Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015-11-13, apie 11.30 val., Santariškių g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad apie galimai jo padarytą eismo įvykį sužinojo, kai jį iškvietė Kelių policija. Pats neatsimena jokio įvykio, neatsimena, kad būtų kliudęs kitą automobilį ir juo labiau pasišalinęs iš įvykio vietos. 2015 metų lapkričio mėnesį slaugė insulto ištiktą motiną Santariškių klinikose, slaugė ne vieną dieną, negali tiksliai pasakyti, kada ir kur buvo pasistatęs automobilį, kur būdavo vietos, ten ir statė. Pareigūnas jo mašiną apžiūrėjęs nieko nerado, liepė nuplauti mašiną plovykloje, nuplovė, tada vėl žiūrėjo. Gal jis kur ir kliudė, bet, jei kliudė, tai ir ant jo mašinos turi matytis. Pareigūnas žiūrėjo ir pasakė, kad gal čia kokia dėmelė, pareigūnui pasakė, kad juk ne nauja jo mašina, tada pareigūnas pasakė, kad nežino, sako, tegu teismas sprendžia. Jam nebuvo jokio tikslo šalintis iš eismo įvykio vietos, ne tas jo amžius, o ir drausta mašina. Savo automobilio po įvykio neremontavo.

Nukentėjusioji V. B. teismui paaiškino, kad vairuoja Toyota Auris automobilį, buvo jį palikusi prie Santariškių, grįžusi prie mašinos, rado ją apgadintą ir raštelį, užkištą už valytuvo. Išsikvietė policiją, apiformino įvykį. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad iš vairuotojo pusės po lempa buvo nubrėžtas bamperis, ryškių įlenkimų nebuvo. Pastatė automobilį neapgadintą, ten stovėjo jis nuo 11 iki 14 valandos. Mašina buvo pastatyta šalikelėje, prie gatvės, priparkuota keleivio puse prie šaligatvio. Priekyje jos pastatyto automobilio nebuvo galima stovėti, nes ten yra pravažiavimas, automobiliai stoti galėjo tik iš galo. Automobilio korpusas galėjo tilpti ir pravažiuoti galėjo. Jokių kliūčių išvažiuoti ir įvažiuoti nebuvo. Paties įvykio nematė. Iš raštelio sužinojo apie apgadintoją, jame buvo parašyta, kad žmogus matė, kaip buvo apgadintas jos automobilis. Jos automobilis draustas, tai yra įmonės automobilis, darbdavys liepė kreiptis į policiją. Automobilis buvo suremontuotas, policijos apžiūrai nuvarė jau suremontuotą automobilį. Asmeninės žalos nepatyrė.

Liudytoja M. G. teismui paaiškino, kad buvo Santariškėse, su kolege stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjosi, išgirdo automobilių susidūrimo garsą. Tai buvo labai arti - apie 4 metrų atstumu. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad Toyota automobilis, kuris įvažiavo, suko į dešinę ir sukdamas įsirėmė į ten stovintį automobilį. Įsirėmė į stovinčio automobilio priekinį kampą. Girdėjo susidūrimo garsą, kai įsirėmė į stovintį automobilį. Matėsi apgadinimų ant stovinčio automobilio. Matė, kad sėdėjo vyras, pasirodė, kad vidutinio amžiaus. Nemano, kad galėtų atpažinti. Vairuotojas nuvažiavo tiesiai gatvele. Kai grįžo prie savo automobilio, matė stovintį tą automobilį tolimesnėje aikštelėje. Patikslino, kad matė automobilių susirėmimo faktą, jis, sukdamas į aikštelę, sustojo, nes nebegalėjo įsukti, kadangi automobiliai susirėmė, į priekį pajudėti nebegalėjo, buvo įsiremta keleivio pusės priekinio rato arka. Daugiau negirdėjo įsirėmimo garso, girdėjo tik vieną kontaktą ir tas kontaktas buvo įsirėmimo, slystamojo kontakto negirdėjo. Iki įvykio su kolege bendravo apie 7-10 minučių, nestebėjome to automobilio, kuris buvo apgadintas, ji pati stovėjo nugara į kontaktavusius automobilius. Garantuoti negali, ar apgadinimai atsirado būtent šio kontakto metu. Po susidūrimo, kur automobiliai susilietė, akivaizdžiai matėsi žymės. Kai grįžo susitvarkiusi savo reikalus klinikose, jos lapelis dar buvo ant automobilio. Apvažiavo, rado Toyota automobilį aikštelėje prie Santariškių, norėjo pasitikslinti numerius, jai pasirodė, kad automobilis nėra tolygiai nešvarus, kad buvo pavalyta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. A. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015-11-13, apie 11.30 val., Santariškių g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sužalojimą.

A. J., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad neatsimena jokio įvykio, 2015 metų lapkričio mėnesį slaugė sergančią motiną Santariškių klinikose, statydavo automobilį ten, kur rasdavo vietos, neturi jokio tikslo šalintis iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis draustas. Mano, kad jei būtų kliudęs, ant jo automobilio matytųsi žymės, pareigūnas jokių ženklių žymių nerado, rado „dėmelę“, bet mašina ne nauja, tai tokių „dėmelių“ gali būti ir kitose vietose. Liudytoja M. G. teismui negalėjo atsakyti, kodėl, matydama įvykį, nesiėmė aktyvių veiksmų vairuotojui sustabdyti, nors aiškiai prisiminė automobilio Toyota numerį, po kurio laiko grįžusi prie savo automobilio specialiai prasuko pro aikšteles tam, kad pasitikrintų mašinos valstybinius numerius. Matė Toyota automobilį prie Santariškių klinikų stovinčioje aikštelėje, jį apžiūrėjo, nufotografavo, jai pasirodė, kad automobilis nevienodai nešvarus, pavalytas. Kaip teismo posėdyje minėjo nukentėjusioji V. B., ji pati įvykio nematė, savo automobilį pastatė neapgadintą, apie apgadinimų atsiradimo aplinkybes sužinojo iš už valytuvo užkišto raštelio. Savaime suprantama, sveikintina ir skatintina yra pilietinė iniciatyva, geranoriškos paskatos ir pastangos padėti išaiškinti pažeidimus, informuoti apie galimus kaltininkus, tačiau, teismo manymu, įvykio liudininkės pasirinktas veikimo būdas buvo ydingas. Šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad liudytoja turėjo galimybę šūktelėjimu, rankos mostu atkreipti vairuotojo dėmesį, nuo galimo įvykio stovėjo per keturis metrus, vairuotojas, pasak jos, manevravo automobilį, taisė, vadinasi, tai užtruko ilgesnį laiką, nei užtrunka atlikti vieną nepertraukiamą posūkio manevrą. Įvykį mačiusių, girdėjusių ar kitaip įvykyje dalyvavusių asmenų liudijimai yra tik pirminė informacija, pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą, šie liudijimai savaime nėra neginčijami duomenys, kurių pakanka konkretaus asmens atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Priešingai, jie turi būti sistemiškai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje - pateikiant kaltinimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skirtingai nei nurodoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-03-07 rašte Nr. 10-S-50488, teismas iš Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukų (b.l.15) negali vienareikšmiškai teigti, kad šis automobilis buvo pavalytas, kadangi, kaip teigė įvykį mačiusi liudytoja M. G., taškinis automobilių susilietimo kontaktas buvo keleivio pusės priekinio rato arka, o nuotraukoje aiškiai matosi tolygios purvo žymės ant arkos. Teismas, sistemiškai įvertinęs A. J., M. G., V. B. posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad A. J. veikoje nebuvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismui lieka pagrįsta abejonė, ar apskritai Toyota Auris, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai kilo dėl Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto, kadangi ženkliai skiriasi abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija. Logiška, kad tiesioginis dviejų automobilių kontaktas turi palikti analogiškus apgadinimus: ant Toyota Auris, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinio bamperio matomas platus slystamojo pobūdžio baltų dažų ruožas su ženkliu įrėžimu viršutinėje dalyje, tačiau nėra pamatuota, kokiame aukštyje šis apgadinimų ruožas prasideda ir kokiame baigiasi. Teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės patikslinti galimybės nebuvo, kadangi transporto priemonė jau sutaisyta. Be kita ko, toks Toyota Auris apgadinimų ruožas apima abipus bamperio linijos, kas turėtų palikti arba analogišką platų ruožą ant apgadinusio automobilio, arba žymų įlenkimą. Teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kad automobilio neremontavo, pareigūno paprašytas nuplauti, nuplovė ir pakartotinai atvarė apžiūrai, o įvykio liudininkės M. G. praėjus ne daugiau kaip vienai valandai po įvykio darytose Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukose jokių ženklių apgadinimų, kurie galėtų sutapti ir atitikti Toyota Auris automobilio apgadinimus, nesimato. Reikšminga, teismo vertinimu, šiuo atveju yra ir aplinkybė, kad, kaip teigia nukentėjusioji, jos automobilis pastatytoje vietoje Santariškių gatvės šalikelėje stovėjo pakankamai ilgą laiką – nuo 11 iki 14 valandos, per tą laiką ji prie automobilio grįžusi nebuvo, įvykio liudininkė iki jos transporto priemonių kontakto Toyota Auris automobilio nestebėjo, nematė, ar jis nebuvo apgadintas. Dėl šios priežasties negalima kategoriškai patvirtinti, kad ant Toyota Auris automobilio kairės pusės priekinio bamperio esantys nubraižymai atsirado būtent dėl kontakto su A. J. vairuotu automobiliu. Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, lieka nepašalinta abejonė, kad automobilio Toyota Auris, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado ne dėl A. J. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, A. J. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.