Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atstovės advokatės E. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės V. Š. ieškinys atsakovui V. Š., dalyvaujant Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, pati ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją. Atsakovas išvarė ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš namų, tačiau nevykdo savo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nors gauna pakankamas pajamas. Todėl ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš tėvo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo pagrįstumą, 2011-09-08 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai V. Š..

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, nedelsdamas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turi būti išspręstas per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijais; tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darbingumą ir kitas svarbias aplinkybes, ir padarė pagrįstas išvadas dėl priteistino laikino išlaikymo.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su juo, todėl priteistas laikinas išlaikymas vaikams yra nepagrįstas; kartu su skundu prideda Trakų rajono Kęstučio pagrindinės mokyklos, Trakų rajono Vytauto Didžiojo gimnazijos pažymų, sąskaitos iš atsikaitymo knygelės, pažymos apie išmokas, kopijas bei A. Š. paaiškinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pateikti rašytiniai dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių priimant skundžiamą nutartį; Trakų rajono Kęstučio pagrindinės mokyklos, Trakų rajono Vytauto Didžiojo gimnazijos pažymos patvirtina, kad vaikai mokosi nurodytose mokymo įstaigose. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo jos ir vaikų gyvenamąją vietą Lentvaryje, nuo kurio atstumas iki Trakų m. ir Senųjų Trakų kaimo, kur mokosi vaikai, apie 10 km, todėl nurodytos pažymos nesudaro pagrindo spręsti apie vaikų gyvenamąją vietą. Pateiktas A. Š. paaiškinimas negali būti laikomas rašytiniu įrodymu pagal CPK nustatytas taisykles; A. Š. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, jos parašas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka ir t.t.. Esant nurodytam, keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 149 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės. Todėl atsakovas gali pagrįstu prašymu bei įrodymais, pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, kreiptis į pirmos instancijos teismą prašydamas laikinąją apsaugos priemonę, t.y. laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą, panaikinti arba pakeisti (CPK 148 str.).

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo; atsakovo V. Š. atstovės atskirasis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-08 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.