Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. , gim. 1972 m. lapkričio 16 d., Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 1) 1991-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams priverstinai įdarbinant; 2) 1991-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 43 str., bausmę subendrinus su 1991-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992-06-16 nutartimi, 1992-06-19 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis LR BK 55 str., lygtinai prieš 2 metus 1 mėnesį 9 dienas; 3) 1993-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 2 d., 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 43 str., prie paskirtos bausmės prijungus neatliktosios bausmės dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, pritaikius 1993-06-15 Įstatymo dėl amnestijos 3 str., likusi bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. 1 metais 2 mėnesiais 16 dienų, 1995-11-25 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 4) 1996-02-05 Marijampolės rajono apylikės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 1997-12-12 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę; 5) 2001-05-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 310 str., pritaikius LR BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 6) 2001-11-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d., 112 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 43 str., bausmę subendrinus su 2001-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-07-02 nutartimi, 2003-07-08 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis LR BK 157 str., lygtinai prieš 1 metus 4 mėnesius 28 dienas, neišnykę 6 teistumai, gyv. Sidabrinių km., Suginčių sen., Molėtų raj., kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. nužudė savo motiną.

Kaltinamasis A. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. birželio 18 d., apie 18.00 val., Sidabrinių kaime, Suginčių seniūnijoje, Molėtų rajone, užpykęs ant savo motinos D. L. B., kad ši užsirakinusi duris neįsileidžia jo į vidų, per langą įlipęs į butą, kuriame jis gyveno su motina, bei buto viduje lovoje gulinčiai D. L. B. rankomis sudavė mažiausiai keturis smūgius į galvą – kaktą ir dešinę akį, dešinį ir kairį smilkinius, kairįjį skruostą ir žandą, padarydamas kraujosruvas dešinės akies vokuose – dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame smilkinyje – skruoste bei kairiame žande, bei du kartus pakeldamas ją nuo lovos ir mesdamas atgal į lovą, tokiu būdu padarydamas jai įdrėskimą kaktoje, kairio peties, kairio dilbio nubrozdinimus, kraujosruvas plaštakose, dėl ko nuo galvos sužalojimų, išskyrus įdrėskimą kaktoje, D. L. B. įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių uždegimu bei galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko 2007 m. birželio 27 d., 16.00 val., D. L. B. mirė.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyveno su motina Sidabrinių kaime. 2007 m. birželio 18 d. grįžo iš Molėtų namo, kur buvo pasiėmęs iš banko pinigus ir išėjo į kaimą atidavinėti skolų. Išgėrė 3 - 4 bokalus alaus, tai buvo maždaug 1,5 litro. Apie 16.00 val. grįžęs namo, pasigedo rakto nuo buto durų, todėl pabeldė į motinos kambario langą bei šūktelėjo motinai, kad ši įleistų. Motina pažadėjo atidaryti, tačiau jis pralaukė apie pusę valandos, bet durų niekas neatidarė. Suprato, kad motina neblaivi, todėl jis atsidaręs kambario langą, per jį įlipo į vidų. Motina girta miegojo savo lovoje. Tuomet jis užpylė jai ant veido puodelį vandens ir ėmė klausinėti su kuo ši gėrė. Pastaroji pasakė, jog su kaimyne. Nubėgęs pas kaimynę, ją apšaukė ir vėl sugrįžo. Motina gulėjo lovoje. Tada jis supykęs ją du kartus pakėlė už rūbų ir trenkė atgal į lovą bei išėjo iš namų nusipirkti alaus. Grįžęs pamatė, kad motina iškritusi iš lovos, apvertusi šalia stovėjusį staliuką. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynė L. V. , todėl jis pastarosios paprašė padėti sutvarkyti motiną. Jie abu perkėlė motiną į kitą lovą, pakeitė patalynę, nes ji buvo šlapia. Po to, maždaug penkias dienas ji gulėjo lovoje, nueidavo į tualetą, buvo sąmoninga, bet vis dažniau nusikalbėdavo. Jis jos klausė ar iškviesti gydytoją, bet motina sakydavo, kad nereikia, tik prašydavo duoti raminamųjų vaistų. Per tą laiką ji taip pat tris ar keturis kartus buvo iškritusi iš lovos. Vieną dieną pas juos į namus užėjo felčerė ir pamačiusi, kad motina blogai jaučiasi, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir motiną išvežė į ligoninę. Po poros dienų mama mirė. Nepripažista, kad motinai sudavė devyniolika smūgių, nes tuomet būtų iš karto ją užmušęs. Gali būti, kad sudavė kelis smūgius į galvą, nes į kitas kūno vietas smūgių suduoti tikrai negalėjo. Kitą dieną po to, kai jis motiną trenkė į lovą, ant jos veido matė kraujosruvą, tačiau ji galėjo atsirasti pastarajai krintant iš lovos. Būdama gyva, motina dažnai gerdavo ir viena ir su kaimynais. Būdama girta, nuotal prie jo kibdavo, mokė gyventi, todėl jie dažnai pykdavosi. Konfliktų metu jis suduodavo motinai, dėl to anksčiau buvo nuteistas. Savo poelgį vertina blogai. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 124-125, 127-128) parodė, kad 2007 m. birželio 18 d., apie 16-17 val., bute susibarė su girta motina ir supykęs kelis kartus pakėlęs ją iš lovos, metė atgal, po to sudavė jai ranka du ar tris kartus į veidą. Kojomis nespardė. Prieš tai su motina nesimušė, sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Kitą rytą, kai motinai atnešė į lovą valgyti, jos dešiniame paakyje pamatė mėlynę ir nubrozdintą kaktą, tačiau kraujo nebuvo. Ji nesiskundė, kad kur nors jai skaudėtų, tik kažką murmėjo, bet į tai jis nekreipė dėmesio ir gydytojų nekvietė. Paskutines dvi ar tris dienas iki išvežimo į ligoninę, motina iš lovos nesikėlė. Jis medikų nekvietė, manė, kad pagerės. Negalvojo, kad sudavė stipriai, dėl ko galėjo kilti sunkių pasekmių. Dienomis namuose nebūdavo, nes ryte išvažiuodavo dirbti, o grįždavo apie 18.00 valandą. Po kelių dienų felčerė R. P. , apžiūrėjusi motiną pasakė, kad su ja blogai ir iškvietė greitąją, kuri išvežė ją į ligoninę. 2007 m. birželio 27 d. motina ligoninėje mirė. Iš kur felčerė sužinojo apie motinos būklę, nežino.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta tokiais įrodymais

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, mirusioji - mama. Iki motinos mirties gyveno pas žmonos tėvus, Utenos rajone. Mama gyveno su broliu A.. Ji mėgdavo išgerti, brolis - taip pat. Išgėrusi motina buvo priekabaus būdo, todėl A. su ja dažnai konfliktuodavo, kartais jai suduodavo. 2007 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, jam paskambino A. ir pasakė, kad ligoninėje mirė motina. Susitikus jis papasakojo, kad vieną dieną grįžus namo, motina gulėjo lovoje girta ir jis ją pakėlęs porą kartų trinktelėjo atgal į lovą. Apie tai, kad būtų sudavęs smūgius į veidą, nesakė. Po kurio laiko pamatęs, kad jai bloga, iškvietė greitąją ir išvežė į ligoninę. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40-42) parodė, kad 2007 m. birželio 27 d. Molėtų ligoninėje mirė jo motina D. L. B.. Kada ji buvo paguldyta ir dėl ko nežinojo. 2007 m. birželio mėnesio pradžioje išvažiavo gyventi į Utenos rajoną. Prieš tai gyveno kartu su mama ir broliu A. B. Sidabrinių kaime. Brolis A. B. pykdavosi su motina, buvo atvejų, kai ją mušdavo. Po motinos mirties, brolis pasakė, kad prieš paguldant į ligoninę, ją sumušė. Už ką - nesakė. Dažniausiai mušdavo, kai abu būdavo išgėrę.

Liudytoja R. P. parodė, kad su kaltinamuoju ir D. L. B. gyveno tame pačiame Sidabrinių kaime. Tuo metu ji dirbo felčere, dabar - bendruomenės slaugytoja, todėl pažįsta kaimo gyventojus. Kai D. L. B. prisigerdavo, A. pykdavo. Dažniau pastaroji pradėjo išgėrinėti, kai iš Airijos sugrįžo kaimynė. 2007 m. birželio mėnesio pabaigoje, gyvenvietėje eidama pro B. namą, pamatė, kad atidarytos buto durys. Kadangi jau kurį laiką nebematė D. L. B., nusprendė užeiti į vidų ir pasiteirauti dėl jos sveikatos. Užėjusi į kambarį, pamatė Danguolę gulinčią ant žemės vien su apatiniais drabužiais. Matėsi, kad ši buvo iškritusi iš lovos. Ji moterį įkėle į lovą. Pastaroji pradėjo prašyti gerti. Matėsi, kad moteris labai išsekusi, vienoje veido pusėje buvo kraujosruva. Taip pat kraujosruvomis buvo nusėtas ir visas kūnas. Iš kambario vaizdo matėsi, kad jos buvo griūta ir anksčiau, nes buvo išmėtyti batai, apversta kėdė. Ji nubėgo į parduotuvę, nupirko mineralinio ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. D. L. B. buvo sąmoninga, atsigėrė vandens ir, paklausus kas jai taip padarė, t. y. sumušė, ji atsakė, jog A.. Tuomet prie alaus baro susiradusi kaltinamąjį, pasakė, kad jo motinai iškvietą greitąją pagalbą ir liepė eiti namo. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos, A. papasakojo, kad prieš kelias dienas jam parėjus namo, motina buvo prisigėrusi su kaimyne ir neįleido jo į butą. Tuomet jis įlipo per langą. Apie kokį nors tą dieną įvykusį jų tarpusavio konfliktą neminėjo, tačiau sakė, jog motiną sumušė, nes ši to užsitarnavo. Prieš keturias dienas iki to, kai ji iškvietė greitąją pagalbą, parduotuvėje matė A.. Kadangi D. L. B. dažnai lankydavosi bibliotekoje, parduotuvėje buvusi biliotekininkė jo pakalusė, kodėl motina neateina į biblioteką. Pastarasis atsakė, kad ji serga. Tuomet ji (R. P. ) pasakė, kad pasiims vaistus ir nueis pas Danguolę patikrinti jos sveikatos, tačiau A. atkirto, jog užeiti pas motiną negalima, nes ji užrakinta, neva jai - karantinas, t. y. kad neitų pas kaimynę gerti. Kadangi medicinos darbuotojas be artimųjų sutikimo savavališkai į namus eiti negali, ji apžiūrėti ligonės nėjo. Kaltinamasis nesakė, kad motinai reikia kokios nors medicininės pagalbos.

Liudytoja Marijona Šlepikienė parodė, kad ji dirba Molėtų rajono greitosios pagalbos felčere. 2007 m. birželio 25 d. buvo iškvietimas į Sidabrinių kaimą. Medikus kvietė felčerė, kuri paaiškino, kad sumušta moteris. Nuvykus į vietą, pasitiko felčerė ir ligonės sūnus. Moteris buvo labai išsekusi, sulysusi, ant kūno matėsi labai daug kraujosruvų, viena kraujosruva buvo ant veido, matėsi pragulos. Moteris buvo sąmoninga, bet labai prislopintu balsu jai pakuždėjo, kad ją sumušė sūnus, sakė, kad visur skauda. Paklausus sūnaus, kas čia atsitiko, pastarasis atsakė, kad ji jam atsibodo. Jis neneigė, kad mušė motiną. Pacientę nuvežė į ligoninę. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja Marijona Šlepikienė, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47-48) parodė, kad A. B. paaiškino, kad mušė motiną už tai, kad ji gėrė. Paklaustas, kodėl nekvietė greitosios pagalbos, atsakė, jog norėjo, kad motina numirtų.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš 2007-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (b. l. 4-11) matyti, kad atlikus D. L. B. priklausančio buto, esančio Sidabrinių kaime, Suginčių seniūnijoje, Molėtų rajone, apžiūrą, nustatyta, jog bute, tame tarpe ir D. L. B. kambaryje, grumtynių pėdsakų, dėmių, panašių į kraują, nesimato. D. L. B. kambaryje, be kitų baldų, stovi trys lovos, kurių vienoje, stovinčioje priešais įėjimą, prie lango, pasak A. B. , po įvykio gulėjo jo motina. Prie šios lovos ant grindų guli medžiaginis užtiesalas, šalia stovi 50 cm aukščio staliukas. Lauke šalia vieno iš langų, ant žemės stovi 35 cm aukščio medinė kaladė. Šis langas veda į D. L. B. kambarį.

Iš 2007-06-28 Mirties įrašo Nr. 22 d. (b. l. 14) matyti, kad D. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007 m. birželio 27 d.

Iš 2007-07-02 protokolo bei jo priedų – fotonuotraukų (b. l. 21-23) matyti, kad 2007 m. liepos 2 d. Utenos rajono Kuktiškių kapinėse, atlikta D. L. B., gimusios 1950 m. sausio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) oficialiai palaidotos 2007 m. birželio 29 d., ekshumacija.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 156/07(14) (b. l. 25-30) pasitvirtina, kad D. L. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, pragulomis, bronchų ir plaučių uždegimu ir galvos smegenų pabrinkimu.

D. L. B. mirė 2007 m. birželio 27 d., 16.00 val., VšĮ Molėtų ligoninėje.

D. L. B. lavone nustatyti šie sužalojimai: įdrėskimas kaktoje, nubrozdinimai alkūnėse, kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje klubinėje srityje, kelių srityse, kraujosruvos dešinės akies vokuose - dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame smilkinyje - skruoste, kairiame žande, plaštakose, kraujo išsiliejimas ir susitelkimas (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams, nėra galimybių. Sužalojimai padaryti prieš 6 - 12 parų iki mirties. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolikos trauminių poveikių rezultate, iš jų galvos sužalojimai, sukėlę D. L. B. mirtį, padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių rezultate. Galvos sužalojimai, išskyrus įdrėskimą kaktoje, gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 156-P/07(14) (b. l. 32-33) pasitvirtina, kad D. L. B. sužalojimuose neužsifiksavo specifiniai traumavusio daikto požymiai, todėl nėra galimybių nustatyti, ar sužalojimai padaryti mušant kumščiais, spardant kojomis, ar suduodant kitais daiktais. D. L. B. galvos ir galvos smegenų sužalojimai nebūdingi padarytiems griūvant ir galva atsitrenkiant į žemę, o būdingi koncentruotam smūginiam poveikiui. Tikėtina, kad nubrozdinimai alkūnėse, kairėje klubinėje srityje ir kelių srityse buvo padaryti griūvant iš lovos ant žemės. Sužalojimų padarymo metu D. L. B. galėjo stovėti, sėdėti ar gulėti. Daugiau tikėtina, kad sužalojimai padaryti esant priešais tą kūno paviršių, kuriame yra konkretus sužalojimas.

2008-07-18 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 129-135), kaltinamasis A. B. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – namą, butą Sidabrinių kaime, Suginčių seniūnijoje, Molėtų rajone, kuriame jis gyveno kartu su motina D. L. B., langą per kurį jis įlipo į buto vidų, kambarį ir lovą, kur 2007 m. birželio 18 d. miegojo neblaivi D. L. B., parodė, kaip užpykęs ant motinos, ją du kartus pakėlė už rūbų ir metė atgal į lovą.

A. B. anketiniai duomenys rodo, kad D. L. B. buvo jo motina (b. l. 138).

Kaltinamajam A. B. buvo inkrimituota, kad jis sudavė D. L. B. mažiausiai devyniolika smūgių į alkūnes, kairį petį, kairįjį dilbį, kairę klubinę sritį, kelius, kaktą, dešinę akį, dešinį ir kairįjį smilkinius, kairįjį skruostą, žandą ir plaštakas, dėl ko mažiausiai keturių trauminių poveikių į galvą rezultate D. L. B. įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių uždegimu bei galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko ji mirė. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė (teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad jis supykęs ant motinos, kelis kartus pakėlęs ją iš lovos, metė atgal į lovą, po to sudavė jai ranka du ar tris kartus į veidą. Kad būtų sudavęs daugiau smūgių pastarajai į kitas kūno vietas, kaltinamasis neigia. Kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis būtų sudavęs nukentėjusiajai daugiau smūgių rankomis ar kojomis byloje nesurinkta. Kaltinamasis teigia, kad dar tą pačią dieną bei vėliau, motina ne kartą buvo iškritusi iš lovos. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad jai užėjus į butą, D. L. B. gulėjo ant želės šalia lovos. Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais nepaneigtinas kaltinamojo aiškinimas, kad kai kurie sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti jai krentant iš lovos. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 156-P/07(14) (b. l. 32-33) nurodyta, kad D. L. B. sužalojimuose neužsifiksavo specifiniai traumavusio daikto požymiai, todėl nėra galimybių nustatyti, ar sužalojimai padaryti mušant kumščiais, spardant kojomis, ar suduodant kitais daiktais. Tikėtina, kad nubrozdinimai alkūnėse, kairėje klubinėje srityje ir kelių srityse buvo padaryti griūvant iš lovos ant žemės.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis rankomis sudavė D. L. B. mažiausiai keturis smūgius į galvą, dėl ko pastaroji mirė ir šie galvos ir galvos smegenų sužalojimai nebūdingi padarytiems griūvant ir galva atsitrenkiant į žemę, o būdingi koncentruotam smūginiam poveikiui (teismo medicinos specialisto išvados Nr. M156/07(14), Nr. M 156-P/07(14)). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis padarė D. L. B. kūno sužalojimus – nubrozdinimus alkūnėse, kairėje klubinėje srityje ir kelių srityse, taip pat, kad sudavė D. L. B. mažiausiai penkiolika smūgių į alkūnes, kairį petį, kairįjį dilbį, kairę klubinę sritį, kelius ir plaštakas, konstatuojant kad kūno sužalojimus – įdrėskimą kaktoje, nubrozdinimus kairiame petyje, kiariame dilbyje, kraujosruvas plaštakose jis padarė, panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – du kartus pakeldamas ją ją nuo lovos ir mesdamas atgal į lovą.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos daroma išvada, jog kaltinamojo A. B. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis, tyčia sudavė savo motinai D. L. B. mažiausiai keturis smūgius į galvą – kaktą ir dešinę akį, dešinį ir kairį smilkinius, kairįjį skruostą ir žandą, padarydamas kraujosruvas dešinės akies vokuose – dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame smilkinyje – skruoste bei kairiame žande, dėl ko nuo galvos sužalojimų, pastarajai įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių uždegimu bei galvos smegenų pabrinkimu, ko pasėkoje įvyko D. L. B. mirtis ir tokiu būdu tyčią nužudė savo motiną. Tarp jo suduotų smūgių nukentėjusiajai į galvos sritį ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajai smūgius, A. B. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. B. tyčia nužudė savo motiną D. L. B.. Kaltinamasis, suduodamas kumščiais mažiausiai keturis smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią vietą - galvą suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Byloje nustatyta, kad tą dieną, iki konflikto pradžios, kaltinamasis ir nužudytoji nesipyko, po įvykio A. B. su kaimyne motiną perkelė į kitą lovą, pakeitė patalynę, nesiėmė jokių intensyvių veiksmų, kuriais galėtų sukelti motinos mirtį. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti D. L. B. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, A. B. nužudė savo motiną D. L. B., veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas neblaivus, kas yra įrodyta paties kaltinamojo parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Lietuvios Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstama kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. savanoriškai neprisipažino sumušęs savo motiną, o tai padarė tik priremtas surinktų įrodymų, t. y. todėl, kad apie šias aplinkybes iš jo paties pasakojimų žinojo ir kalbėjo aplinkiniai kaime gyvenantys žmonės (Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2007-07-02 pareiškimas Nr. S-529, b. l. 17-18), ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta palaidotos D. L. B. lavono ekshumacija. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus, kaltinamasis apie įvykio aplinkybes pasakojo kaip apie nereikšmingą įvykį, bandydamas neakcentuoti tų aplinkybių, jog sudavė motinai smūgius į galvą ir jas patvirtino tik tuomet, kai buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismui paklausus kaip jis vertina tokį savo poelgį, pastarasis paaiškino, kad jį vertina blogai, iš viso nepaminėdamas jog dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas, spręsdamas kaltinamojo atsakomybės klausimą, atkreipia dėmesį ir į tolesnius jo veiksmus po įvykio – padaręs motinai kūno sužalojimus, septynias dienas nesikreipė medikų pagalbos, nors akivaizdžiai matė, kad ji jaučiasi blogai (nuolat guli, yra nusilpusi) ir pagalba jai reikalinga, o atvirkščiai, praėjus kelioms dienoms po įvykio, felčerei norint nueiti apžiūrėti D. L. B., pastarosios į namus neįleido, paaiškindamas, kad užeiti pas motiną negalima, nes ji užrakinta, jai - karantinas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nepripažįsta lengvinančia jo atsakomybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės – neatstatomos, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis niekur nedirba, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Suginčių seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad būdamas neblaivus, tampa agresyvus (b. l. 111), yra teistas, tame tarpe už apysunkį savo motinos D. L. B. kūno sužalojimą bei sunkų kito asmens kūno sužalojimą, teistumai neišnykę, todėl A. B. skirtina pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, viršijančią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Iš VšĮ Molėtų ligoninės 2007-11-28 rašto Nr. S-243 (b. l. 62), Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2008-02-28 rašto Nr. 12-724 (b. l. 64), Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės Nr. 071498 (b. l. 67) matyti, kad D. L. B. gydymas Molėtų ligoninėje laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. birželio 27 d. kainavo 698 Lt 40 ct ir gydymo išlaidas šiai sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Kaltinamojo A. B. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 698,40 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už D. L. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo Panevėžio teritorinei ligonių kasos naudai priteistinos D. L. B. gydymo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo.

Kardomąją priemonę A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 698 Lt 40 ct (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus keturiasdešimt centų) D. L. B. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.