- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- I-912-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. S. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017-06-05, kai atvyko į Vilniaus PN, jam nebuvo užtikrinta teisė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, t. y. dušais. Vilniaus PN atskirajame sektoriuje, dušai nebuvo atitverti nuo bendros erdvės, o tarpusavyje atskirti tik pertvara. Pareiškėją besimaudantį duše galėjo stebėti kiti nuteistieji. Šie pažeidimai tęsėsi pareiškėją, kaip buvusį valstybės tarnautoją, 2017-08-03 perkėlus į Vilniaus PN antrąjį lokalinį sektorių. Savo argumentus pareiškėjas grindžia Europos Žmogaus Teisių Tesimo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje nurodyta, kad tik dalinis sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio patalpos ploto, taip pat tinkamas sanitarinio mazgo neįrengimas, vertimas praustis kitų asmenų akivaizdoje žemina ir įžeidžia asmenį, o privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjas patyrė kankinimus, kentė žeminantį orumą elgesį, nebuvo gerbiamos jo teisės. Atsižvelgiant į patirtus neigiamus išgyvenimus, jo prašoma atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala laikytina visiškai pagrįsta.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 9–12) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus PN su pertraukomis yra laikomas nuo 2017-06-05. Vilniaus PN teigimu, pataisos įstaigoje veikiantys dušai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodo tariamus dušų įrengimo trūkumus, tačiau jokie teisės aktai nereikalauja įrengti pertvaras, atskirus skyrius dušinėse. Vilniaus PN antrojo sektoriaus, kur šiuo metu laikomas pareiškėjas, dušinės ir Vilniaus PN atskirajame sektoriuje dušų įrengimas nesiskiria, dušai yra švarūs, tvarkingi, duše įrengtos penkios prausimosi vietos, kurio atskirtos mūrinėmis sienomis. Dušinės sienos padengtos plytelėmis. Dušai įrengti taip, kad jais naudojantis nuteistiesiems užtikrinamas privatumas. Neturtinė žala šiuo atveju gali būti priteisiama tik už teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą. Pareiškėjas tvirtina, kad dušai įrengti netinkamai, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN pagrįstos abstrakčiais teiginiais, skunde nurodytas neturtinės žalos suma nepagrįsta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušais Vilniaus PN.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2017-06-05 ir šioje įstaigoje su pertraukomis buvo laikomas iki kreipimosi į teismą dienos (2017-11-13) (b. l. 9, 17–18).
7. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Vilniaus PN veiksmais, nurodydamas, kad šioje pataisos įstaigoje dušai įrengti netinkamai, neatitverti nuo bendros patalpos erdvės, todėl prausiantis duše pareiškėją galėjo matyti kiti nuteistieji, nebuvo užtikrinamas privatumas.
8. Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šių taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (10 punktas.).
9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės) 5–7 punktuose nustatyti pataisos namų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimo reikalavimai, pagal kuriuos gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengti nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 ir 7.1 punktai), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (5.7 ir 7.7 punktai). Šiose taisyklėse detaliau dušų įrengimas nereglamentuojamas, tačiau matyti, kad dušinės pataisos namuose įrengiamos kaip atskiros patalpos gyvenamajame korpuse, tačiau ne gyvenamuosiuose kambariuose ar kamerose.
10. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai nustatyti HN 134:2015 28 punkte: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas).
11. Iš paminėto teisinio reguliavimo, kuriame nustatyti esminiai reikalavimai pataisos namuose esančių prausimosi patalpų įrengimui, matyti, kad tokie dušinių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiškai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, nėra numatyti.
12. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pažeidinėjo jo teisę į privatumą prausiantis duše, kadangi prausimosi vietos nebuvo visiškai izoliuotos nuo bendro patalpos ploto, jį besimaudantį galėjo matyti kiti nuteistieji. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti. Teisinio reguliavimo kontekste (žr. šio teismo sprendimo 8–11 punktus) įvertinęs pareiškėjo argumentus ir Vilniaus PN pateiktas fotografijas (b. l. 13–16), teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN nuteistiesiems skirti dušai įrengti laikantis Eksploatavimo taisyklių ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentas dėl dušo visiško neatskyrimo nuo kameros ploto yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo, nes pagal Eksploatavimo taisykles dušus pataisos namuose privaloma į rengti ne gyvenamosiose patalpose (kambariuose ar kameroje), bet gyvenamajame korpuse kaip atskiras patalpas.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT dėl kalinamų asmenų naudojimosi dušu sąlygų yra nurodęs, jog visiško privatumo buvimo neužtikrina pertvarų duše nebuvimas (žr. 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad dušas šioje pataisos įstaigoje įrengtas atskiroje patalpoje, prausimosi vietos atskirtos pertvaromis, ko skunde neneigia pareiškėjas, dušai švarūs, sienos ir pertvaros padengtos drėgmei atspariu ir lengvai valomu paviršiumi. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN dušų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat nebūtų protinga ir pagrįsta konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo. Maudymasis Vilniaus PN duše, kurio įrengimas, teismo vertinimu, atitinka įprastus tokio pobūdžio patalpoms keliamus reikalavimus, negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip žmogaus garbę ir orumą žeminantis elgesys.
14. Pareiškėjas skundo reikalavimus, be kita ko, grindžia EŽTT ir LVAT praktika (pvz., LVAT 2017-05-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1335-858/2017), pagal kurią netinkamas sanitarinių įrenginių (pareiškėjo teigimu, sanitariniams įrenginiams priskirtinas ir dušas) įrengimas, nepilnas izoliavimas nuo likusio kameros ploto, vertimas asmenį praustis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytose bylose teismai konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus kai pareiškėjai buvo kalinami kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo neizoliuotas ar nepakankamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, tokie atsakovės veiksmai neužtikrino nuteistųjų minimalaus privatumo naudojantis tualetu. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ir minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjo nurodytais sprendimais nėra pagrindo vadovautis.
15. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, teismas akcentuoja, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.