešieškinys, civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pažeistų teisių gynimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškovui 448 551,92 Lt skolos, 59669 Lt delspinigių, 9082,21 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2002 m. vasario 12 d. pasirašė sutartį Nr. 939/7, 2002 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 994/8 ir 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1, pagal kurias LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo teikti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, telefono ryšio, krovos bei kitas susijusias paslaugas, o UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ įsipareigojo laiku mokėti už paslaugas, suteiktas remiantis minėtomis sutartimis. Pažeisdama šiose sutartyse numatytą tvarką, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ jai pateiktas sąskaitas nuolat apmokėdavo praleisdama sutartimis nustatytus atsiskaitymo terminus, o didžiosios dalies ieškinio kainos paskaičiavime nurodytų sąskaitų visiškai neapmokėjo, dėl ko LKAB „Klaipėdos Smeltė“, negalėdama laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, patirdavo nuostolius.

Atsiliepimas

Patikslintame atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad atsakovas turi prievolę ieškovui sumokėti 5900 Lt už šiukšlių utilizavimo paslaugas, 18358,60 Lt už vagonų varymo ir naudojimo paslaugas, 6132,72 Lt už ryšio, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 112,10 Lt už krautuvo nuomos paslaugas, 69 943,69 Lt už krovos darbus, viso 100 335,03 Lt, ir kad kita ieškinio dalis yra nepagrįsta (t. 4, b.l. 12-13).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ priešieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašė teismą įpareigoti ieškovą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, ribojančius atsakovo teisę naudotis savo nuosavybe (įskaitant įpareigojimą nertrukdyti atsakovui naudotis krantine bei nevaržomai patekti į atsakovo nuomojamą žemės sklypą ir nuosavybės teise priklausantį pastatą) ir uždrausti ieškovui šiuos veiksmus atlikti ateityje, pripažinti negaliojančia UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ sudarytą sutartį Nr. 73/1, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, priteisti iš ieškovo atsakovui 671 267,20 Lt nuostolių (atsakovo patirtas išlaidas: 24 564,78 Lt už naudojimąsi infastruktūra, 69 028,82 Lt už leidimų išdavimą, 577 673,60 Lt permokėtą sumą už krovos paslaugas) atlyginimo ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2002 m. spalio 10 d. sudarė sutartį, pagal kurią išsinuomojo 3448 kv. m. ploto uosto žemės sklypą, ant kurio yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas. Atsakovo nuomojama teritorija ribojasi su ieškovo nuomojama teritorija ir uosto krantine Nr. 100. Ieškovas pažeidžia atsakovo teisę naudotis nuosavybe, neteisėtai draudžia ieškovui pačiam vykdyti krovos darbus ir vertė atsakovą pasirašyti sutartis dėl paslaugų teikimo, neteisėtai reikalavo iš atsakovo mokėti už naudojimąsi ieškovui neprtiklausančia uosto infrastruktūra bei pirkti leidimus dėl patekimo į nuomojamą teritoriją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nurodė, kad priešieškinys yra nepagrįstas.

Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį tretysis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, kad nepasisako dėl ieškinio ir priešieškinio, kadangi ginčas tarp ieškovo ir atsskovo kilo iš dvišalių sutartinių santykių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2004 m.gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė laivų krovos akcinei bendrovei ,,Klaipėdos Smeltė“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 448 551,92 Lt užmokesčio už suteiktas paslaugas įsiskolinimo, 59 669 Lt delspinigių, 9 082,21 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą niuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 47,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas dėl ieškinio tenkinimo nurodė, kad CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir konstatavo, kad ieškinys yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – šalių sutartimis, šalių dalykiniu susirašinėjimu, PVM sąskaitomis-faktūromis ir skolos skaičiuotėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2002 m. vasario 12 d. sudarė sutartį Nr. 939/7, 2002 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. 994/8 ir 2002 m. spalio 20 d. sudarė sutartį Nr. 73/1, pagal kurias ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, telefono ryšio, krovos bei kitas paslaugas, o atsakovas – nustatyta tvarka mokėti už gautas iš ieškovo paslaugas pagal jam pateikiamas sąskaitas. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jam pateiktose apmokėti PVM sąskaitose faktūrose, kurių kopijos yra byloje, nurodytas paslaugas jis iš ieškovo gavo, tačiau nepagrįstai priešieškiniu ginčija ieškovo teisę apskritai reikalauti apmokėti pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, sutikdamas tik su ieškinio dalimi dėl skolos pagal pateiktas sąskaitas už vagonų naudojimą, šiukšlių utilizavimą, ryšių, krautuvo nuomos, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, iš viso tik 100 335,03 Lt sumai. Kadangi kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, nes atsakovas nevykdė savo prievolės sumokėti už gautas paslaugas pagal šalių sudarytas sutartis (CK 6.38, 6.37, 6.63, 6.71, 6.200, 6.205, 6.210, 6.258 str.).

Teismas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, ribojančius atsakovo teisę naudotis savo nuosavybe(įskaitant įpareigojimą netrukdyti atsakovui naudotis krantine bei nevaržomai patekti į atsakovo nuomojamą žemės sklypą ir nuosavybės teise priklausantį pastatą) ir uždrausti ieškovui atlikti šiuos veiksmus ateityje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – šaldytuvą ir pagal 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž, sudarytą su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, yra išsinuomojęs 3448 kv.m. uosto žemės sklypą. Vadovaujantis LR Klaipėdos valstybinio jūrų įstatymo 23 straipsnio pirmąja dalimi, ne konkurso tvarka uosto žemė išnuomojama įsigijusiems statinius juridiniams asmenims ir tiktai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Todėl atsižvelgiant į minėtą įstatymo leidėjo nustatytą imperatyvią normą, darytina išvada, jog sudarydamas uosto žemės nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovas buvo informuotas apie veiklos sąlygas uoste, supažindintas su išnuomojamo uosto žemės sklypo dydžiu ir ribomis bei hidrotechninių statinių (krantinių) naudojimo sąlygomis. Iš atsakovo sudarytos su trečiuoju asmeniu uosto žemės nuomos sutarties 3 punkto matyti, jog tretysis asmuo nėra atsakovui leidęs naudotis kokiais nors hidrotechniniais statiniais. Tuo tarpu iš šiuo metu galiojančios 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-58/2002ž, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, dėl 249004 kv. m. ploto uosto žemės sklypo nuomos, taip pat ir iš anksčiau galiojusių uosto žemės nuomos sutarčių matyti, jog ieškovui buvo leista naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais ir krantine Nr. 100. Teismo nuomone, yra nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jo nuomojamas uosto žemės sklypas yra šalia krantinės Nr. 100. Iš paminėtos sutarties priedų matyti, jog jis iš visų pusių yra supamas ieškovo iš trečiojo asmens išsinuomotos teritorijos. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas neteisėtai draudė atsakovui naudotis krantine priešais atsakovo nuomojamą žemės sklypą, ir įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovui naudotis krantine, esančia priešais jo nuomojamą žemės sklypą. Atsakovas, naudodamasis savo turtu, privalo laikytis uosto naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vienodai privalomų visiems ūkio subjektams, kartu ir atsižvelgti į teisėtą ieškovo interesą vykdyti veiklą jo išsinuomotoje uosto žemėje naudojantis jam suteiktais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis). Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas pažeidė jo teisę naudotis savo nuosavybe ir vertė atsakovą pirkti iš ieškovo krovos paslaugas, mokėti už naudojimąsi ieškovui nepriklausančiomis krantinėmis bei dėl to pasirašyti sutartis, yra nepagrįstas. Teismo nuomone, yra nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jis neprivalo mokėti ieškovui už leidimus, kadangi atsakovas, mokėdamas žemės nuomos mokestį, nemoka už uosto žemės apasaugą ir tai patvirtina atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl pripažinimo negaliojančia atsakovo ir ieškovo sudarytą sutartį Nr. 73/1, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, pagrįstumą, turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad dar iki sutarties pasirašymo tarp šalių buvo susidarę atitinkami bendradarbiavimo santykiai, vėliau įteisinti 2002 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. 73/1. Kad ši sutartis atsakovui buvo priimtina, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas sutartį vykdė iki 2004 m. kovo 29 d. CK 1.79 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog sandorį patvirtinusi šalis netenka teisės jį ginčyti, o šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad yra laikoma, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba jį nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė arba pareikalavo, kad kita šalis vykdytų sandorį. Teismas konstatavo, kad atsakovas, patvirtinęs savo vėlesniais veiksmais šalių sudarytą sutartį, neteko teisės ginčyti šią sutartį ir reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia vertintinas tik kaip vengimas mokėti skolą už suteiktas paslaugas. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ginčijama šalių sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo, ir todėl priešieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.

Teismas nurodė, kad atmestinas atsakovo reikalavimas dėl 671 267,20 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo CK 1.91 straipsnio antrosios dalies, 6.245 straipsnio, 6.249 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, ribojančių atsakovo teisę naudotis savo nuosavybe, ir sudarymo dėl ekonominio spaudimo šalių sutarties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo jų neatlikti ateityje, kadangi neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine, nepagrįstai vadovavosi ieškovo su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms nuomoti uosto krantines, neįvertino aplinkybių, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise išduoti mokamus leidimus, neįvertino aplinkybių, kad ieškovas neturi teisės rinkti mokesčio už naudojimąsi uosto infrastruktūra. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ sudarytą sutartį Nr.73/1. Teismas nurodė, kad atsakovas dar iki sutarties sudarymo pirko tam tikras paslaugas iš ieškovo, o tai rodo šalių bendradarbiavimą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi atsakovas pagrindė ir įrodė, kad dar ikisutartiniuose santykiuose jis buvo verčiamas pirkti paslaugą, kurią norėjo teikti pats. Teismas, konstatuodamas sutarties teisėtumą tuo pagrindu, kad atsakovas patvirtino sutartį ir ilgą laiką ją vykdė, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas, ketindamas vykdyti veiklą uosto teritorijoje, patyrė išlaidų, kurias privalėjo padengti iš vykdomos veiklos, ir kad atsakovas, vykdydamas sutartį, visą laiką siekė pats vykdyti krovą. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis atsakovui sąlyugomis ir nesant ekonominio spaudimo nebūtų sudarytas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo teisės nėra pažeistos neteisėtais ieškovo veiksmais, ir todėl nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-58/2002ž prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms nuomoti krantines,o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatytmo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyta, kad ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir atsakovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sudarė 2002 m. vasario 12 d. vandens tiekimo ir nuotekų pašalinimo sutartį Nr. 939/7, 2002 m. kovo 1 d. telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartį Nr. 994/8 ir 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1, kuri reguliuoja šalių tarpusavio santykius, perkraunant iš laivų bendrovės (LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“) teritorijoje užšaldytą produkciją. Pagal sudarytas sutartis LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo tiekti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, telefono ryšio, krovos bei kitas susijusias paslaugas, o UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka mokėti LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ už suteiktas pagal sutartis paslaugas. Ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2004 m. vasario 25 d. raštu Nr. 10/1154 pranešė atsakovui , kad nutraukia šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1 nuo 2004 m. kovo 29 d. vadovaujantis šios sutarties 9.3.2 punktu. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ yra skolingas ieškovui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 448 551,92 Lt mokesčio už suteiktas paslaugas pagal paminėtas sutartis ir turi pareigą mokėti ieškovui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 59 669 Lt delspinigų dėl netinkamo prievolių pagal paminėtas sutartis vykdymo. Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pripažįsta prievolę sumokėti ieškovui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 100 335, 03 Lt mokesčio už suteiktas paslaugas. Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ neginčija ieškovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ieškinyje nurodytų skolos už suteiktas paslaugas pagal sutartis dydžio ir delspinigių dydžio, tačiau ginčija šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1 bei šios sutarties pagrindu atsiradusią prievolę atsakovui, ir teigia, kad ieškovas atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos atsakovo teisės. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nepažeidžia atsakovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ teisių, nėra pagrindo pripažinti negaliojančią šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1, kaip sudarytą dėl eknominio spaudimo, ir ieškovas neturi prievolės atlyginti atsakovui 671 267,20 Lt nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį tinkamai aiškino ir taikė teisės normas (CPK 177-185, 263 str.; CK 1.1, 1.91, 1.136-1.138, 4.98, 6.1, 6.71, 6.154, 6.193, 6.210, 6.245 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ neteisėtų veiksmų. Atsakovas turi įsigijęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje nekilnojamąjį turtą – šaldytuvą ir tuo pagrindu yra išsinuomojęs 3448 kv. m. ploto uosto žemės sklypą pagal 2002 m. spalio 10 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame pastate krovinių sandėliavimo ir kitą veiklą vykdo savarankiškai. Ieškovas atsakovo šaldytuvo pastate nevykdo jokių darbų bei neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma atsakovui naudoti šaldytuvo pastatą pagal paskirtį. LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka, išskyrus numatytas išimtis. Atsakovas įsigijo uosto žemėje nekilnojamąjį turtą ir jam uosto žemė buvo išnuomota pagal paminėto įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą, t.y. ne konkurso būdu ir tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginiai pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Atsakovas, prieš sudarydamas uosto žemės nuomos sutartį buvo informuotas apie veiklos uoste sąlygas ir supažindintas su jam išnuomojamo sklypo dydžiu, ribomis bei žinojo apie hidrotechninių statinių (krantinių) naudojimo sąlygas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio dešimtoje dalyje nurodyta, kad krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Atsakovas, naudodamasis savo turtu, negali pažeisti uosto naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų (LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, LR susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės) reikalavimų, vienodai privalomų visiems ūkio subjektams, bei teisėtą ieškovo interesą nekliudomai vykdyti veiklą jam išnuomotoje uosto žemėje bei naudotis jam suteiktais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis). LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 23 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kaad uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Atsakovo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta 2002 m. spalio 10 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-63/2002ž atitinka LR susisiekimo ministro 1999 m.kovo 20 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintą tipinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir šioje sutartyje yra aptartos būtinosios sutarties sąlygos bei šalių įsipareigojimai. Atsakovo sudarytos uosto žemės nuomos sutarties 3 punktas numato, kad šalys, sudarydamos nuomos sutartį, aptaria prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančių hidrotechninių statinių naudojimą bei jų eksploatacijos tvarką. Atsakovo sudarytos uosto žemės numos sutarties (t. 2, b.l. 37-43) 3 punktas patvirtina, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra leidusi atsakovui naudotis kokiais nors hidrotechniniais statiniais ir šalys nėra susitarę dėl hidrotechninių statinių eksploatavimo tvarkos. Ieškovo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta ir šiuo metu galiojanti 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-58/2002ž (t. 3, b.l. 73-90) patvirtina, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leido ieškovui naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais, tame tarpe ir krantine Nr. 100. Šias aplinkybes taip pat patvirtina šios sutarties šalių papildomai aptarta hidrotechninių statinių eksploatavimo tvarka, nurodyta šios sutarties priede Nr. 2, pagal kurią ieškovas naudojasi hidrotechniniais statiniais pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisykles, patvirtintas LR susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349, vykdo jam suteiktą naudotis hidrotechninių statinių priežiūrą bei atlieka kitus su tuo susijusius veiksmus. Nustatant uosto žemės nuomos mokesčio kainą, vienas iš rodiklių yra naudojimasis hidrotechniniais įrenginiais. Atsakovo mokamas uosto žemės nuomos mokesčio dydis nustatytas, kai nuomojamas uosto žemės sklypas nesiriboja su krantine. Ieškovo sudaryta uosto žemės nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovo nuomojamą uosto žemės sklypą iš visų pusių supa ieškovo nuomojamas uosto žemės sklypas, ir paneigia atsakovo argumentus, kad atsakovo nuomojamas uosto žemės sklypas yra šalia krantinės Nr. 100. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nei teisės aktų, nei atsakovo uosto žemės nuomos sutarties pagrindu neįgijo teisės naudotis hidrotechniniais įrenginiais (krantine Nr. 100) ir tokios teisės neįgijo ne dėl ieškovo veiksmų ir nepriklausomai nuo ieškovo turėjimo ar neturėjimo teisės naudotis hidrotechniniais įrenginiais (krantine Nr. 100).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ piktnaudžiavimo savo teise išduoti mokamus leidimus. Mokamus leidimus patekimui į LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ numojamą teritoriją ar vykimui per paminėtą teritoriją ieškovas išduoda vdovaudamasis LR susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių reikalavimų pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 9 straipsnio pirmąją dalį privalo laikytis visos esančios uoste įmonės, įstaigos ir organizacijos, tame tarpe atsakovas. Taisyklių 65 punktu nustatyta visų uosto žemės naudotojų pareiga proporcingai nuomuojamiems uosto žemės plotams pasidalinti uosto apsaugos išlaidas. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis, mokėdamas uosto žemės nuomos mokestį, kartu moka ir už uosto apsaugą bei turi teisę nemokamai patekti į nuomojamą teritoriją ir iš jos. LR susisiekimo ministro įsakymu patvirtintoje tipinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formoje ir atsakovo sudarytoje uosto žemės nuomos sutartyje nėra numatyta, kad į uosto žemės nuomos mokestį įtrauktas mokestis ir už uosto apsaugą. Taisyklės numato, kad uoste galioja leidimų sistema ir kad leidimai gali būti mokami. Ieškovo sudarytos uosto žemės nuomos sutarties 14 punktu ir teisės aktais, reglamentuojančiais veiklos uoste ypatumus, ieškovas yra įpareigotas organizuoti ir užtikrinti išsinuomoto uosto žemės sklypo ir jame esančio turto apsaugą, todėl ieškovas organizavo uosto apsaugą, sudarydamas atitinkamas sutartis su apsaugos paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir įvesdamas mokamų leidimų sistemą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo veiksmai dėl mokamų leidimų išdavimo nepažeidžia atsakovo teisių. Atsakovas, naudodamasis jam priklausančiu turtu, negali pažeisti uosto naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalvimų, vienodai privalomų visiems ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su naudojimusi jūrų uosto žeme ar jo infrastruktūros objektais. Tokia nuostata dėl leidimų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste yra pareikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Baltlanta“ v LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, bylos Nr. 3k-3-1/2002, bylų kategorija 25.8.2; 39.6.2.13. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, išduodant leidimus, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ neturi teisės rinkti iš atsakovo mokesčio už naudojimąsi uosto infrastruktūra. Šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. 73/1 atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui uosto infrastruktūros naudojimosi mokestį. Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio trečiąją dalį uosto infrastruktūra yra hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamų geležinkelio kelių kompleksas. Pagal ieškovo sudarytą uosto žemės nuomos sutartį ieškovas, kaip uosto žemės sklypo esančio šalia krantinės, nuomininkas, yra atsakingas už krantinės naudojimą ir priežiūrą, laiku ir tinkamą laivų švartavimą prie krantinės bei kitų su tuo susijusių įsipareigojimų vykdymą, laikantis nustatytų reikalavimų. Dėl tinkamo paminėtų veiksmų atlikimo ieškovas turėjo išlaidų, todėl pagal šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 73/1, kuri šiuo metu yra nutraukta, turėjo teisę imti iš atsakovo mokestį už naudojimąsi uosto infrastruktūra. Galiojant paminėtai sutarčiai atsakovas papildomai nemokėjo mokesčio už naudojimąsi uosto infrastruktūra kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pripažintina negaliojančia šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartis Nr. 73/1, kaip sudaryta dėl ekonominio spaudimo. Ekonominis spaudimas vertintinas kaip vienas iš realaus grasinimo būdų. Sandorį pripažinti negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo galima esant tokioms aplinkybėms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Vertinant ekonominį spaudimą reikia atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, ekonominio spaudimo realumą, dydį ir galimus padarinius. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartis Nr. 73/1 buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas atliko veiksmus, kurie yra ekonominis spaudimas. Pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas ieškinį iš dalies, pripažino iš dalies paminėtos sutarties atitikimą įstatymo reikalavimams. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas siekė pats vykdyti krovos darbus yra teisiškai nereikšmingas, kadangi atsakovas pagal sudarytą uosto žemės nuomos sutartį bei teisės aktų reikalavimus neturėjo teisės naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais (krantinėmis). Pažymėtina, kad kiti asmenys yra sudarę su ieškovu panašias sutartis dėl paslaugų teikimo (t. 3, b.l. 217-230). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad šalių 2002 m. spalio 20 d. sutartis Nr. 73/1 sudaryta dėl ekonominio spaudimo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas dėl neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeistos atsakovo teisės, atlikimo turi prievolę atlyginti padarytus atsakovui nuostolius. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą parodymus ir dėl anksčiau teisėjų kolegijos nutartyje nurodytų motyvų sprendžia, kad ieškovas nepažeidė atsakovo teisių ir neturi prievolės dėl nuostolių atlyginimo atsakovui. Šalių 2002 m. spalio 20 d.sutarties Nr. 73/1 galiojimo metu atsakovas neturėjo teisės naudotis uosto krantine Nr. 100 nepriklausomai nuo ieškovo tokios teisės turėjimo ar neturėjimo, ieškovas pagal šalių sutartį suteikė atsakovui paslaugas ir atsakovas pagal sutartį turi prievolę apmokėti gautas paslaugas, todėl ieškovas savo veiksmais nepadarė nuostolių atsakovui.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnio reikalavimus priteistina iš atsakovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakestą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ (įmonės kodas 4188808) 9 Lt (9 litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei.

Kolegijos pirmininkas Kazys KailiūnasTeisėjai Marytė MitkuvienėDonatas Šernas