- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 2-5154-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04033-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai N. K., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – S. G., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, prašydama leisti pakeisti civilinės būklės akto įrašą ir suteikti nepilnamečiui vaikui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę „K.“ pagal dabartinę motinos pavardę. Nurodo, kad Sūnus J. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jam buvo suteikta tuometinio pareiškėjos draugo A. M. pavardė. Po kurio laiko su A. M. santykiai nutraukti. Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pripažinta, kad A. M. nėra vaiko J. M., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) tėvas. Tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad vaiko J. tėvas yra atsakovas S. G. Minėtu teismo sprendimu iš atsakovo S. G. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas vaiku niekada nesidomėjo, nesirūpino jo išlaikymu, tarp atsakovo ir sūnaus nesusiklostė jokie tarpusavio ryšiai. Pareiškėja viena rūpinasi sūnumi, jis yra prisirišęs prie jos, brolio bei sesers. Pareiškėjai ištekėjus už S. K., jai buvo suteikta K. pavardė. Santuoką nutraukus pavardė pakeista į K. Kadangi vaikas gyvena su pareiškėja, ji rūpinasi ir domisi jo poreikiais, asmens, kurio pavardė buvo suteikta sūnui, tėvystė yra nuginčyta, tai vaikui suteiktina pareiškėjos santuokinė pavardė.
Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (22 b.l.).
Šalies argumentai
Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. R. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (CPK 514 str., 515 str., CK 3.167 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. tėvai yra pareiškėja N. K. ir S. G. (4-6 b.l.). 2006-09-26 pareiškėja nutraukė santuoką su S. K. ir po santuokos nutraukimo jai palikta pavardė K. (8, 9 b.l.) Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad N. K. šeimą sudaro A. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)(7 b.l.).
Vaikui vardas ir pavardė suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima jų keisti ir taisyti. Pavardės keitimo pagrindai ir tvarka nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintuose teisės aktuose – Civilinės metrikacijos taisyklėse ir Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklėse. Vaiko pavardė iki pilnametystės gali būti pakeista tėvo ar motinos pavarde tam tikrais atvejais, t.y. pakeitus lytį, įvaikinus vaiką, pakeitus pavardes vaiko tėvams, pripažinus ar nustačius tėvystę, panaikinus teismo sprendimą nustatyti tėvystę, panaikinus teismo sprendimą įvaikinti, pripažinus santuoką negaliojančia ar teismo sprendimu išbraukus iš vaiko gimimo įrašo tėvo ar motinos duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr.1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 109.2 – 109.9 punktai). Kitais atvejais vaiko pavardė gali būti pakeista tik vaikui sulaukus aštuoniolikos metų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nepilnamečio vaiko J. M. tėvas yra S. G., t.y. vaiko pavardė šiuo metu nesutampa nei su biologinio tėvo, nei motinos pavarde. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Duomenų, kad jis su sūnumi beveik nebendravo, juo nesirūpino, neteikė išlaikymo teismui nėra pateikta, tačiau byloje nėra ir įrodymų, kurie nuginčytų šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Šiuo metu nepilnamečio vaiko J. M. biologinės motinos pavardė yra K.. Kiekvienu su vaiku sprendžiamu klausimu svarbiausia yra vaiko interesai - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 str.). Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 str. 1 d.). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti pavardę yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo. Atsižvelgiant į visų ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. M. „M.“ pavardė yra svetima, nesutampanti nei su vieno iš tėvų pavarde, vaikas nuolat gyvena su motina ir kitais jos dviem vaikais, iš kurių vieno pavardė sutampa su pareiškėjos, todėl J. M. pavardės pakeitimas į pareiškėjos po ištuokos likusią pavardę atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Remiantis ištirtų įrodymų visuma, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti nepilnamečio J. M. pavardę, vietoj pavardės „M.“ jo gimimo akto įraše įrašyti pavardę „K.“ (CPK 3 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo patenkinti visiškai.
Pakeisti pareiškėjos N. K. sūnaus J. M. gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 2008-10-17 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašytus duomenis apie pavardę, vietoj pavardės „M.“, įrašant „K.“.
Nurodyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui atlikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus civilinės būklės akto įrašo ištaisymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.