Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Majai Valentinai Tursienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus 2023 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_1565-2023 (ROIK 23210759637).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1565-2023 (ROIK 23210759637) (toliau – ir Nutarimas) G. S. B. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, ir pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad Tarnybai 2023 m. balandžio 17 d., 10.00 val., Lėno k., Taujėnų sen., Ukmergės r. sav., atlikus valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-15-(14.47.78), ir nustatė, kad Lėno ežere įrengtas lieptas (medinis ant metalo konstrukcijų), kuriam statyti žemės patikėtinio leidimas išduotas nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo – G. S. B., nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 7 d. įsigijo žemės sklypą, gyvenamą namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Minimas sklypas ribojasi su Lėno ežero krantu ir tai patvirtina 2020 m. vasario 11 d. Topografinis planas. Tai, kad sklypas liečiasi su krantu patvirtina ir 2020 m. sausio 27 d. Capita skelbimo nuotrauka. Svarbu pabrėžti, kad perkant sklypą ginčo lieptas buvo įrengtas ir pardavinėjamas kaip sklypo privalumas, tačiau jis nebuvo užbaigtas, buvo įrengtas karkasas ir dalinai apkaltas lentom, ką patvirtina 2021 m. birželio 17 d. iš asmeninio archyvo filmuota medžiaga. Pareiškėjas įsigijo lentų ir užbaigė apkalti lentomis ginčo lieptą. Taigi, pateikti įrodymai patvirtina, kad sklypo įsiginimo metu lieptas buvo pastatytas ir jo vieta bei plotas nepakito. Siekiant paneigti nutarimą, kartu su skundu pateikiami įrodymai, kurie įrodo, kad pareiškėjas teisėtai elgėsi ir jokio nusižengimo nepadarė, o institucijos 2023 m. birželio 8 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Institucija nepatikrino duomenų ir klaidingai nustatė, kad G. S. B. neturėdamas leidimo įrengė lieptą. Nutarimas išrašytas vadovaujantis 2023 m. balandžio 17 d. aktu, tačiau išrašytas administracinio nusižengimo nutarimas nėra teisėtas, nes institucija pati anksčiau netikrino kranto ir tai nurodo akte, nepatikrino ir nežino, kad lieptas buvo įrengtas žymiai anksčiau prieš tai buvusio šeimininko, todėl G. S. B. neįrengdamas liepto, o sklypą įsigijęs su lieptu negalėjo padaryti nusižengimo. Nutarime net nėra nurodytas teisinis pagrindas, kokį teisės aktą pažeidė, koks lieptui yra reikalingas leidimas ir nuo kada leidimas yra reikalingas, todėl teigtina, kad surašytas formaliais pagrindais, vadovaujasi prielaidomis. Manytina, kad institucija neįsigilino į faktines aplinkybes, nepatikrino duomenų, kada buvo įrengtas lieptas ir, ar įrengimo metu buvo reikalingas leidimas jam statyti. Svarbu paminėti, kad sužinojus apie lieptui reikalingą leidimą pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. kreipėsi į ežero nuomininką Medžiotojų klubo prezidentą, kuris išdavė leidimą lieptui, tačiau instituciją šių aplinkybių nevertino, todėl nutarime nurodytos aplinkybės nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi lieptas buvo įrengtas kito asmens iki sklypo įsigijimo, t. y. iki 2020 m. vasario 7 d., todėl, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju vien tik nuotraukų ir filmuotos medžiagos pateikimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Sprendžiant asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, prašoma panaikinti 2023 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausios specialistės Majos Valentinos Tursienės priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1565-2023 ir nutraukti G. S. B. administracinės nusižengimo bylos teiseną dėl senaties termino.

Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Tarnybos nuomone, žemės naudojimo patikrinimas atlikta tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta ir administracini nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nutarimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantį galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo tvarką bei sąlyga reikalavimais ir pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas vykdant valstybini žemės naudojimo kontrolę. Tarnyba 2023 m. balandžio 17 d. 10.00 val. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-15-( 14.47.78.) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas tvarkomas, prižiūrimas, naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklype yra statiniai, t. y. Lėno ežere įrengti du lieptai (pagal schemą), kuriems statyti žemės patikėtinio sutikimai neišduoti. Žemės sklypo ribos atkarpoje 4-5 taškuose tikėtina gretimo žemės sklypo savininkas pasodinęs tujų gyvatvorę ir užtvėręs metalinio tinklo tvorą. Atsakomybė už 2023 m. balandžio 17 d. nustatytą pažeidimą yra numatyta AK 110 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. birželio 8 d. dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, pareiškėjui nedalyvaujant buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANRM-1565- 2023. Tarnyba įvertinusi visetą priėmė nutarimą skirti nuobaudą – įspėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas su statiniais įgytas 2020 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 698. Patikrinimo metu G. S. B. paaiškino, kad patikrinimo akte nurodyti lieptai jau buvo, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog jų būklė buvo labai prasta, vieną iš jų, palikęs metalo konstrukcijas, suremontavo – apkalė naujomis lentomis, t. y. vykdė statybos darbus. Taip pat pateikė liepto planą, kuriame (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo prezidentas R. N. 2023 m. vasario 27 d. suderino jį, įrašydamas žymą „Neprieštarauju“, tačiau, šio dokumento nepakanka, kad liepto statyba būtų galima ir statytojo teisė būtų įgyvendinama. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grindžia savo prieštaravimus, nurodydamas, kad „nutarime net nėra nurodytas teisinis pagrindas, kokį teisės aktą pažeidė, kokiam lieptui yra reikalingas leidimas ir nuo kada leidimas yra reikalingas“, tuo sąmoningai klaidindamas teismą, t. y. nutarimo lentelės 9 eilutėje – Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis punktas, yra parašyta „LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos“. Minėtuose punktuose išvardintos žemės sklypų savininkų ar kitų naudotojų pareigos, t. y. savininkai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų1; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Be kita ko, žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietovėje metu žemės sklypų savininkai ar naudotojai visada yra informuojami kokio teisės akto reikalavimai galimai pažeisti, taip pat, kad pažeidimai būtų kuo greičiau pašalinti yra siūloma kreiptis į institucijas, kurioms suteikta teisė priimti sprendimus, nagrinėjamu atveju Sutikimo išdavimo, klausimais. Neatsitiktinai, Pareiškėjas 2023 m. balandžio 17 d. (šią dieną buvo atliekamas patikrinimas) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių su prašymu (prašymas Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas Nr. 47FP- 776) išduoti statyti lieptą Lėno ežere. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Sutikimų išdavimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 7-144 „Dėl Ukmergės rajone esančių, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų – paplūdimių, specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), patvirtino Taujėnų seniūnijos Lėno ežero paplūdimio teritoriją, atsisakė išduoti sutikimą statyti ir naudoti lieptą, Lėno ežere, be kita ko, atkreipdamas dėmesį, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi ne su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, bet su Sprendime patvirtinta visuomenės poreikiams naudojama teritorija – paplūdimiu, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina, 2023 m. gegužės 15 d. atsisakymas Nr. 47SD-1285-(14.47.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (toliau – Atsisakymas) dokumentų valdymo sistemoje (toliau - DVS) užregistruotas 2023 m. gegužės 15 d. 2023 m. birželio 10 d., t. y. po atsisakymo išdavimo ir po Nutarimo priėmimo, pareiškėjas teikia prašymą (prašymas DVS įregistruotas 2023-06-12 Nr. 47FP-U27) Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriui, kuriame rašo, kad ,,sutinku su nustatytu pažeidimu ir prašau Jūsų, reikalavimą pašalinti pažeidimą, t. y. demontuoti lieptą, atidėti iki kol užšals vanduo, nes kitaip negaliu ištraukti liepto kuolų, kaip tik nuo ledo, nes ištraukimui reikia atramos į kietą pagrindą, kuo ir tarnauja ledas“, taip dar kartą patvirtindamas, kad prisidėjęs prie liepto statybos ir atlikęs neteisėtus veiksmus. Į bylą pateiktame 2020 m. vasario 11 d. topografiniame plane Ml:500 matoma, kad žemės sklypo ribos taškas, esantis pietryčių pusėje, kad ir labai nedideliu atstumu, tačiau bendro sąlyčio taško su Lėno ežeru neturi. Kitas žemės sklypo ribų posūkio taškas, esantis pietvakarių pusėje, nutolęs dar daugiau. 2020 m. sausio 27 d. nekilnojamojo turto paslaugų įmonės CAPITAL Ukmergė skelbime paryškinta žemės sklypo riba nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo riba, o įvertinus linijų storį, negalima daryti vienareikšmės išvados ar žemės sklypas turi bendrą tašką su Lėno ežeru. Taigi, Pareiškėjas pripažino, jog atliko įstatymu draudžiamus veiksmus – pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų įstatymų saugomus interesus. Neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo atliko liepto remonto darbus, t. y. vykdė statybą. Pareiškėjo žemės sklypas neturi bendros ribos su Lėnos ežeru, lieptas pastatytas ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šios aplinkybės nustatytos tikslaus matavimo prietaiso – GPS imtuvo Spectraprecision SP- 60 Nr. 5917500173, pagalba bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo koordinatėmis. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Nutarimas priimtas mažiau nei per tris mėnesius nuo žemės sklypo naudojimo patikrinimo atlikimo, todėl administracinės nusižengimo bylos teisenos nutraukimas dėl senaties termino negalimas. Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nutarimas priimtas turint įgaliojimus, nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir atitinka visus jam keliamus teisės aktų reikalavimus. Darytina išvada, kad Ukmergės skyrius priėmė teisėtą bei teisingą nutarimą. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su skundžiamu nutarimu, atliktu vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį nutarimą panaikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškėjo skundą atmesti pilna apimtimi, o Tarnybos 2023 nu birželio 8 d. nutarimą Nr. NZT-ANRN-l565-2023 (ROIK:23210759637) palikti galioti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. S. B. palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodydamas, kad 2019 m., prieš perkant sodybą, pasikviečiau E. B. ją kartu apžiūrėti, nes jis daugiau supranta. Priėjo prie ežero, buvo sala, kuri užėjusi. O kitas lieptas apaugęs, apleistas. Prie to liepto buvo prinešta žolių. Galvojo, jei reikės pirkti, tai reikės tvarkyti. Buvo daug supuvusių statinių. Kai žemės sklypą nusipirko, pradėjo remontuoti sodybą. Sklype buvo prūdas, kurį sutvarkė. Liepto lentas atnaujino, nudažė, prikalė prie to karkaso. Kai sutvarkė lieptą, nutarė paskambinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, nes jie nuomavosi tą ežerą. R. N., kuris yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio prezidentas ir nuomininkas šito ežero, nurodė neprieštaraujantis dėl liepto sutvarkymo. Tokį prašymą teikė, kadangi buvo kažkur skaitęs, kad nuomininko sutikimas reikalingas. Kalbėta buvo 2023 m. vasario mėnesį. Kai atvyko iš Tarnybos atstovai, paklausė, ar turi leidimą. Pasakė, kad reikalingas jų leidimas. Sakė padaryti eskizą per Geoportal ir patvirtins. Tada jam paskambino iš Tarnybos ir pasakė, kad lieptas jam nepriklauso. Ten padarytas dirbtinis krantas iš akmenų, nes jei jų nebūtų, jo sodyba būtų užlieta. Priėmė sprendimą lieptą sutvarkyti, kadangi tas lieptas buvo nesaugos, dėl ko reikėjo pridėti papildomų lentų, tačiau pats karkasas keistas nebuvo. Jei karkaso nebūtų, jis iš viso to liepto nebūtų statęs. Anūkės atvažiuoja ir ten landžioja, jei nebūtų sutvarkęs, galėjo atsitikti nelaimė. Nurodo, kad kaltę pripažino todėl, kad kitu atveju jam būtų paskirta piniginė bauda. Be kita ko, buvo liepta ir antrą lieptą demontuoti, bet jis atsisakė tai padaryti, kadangi ten reikalingas transportas kažkoks arba tai padaryti žiemos laiku. Pilnas ežeras yra pristatytas tų lieptų. Nesuprantama, kodėl jis yra įpareigotas nugriauti lieptą, jei jis jo net nestatė. Pradėjo domėtis, kaip tą tiltą išmontuoti, nes jei tiesiog nupjaus, po vandeniu liks strypai, todėl bus dar blogiau. Sutinka nusukti tas lentas, kurias pats yra prisukęs. Taip pat parodė, kad jam nebuvo žinomas faktas, kad lieptas jam nepriklauso, kai įsigijo sodybą. Skelbime buvo nurodyta, kad 40 metrų pakrantės. Pats nieko netikrino, matė, kad ties sklypo riba eina pakrantė ir jam to pakako. Jam esmė buvo namas, kurį pirko. Pripažįsta, kad pradinėje stadijoje galbūt ir padarė klaidą, kad nesikreipė dėl leidimo įteisinimo, gal reikėjo giliau pasigilinti. Bet iš bendros žvejybinės praktikos, tai visi sakė, kad reikia kreiptis į ežero nuomininką, tai kažko nesužiūrėjo ir tiek. Buvo kažkiek suklaidintas, pas daug ką klausė informacijos. Klausė patarimo, kaip tokie lieptai naikinami, sako, kam to reikia, ne tu tai padarei, kaip tu ardysi, jei nežinai, kaip padarytas. Visos tos lentos ir konstrukcija buvo padaryta, buvo šiukšlių kalnelis pridėtas. Ten buvo statybinių medžiagų likučiai, pjautos nendrės ir suneštos prie ežero. Yra statybiniai blokai įmesti į nendres. Niekas tų žolių nebepjaus, nes ten numesti statybiniai blokai. Lieptas buvo nuo nežinia kada. Kaimynystėje yra du lieptai pastatyti ir jie yra metalinių konstrukcijų. Praeitą žiemą žmonės vėl pasistatė lieptą. Po lietaus užlipti ant to liepto pavojinga, todėl nudažė inpregnantu, nupirko naujas lentas ir prikalė. O konstrukcijos, kuruos buvo, ten ir liko. Kai lentos susisuko, jos sutvirtėjo. Kai viskas susidėjo, taip ir gavosi. Matyti, kad padaryta iš laužo, tai neaišku, kiek stovės. Prašo panaikinti nutarimą, nes jis nieko nedarė, tik suremontavo, o tai nėra statyba.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu, nesutikdama su skundu, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, kartu parodydama, kad žemės fondą sudaro ir vanduo. Tik dėl vandenų dar galioja specialieji įstatymai. Kadastriniai matavimai atlikti, su tuo tašku baigiasi pareiškėjui priklausanti žemė. Nei vienas taškas nesiliečia su ežeru. Vandenys priklauso valstybei, valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tarnyba neatlieka jokių statybos darbų. Yra altitudės juosta, o ežero krantas yra apatinė juosta. Sąlyčio tarp žemės sklypo ir ežero nėra. Jei būtų radę lieptą tokį, koks buvo seniau, tai dėl šito pretenzijų netur, ir bus rašomas seniūnijai raštas, kad nėra nustatytas savininkas. Šiuo atveju pareiškėjas neneigė, kad atliko veiksmus. Lieptams yra atskiras aprašas, kuriam parašyta, kad lieptams leidimai išduodami kas 10 metų. Medžiotojų būrelio prezidentui nėra priskirta funkcija išduoti leidimus, todėl leidimas yra niekinis. Viena iš būtinų sąlygų yra sąlytis. Žemė turi liestis su ežeru. Geoportale įkelti planai, projektas paviešintas. Pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus. Minimas 2012 m. birželio 28 d. savivaldybės sprendimas dėl spec. plano patvirtinimo. Prie kiekvieno ežero turi būti palikta vieta viešai prieigai. Tarnyba remiasi nekilnojamo turto registre įregistruotomis koordinatėmis. Kranto linija atžymėta viešuose registruose. Yra numatytas viešas paplūdimys tarp pareiškėjo sklypo ir ežero. Ežeras pats, kaip nekilnojamas daiktas, nėra įregistruotas, bet yra įregistruotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Yra patvirtinta paplūdimio teritorija, nesvarbu, kad ji neregistruota. Reiktų atskirti, kas yra generalinis planas, kas yra projektas. Yra pusės metų terminas kadastriniams matavimams pateikti. Jei per tą laiką nepateikia, toks asmuo išbraukiamas iš sąrašų. Tai nereiškia, kad asmuo turi teisę vandenyje statyti lieptą. Taip pat nurodė, kad NTR duomenimis nubausto asmens žemės sklypas įregistruotas, ribos visiškai aiškios. Lieptas pastatytas Lėno ežere, priklauso Lietuvos Respublikai, ribos yra žinomos. Oficialus upių ir ežerų kadastras. Pareiškėjas pastatė lieptą, nors aiškino, kad tik rekonstravo. Tokias statybas vykdyti leidimą išduoda Tarnyba. Šiuo atveju Tarnyba atsižvelgė į tai, kad asmuo kreipėsi į žvejybos būrelio rezidentą, kad leistų statyti lieptą. Pridėtos darbo sąnaudos. Darbai atliekami rekonstruojant, remontuojant, vykdant paleidimo darbus. Šito pats pareiškėjas neneigė, nurodė, kad buvo nesaugu, sutvarkė. Patikrinimo metu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Tarnybą ir gauti sutikimą. Lieptas nesirubežiuoja su pareiškėjui priklausančia žeme. Bendro sąlyčio taško su ežeru neturi. Statinys atsirado be leidimo valstybinėje žemėje, kas skaitytina kaip pažeidimas. Priimant nutarimą atsižvelgė į visas lengvinančias aplinkybes, pareiškėjas bendradarbiavo. Matosi vaizde, kad mediena sena, papilkėjusi, kad lieptas buvo mažesnis. Senaties nėra, nes nuo pažeidimo fiksavimo nėra praėję du metai. Mano, kad advokatės prašymas yra atmestinas. Tarnybos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymų pakanka. Pačių pateiktos foto nuotraukos daugiau yra įrodančios Tarnybos teisumą, nei kad pareiškėjas nevykdė tų statybų valstybinėje žemėje. Vanduo įeina į žemės fondą, priklauso valstybei. Skundas nepagrįstas, prašo jį atmesti pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo pakviestas apžiūrėti sodybą prieš pirkimą, buvo gruodžio mėnuo. Apėjo visą sodybos, esančios Lėno kaime, Ukmergės rajono savivaldybėje, teritoriją. Lėno ežeras ribojasi su sodyba. Matė du lieptus, ant jų nelipo, ten buvo šlapia, apaugę, nebuvo saugu lipti. G. S. B. domėjosi sodybos pirkimu, ji patį pasikvietė, kad patartų. Buvo įrengti du lieptai. Buvo metalinės konstrukcijos ir buvo lentos. Dalis lentų buvo supuvę, išgriuvę. Vienas lieptas aplamai buvo siaurutis, kitas platesnis. Nerizikavo lipti ant liepto, nes lentos buvo nepatikimos. Po to G. S. B. įsigijo tą sodybą. Nurodo, kad G. S. B. įsigijus sodybą, jis pats po to lankėsi vieną kartą, matė, kad jau buvo tvarka padaryta, ant liepto buvo galima užlipti, krantas sutvarkytas. Liepto lentos buvo sutaisytos, kad būtų galima ant jo lipti. Tai buvo kažkur pora metų po pirkimo. Lieptas foto nuotraukoje yra tas pats, kurį matė iki pirkimo. Tik buvo mažiau lentų, buvo prakritę. Kitas lieptas žymiai siauresnis. Liepto pagrindas buvo metalinės konstrukcijos, kurios buvo suvirintos. Nežino, ar buvo atlikti statybos darbai ant liepto, bet kai matė pirmą kartą, lipti ant jo nesiryžo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. balandžio 17 d. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui nuo 2020 m. vasario 7 d., naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje, po ko buvo surašytas surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 47ŽN-15-( 14.47.78.), kuriame nustatyta, kad žemės sklypas tvarkomas, prižiūrimas, naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat minėtame žemės sklype yra statiniai, t. y. Lėno ežere įrengti du lieptai. Bylos duomenimis, minėti lieptai, pastatyti be privalomų dokumentų, t. y. žemės patikėtinio sutikimo. Kaip nustatyta iš Tarnybos atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, pareiškėjas po atlikto patikrinimo 2023 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išduoti leidimą įteisinti pastatytą statinį – lieptą. Minėtas sutikimas išduotas nebuvo, kadangi Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 7-144 patvirtino Taujėnų seniūnijos Lėno ežero paplūdimio teritoriją, todėl nėra galimybės išduoti sutikimą statyti ir naudoti skunde minimą lieptą (b. l. 9-10). Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjo 2023 m. birželio 10 d. prašymo, adresuoto Tarnybos direktoriui, pareiškėjas, sutikdamas su 2023 m. balandžio 17 d. patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, prašė leisti atidėti liepto demontavimo darbus iki kol atsiras įšalas dėl galimybės privažiuoti sunkesnėms transporto priemonėms prie ežero kranto (b. l. 7).

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatyti įpareigojimai žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų bei savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjui įsigijus skunde minimą žemės sklypą, jame jau buvo įrengtos liepto konstrukcijos. Pareiškėjas, įvertinęs liepto būklę, parengė liepto rekonstrukcijos planą, dėl kurio suderinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo prezidentą (b. l. 23-25 29). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalimi, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi pareiškėjo atlikti liepto apkalimo, jo sutvirtinimo darbai prilyginami rekonstrukcijos darbams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio nuostatas būtinas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas šio įstatymo 27 straipsnyje.

Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo tvarką reglamentuoja Nacionalinį žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d įsakymu Nr. 1P-(1.3)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos išdavimo taisyklės, kurių 2 punkte nurodyta, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Tokio tipo sutikimas gali būti išduodamas privataus žemėn sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas po atlikto patikrinimo 2023 m. balandžio 17 d., kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo išdavimo, tačiau leidimas neišduotas dėl Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu patvirtintos Taujėnų seniūnijos Lėno ežero paplūdimio teritoriją. Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta ir tai, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi ne su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, bet su Sprendime patvirtinta visuomenės poreikiams naudojama teritorija, paplūdimiu, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (b. l. 30-32, 59).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo atlikti liepto rekonstrukcijos darbai, atlikti po žemės sklypo įsigijimo, kurie buvo užfiksuoti 2023 m. balandžio 17 d. patikrinimo metu, prilyginami statybų darbams, kurių atlikimui pagal Taisyklės būtinas Tarnybos sutikimas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas, neturėdamas Tarnybos sutikimo, rekonstravo Lėno ežere buvusį lieptą, kai Tarnybą šį pažeidimą užfiksavo 2023 m. balandžio 17 d., padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjo skundas netenkitinas ir Tarnybos Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. S. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.