- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-886-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-483-254/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JVNS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl skolos, nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 79 958,79 Lt skolą už priimtus darbus, 209 963,78 Lt, kurie sulaikyti pagal 2010 m. birželio 30 d. sutartį Nr. 34; 63 036,75 Lt, kurie sulaikyti pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. sutartį Nr. 67; 799 584,94 Lt skolą už nepriimtus darbus ir 376 492,45 Lt nuostolių dėl ieškovo privedimo prie bankroto. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo sudaręs dvi statybos subrangos sutartis: 2010 m. birželio 30 d. statybos subrangos sutartį Nr. 34 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Aleksoto-Fredos gyvenamuosiuose kvartaluose (toliau – Kauno sutartis) ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. statybos subrangos sutartį Nr. 67 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Kėdainių r. (Josvainiuose, Vainotiškiuose) inžinerinių tinklų įrengimo ir dangų atstatymo darbų (toliau – Kėdainių sutartis). Pagal Kauno sutartį atsakovas priėmė darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 – 8, o aktas Nr. 9 buvo pasirašytas vienašališkai, nes atsakovas šių darbų nepriėmė. Pagal Kauno sutartį ieškovas atliko darbų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 5 269 349,84 Lt, o atsakovas liko skolingas 15 674,94 Lt pagal 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS11/028 už atliktus darbus pagal 2011 lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 7 ir 29 444,05 Lt pagal 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS12/001 už atliktus darbus pagal aktą Nr. 8 bei 188 226,39 Lt pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 9 už darbus, atliktus 2012 m. vasario–balandžio mėnesiais. Atsakovas taip pat turi sumokėti pagal sutarties 3.4 punktą sulaikytą 5 procentų sumą – 209 963,78 Lt pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-8. Pagal Kėdainių sutartį atsakovas priėmė darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-5, o aktas Nr. 6 buvo pasirašytas vienašališkai, nes atsakovas šių darbų nepriėmė. Atsakovas pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 neapmokėjo 2012 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos faktūros JVNS12/004 ir liko skolingas 34 839,80 Lt bei 611 358,55 Lt pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6 už darbus, atliktus 2012 m. kovo–balandžio mėnesiais. Atsakovas taip pat turi sumokėti pagal sutarties 3.4 p. sulaikytą 5 procentų sumą – 63 036,75 Lt pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-5. Atsakovas turi sumokėti 79 958,79 Lt skolą už priimtus darbus bei 799 584,94 Lt pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 9 (Kauno sutartis) ir Nr. 6 (Kėdainių sutartis). Atsakovas sulaikytų sumų apmokėjimą iš perkančiosios organizacijos gavo 2013 m. balandžio 4 d., todėl iki 2013 m. balandžio 19 d. privalėjo sumokėti pagal Kauno objektą sulaikytus 209 963,78 Lt, o pagal Kėdainių – 63 036,75 Lt, iš viso – 273 000,53 Lt. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių ieškovo bankrotą, patyrė 376 492,45 Lt nuostolius. Nuostolius, kurie atsirado privedus bendrovę prie bankroto, ieškovas grindė atsakovo kalte, pasireiškusia tuo, kad atsakovas nevykdė sutartinės prievolės apmokėti už atliktus darbus, gavęs apmokėjimą iš perkančiųjų organizacijų, su ieškovu neatsiskaitė, nepriėmė darbų, o juos vykdė pats, taip pasisavindamas ieškovo atliktus darbus ir medžiagas, kurias tiekė ieškovui jo kreditoriai. Ieškovo 376 492,45 Lt nuostolius sudaro teismo patvirtinta 1 590 500,40 Lt finansinių reikalavimų suma iš jos atėmus ieškovo turimo turto 61 463,69 Lt vertę bei pirmiau nurodytas priteistinas sumas už ieškovo atliktus bei atsakovo priimtus darbus ir sulaikytas pinigines lėšas.
Atsakovas pradiniu pareiškimu prašė patvirtinti 2 388 376,80 Lt finansinį reikalavimą, tačiau vėliau savo reikalavimą sumažino iki 1 236 206,42 Lt (be PVM), o nuo 1 152 170,38 Lt dalies finansinio reikalavimo atsisakė. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas susideda iš nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė šalindamas ieškovo atliktų darbų trūkumus savo lėšomis. Dėl ieškovo atliktų darbų pagal Kauno sutartį buvo surašyti 2012 m. gegužės 4 d. ir 2012 m. gegužės 8 d. defektų aktai. Nors 2012 m. gegužės 8 d. aktas buvo nepasirašytas, tačiau apie abu aktus ieškovui buvo pranešta 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 01-77. Defektų ieškovas nepašalino, juos šalino pats rangovas ir patyrė 684 863,50 Lt nuostolių. Po ekspertizės akto gavimo atsakovas iki 452 487,00 Lt (be PVM) sumažino reikalavimą dėl nuostolių Kauno objekte. Pagal Kėdainių sutartį dėl ieškovo nebaigtų darbų, netinkamai įrengto pagrindo, neatitaisytos kelio dangos ir netinkamai įrengtų inžinerinių tinklų buvo surašytas 2012 m. kovo 5 d. defektinis aktas, kurį šalių atstovai pasirašė, vadinasi ieškovas sutiko su defektais ir įsipareigojo juos pašalinti per sutarties 6.27 punkte numatytą 14 d. terminą. Atsakovas 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 01-51 informavo ieškovą, kad jis nevykdo pareigos ištaisyti defektiniame akte nurodytus trūkumus, nurodė juos pašalinti iki 2012 m. gegužės 1 d., bei įspėjo ieškovą, kad trūkumų nepašalinus, atsakovas paves juos šalinti trečiajam asmeniui ar pats ištaisys ieškovo sąskaita pagal pateiktus defektinių darbų sąmatinius skaičiavimus, kurie sudaro 1 501 951,66 Lt. Pastabų dėl nustatytų darbų trūkumų ieškovas nepareiškė. Po ekspertizės akto gavimo atsakovas tikslino savo reikalavimą pagal Kėdainių sutartį ir nurodė, kad jo nuostoliai dėl defektų šalinimo sudaro 783 719,42 Lt (be PVM).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir atsakovo kreditorinį reikalavimą patenkino iš dalies ir – priteisė ieškovui iš atsakovo 333 799,89 Eur skolos už atliktus darbus; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė atsakovo atsisakymą 333 691,61 Eur (1 152 170,38 Lt) finansinio reikalavimo ir šią bylos dalį nutraukė; priėmė ir patvirtino atsakovo 179 015,06 Eur (618 103,21 Lt) finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje; priteisė atsakovui iš ieškovo 3 288,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 8,96 Eur (30,94 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl 79 958,79 (23 157,67 Eur) Lt skolos pagal priimtus ieškovo atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovo 15 674,94 Lt skolos pagal 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS11/028 bei 29 444,05 Lt skolos pagal 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS12/001 (pagal Kauno sutartį). Pagal Kėdainių sutartį atsakovas priėmė ieškovo 2012 m. vasario mėnesį atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 ir neapmokėjo jo pagrindu 2012 m. vasario 29 d. išrašytos 34 839,80 Lt PVM sąskaitos faktūros JVNS12/004. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis neturi prievolės mokėti ieškovo reikalaujamos sumos, kadangi jo prievolė baigėsi trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių pagrindu užskaičius 76 109 Lt ir 288,58 Lt. Teismas pažymėjo, kad užskaitymo sutartyse nekonstatuotas atsakovo skolos ieškovui sumažėjimas, nes 3.2 punkte nurodyta priešingai – atsakovo skola ieškovui 76 109 Lt ir 288,58 Lt sumomis didėja, todėl sprendė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. vasario 3 d. trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių pagrindu atsakovo 76 397,58 Lt prievolė nepasibaigė. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad jo prievolė ieškovui pasibaigė 2012 m. gegužės 9 d. pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo įskaitytos 32 366,75 Lt netesybos bei 43 550 Lt bauda pagal Kauno sutarties 2011 m. lapkričio 2 d. pakeitimą Nr. 3. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2012 m. gegužės 9 d. pareiškime nėra žinių apie įskaitymą ir jame nėra nurodyta, kad ieškovui siunčiamas pareiškimas dėl netesybų įskaitymo. Teismas nustatė, kad pagal Kauno sutarties 2011 m. lapkričio 2 d. pakeitimą Nr. 3 buvo susitarta dėl papildomų netesybų nuo ne laiku atliktų darbų kainos, taip pat, kad neužbaigus darbų iki 2012 m. birželio 10 d. subrangovas moka vienkartinę 43 550 Lt baudą, kuri privalo būti išskaičiuojama iš subrangovui pagal sutartį mokėtinų sumų. Teismas nustatė, kad darbai iki šios datos nebuvo užbaigti, todėl atsakovas turėjo teisę šia bauda mažinti savo įsipareigojimus, tačiau nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad 2012 m. gegužės 9 d. pareiškimas dėl 32 366,75 Lt netesybų bei 43 550 Lt baudos įskaitymo buvo siunčiami ir įteikti ieškovui. Teismas pažymėjo, kad įskaitymu prievolė pasibaigia tik atlikus jį laikantis CK 6.131 straipsnyje įtvirtintos tvarkos – apie įskaitymą turi būti informuojama priešinga šalis, kurios reikalavimą siekiama įskaityti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad remdamasis įskaitymo faktu atsakovas turėjo jį įrodyti. Atsakovui šios aplinkybės neįrodžius, teismas sprendė apie pagrindo pripažinti prievolę pasibaigusia nebuvimą. Atsakovo argumentus, kad jis turėjo pagrindą sustabdyti mokėjimus dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, terminų praleidimo teismas pripažino nepagrįstais, nes tokio prievolės vykdymo sustabdymo negalima pateisinti, kuomet pats atsakovas vėlavo apmokėti už ieškovo atliktus darbus, todėl ieškovo reikalavimą dėl 79 958,79 Lt skolos pagal priimtus ieškovo atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 799 584,94 Lt (231 575,80 Eur) skolą pagal nepriimtų darbų aktus Nr. 9 ir Nr. 6 pagrįstumo, teismas atsakovo argumentus apie pareigos atsiskaityti pagal ieškovo vienašališkai išrašytus aktus nebuvimą dėl jų išsiuntimo jau po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą priėmimo, pripažino nesudarančiais pagrindo atsakovui nepriimti ieškovo atliktų darbų per sutarčių galiojimo laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog darbai, kuriuos ieškovas perdavė pagal vienašališkai pasirašytus aktus, turėjo akivaizdžių trūkumų. Atsakovas vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų teisme neginčijo, nurodė, kad trūkumus pašalino pats ir darbus pridavė užsakovui naudotis, o pastarasis už juos sumokėjo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės sumokėti už atliktus darbus. Atsakovo atsikirtimus, kad ieškovas neatliko darbų, nurodytų akte Nr. 9 pagal Kauno sutartį ir akte Nr. 6 pagal Kėdainių sutartį, teismas atmetė remdamasis byloje esančiais įrodymais ir ekspertizės išvada. Teismas pažymėjo, kad šis ieškovo reikalavimas negali būti įskaitytas į atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl tenkino ieškovo 799 584,94 Lt (231 575,80 Eur) reikalavimą.
Teismas priėmė atsakovo atsisakymą dalies (1 152 170,38 Lt) finansinio reikalavimo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovo 1 236 206,42 Lt finansinis reikalavimas susideda iš 452 487,00 Lt nuostolių, patirtų šalinant ieškovo darbų trūkumus pagal Kauno sutartį ir 783 719,42 Lt – pagal Kėdainių sutartį. Teismas nustatė, kad dėl ieškovo atliktų darbų pagal Kauno sutartį atsakovas surašė 2012 m. gegužės 4 d. ir 2012 m. gegužės 8 d. defektų aktus, o pagal Kėdainių sutartį – 2012 m. kovo 5 d. defektų aktą ir pats šalino trūkumus. Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 28 d. raštu atsakovas įteikė 2012 m. kovo 5 d. defektinį aktą ieškovo darbų vykdytojui A. Š., todėl neturėjo pagrindo daryti išvados, kad apie defektų aktus ieškovui nebuvo žinoma vien todėl, kad jie nebuvo įteikti įmonės vadovui ar juos siunčiant nebuvo tiksliai laikomasi sutarčių 12.4 punkto nuostatų. Teismas nustatė, kad visi trys defektų aktai buvo surašyti po ieškovo darbų, kuriuos jis atliko 2012 m. kovo ir balandžio mėnesiais ir kurie buvo perduoti ieškovo vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais. Teismas pažymėjo, kad kai darbų trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų. Vadovaudamasis ekspertizės išvadomis teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo sutartines pareigas. Pagal sutarčių 6.9 punktą ieškovas turėjo nustatyta tvarka pildyti statybos atlikimo dokumentus ir juos perduoti atsakovui. Pastarasis sutarčių 6.25 punkto pagrindu galėjo gauti visą informaciją apie statybos eigą, susipažinti su visa objekto statyba susijusia dokumentacija, o pagal sutarčių 6.30 punktą audituoti ir kontroliuoti subrangovo veiklą įgyvendinant projektus. Šalys taip pat pažeidė abiem vienodai svarbią pareigą bendradarbiauti, numatytą CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, todėl nesilaikę šios pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Atsižvelgęs į eksperto nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad visi darbai, nurodyti vienašališkai pasirašytuose aktuose yra atlikti ieškovo, o defektiniuose aktuose yra fiksuoti atliktų darbų trūkumai, nes dėl šalių sutartinių sąlygų nevykdymo ir nebendradarbiavimo, statybos žurnalų aplaidaus pildymo, prarasta galimybė identifikuoti darbus, todėl nėra pagrindo visiškai sutikti su ieškovu, kad defektiniuose aktuose yra nurodyti ne defektai, o nebaigti darbai, kurie buvo baigti. Teismas pripažino, kad ieškovas darbų pagal sutartį nepabaigė, juos atsakovas pabaigė pats ar tam pasitelkdamas trečiuosius asmenis, tačiau negalėjo nustatyti, ar atsakovas naudojosi trečiųjų asmenų pagalba defektams šalinti ar pabaigti darbus. Pagal ekspertizės išvadą pagal Kauno sutartį nepripažinti defektais 241 756,50 Lt be PVM vertės darbai nurodyti atsakovo defektiniuose aktuose, o pripažinti – 443 107 Lt sumai be PVM ir 9 380 Lt be PVM sumai dėl padarytų defektų, kurie nurodyti defektiniame akte, bet nebuvo įtraukti į sąmatą. Analogiškai pagal Kėdainių sutartį pripažinti defektais darbai už 699 713,25 Lt, bet nepripažinti – 224 202,58 Lt sumai. Įvertinęs tai, kad abi sutarčių šalys yra verslininkai, savo srities profesionalai, kuriems teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, teismas sprendė, kad dėl atsiradusių nuostolių vykdant ginčo sutartis yra abiejų sutarties šalių kaltė, todėl ieškovo atsakomybę sumažino (CK 6.259 straipsnio 1 dalis) ir nustatė, kad dėl ieškovo kaltės šalinant jo atliktų darbų defektus pagal Kauno sutartį atsakovas turėjo 226 243,50 Lt (be PVM), o pagal Kėdainių sutartį 391 859,71 Lt (be PVM) nuostolių, todėl atsakovo reikalavimą ieškovui dėl defektų šalinimo pripažino pagrįstu tik 618 103,21 Lt be PVM sumai (CK 6.258, CK 6.695 str.). Tai konstatavęs, teismas priėmė ir patvirtino 179 015,06 Eur (618 103,21 Lt) atsakovo finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje.
Dėl sulaikytos 273 000,53 Lt (79 066,42 Eur) sumos teismas nurodė, kad atsakovas, nors naudojosi sulaikymo teise, tačiau kartu pareiškė ieškovui finansinį reikalavimą, kurį teismas pripažino iš dalies pagrįstu, todėl sprendė, kad patvirtinus atsakovo finansinį reikalavimą, t. y. atsakovo prašomu būdu apgynus jo pažeistas teises, mokėjimo sulaikymas tapo neteisėtu, todėl ieškovo reikalavimą dėl 273 000,53 Lt sulaikytos sumos priteisimo tenkino.
Konstatavęs, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 376 492,45 Lt nuostolių priteisimo. Iš sutarčių 3.5 punkto teismas nustatė, kad ieškovo darbai avansuojami ir ginčo dėl šios sąlygos nevykdymo ieškovas nekėlė. Be to, ieškovo atlikti darbai turėjo defektų, ieškovas vėlavo juos atlikti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo pradelsta 79 958,79 Lt skola sąlygojo ieškovo bankrotą. Teismas nustatė, kad ieškovas vienašališkai pasirašytais aktais darbus atsakovui perdavė tik teismui priėmus nutartį iškelti ieškovui bankroto bylą, todėl sprendė, kad tarp darbų neapmokėjimo ir ieškovo bankroto nėra priežastinio ryšio. Šio ryšio teismas nenustatė ir pagal ieškovo nurodytą trečiąją sąlygą, susijusią su sutarčių 3.4, 10.7 punktų nuostatų nevykdymu. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisė į sulaikytas lėšas pagal šiuos punktus yra susieta su baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir ieškovo garantinio laidavimo rašto pateikimu. Nei vienos šios sąlygos ieškovas neįvykdė, o jo reikalavimas dėl sulaikytų sumų patenkintas tik dėl jai iškeltos bankroto bylos ir atsakovo pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo.
Atsakovo prašomų priteisti 15 604,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį teismas pripažino viršijančiu teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalius dydžius, todėl pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, teismas pripažino pagrįstomis tik 2 232,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovo atmestų reikalavimų dalis sudaro tik 25 procentus, o atsakovo reikalavimas patenkintas taip pat 25 procentais, todėl sprendė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat turėjo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) ekspertizės išlaidų, todėl atsižvelgęs į ieškinio patenkinimo procentinį dydį, atsakovui iš ieškovo priteisė 2 172,15 Eur (7 500 Lt) ekspertizės išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteisė su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas (CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuri spręstina priimant nutartį, buvo sujungta su byla dėl skolos ir nuostolių priteisimo, kuri iš esmės spręstina priimant sprendimą, teismas sujungtą bylą turėjo išspręsti priimdamas vieną procesinį dokumentą – sprendimą, o ne nutartį. Priėmęs nutartį teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos užbaigimo įforminimą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė absoliučiai negaliojantį procesinį sprendimą.
2. Teismas neteisingai aiškino trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, nepagrįstai vadovavosi vien tik gramatiniu sutarčių 3.2 punkto aiškinimu, nevertindamas šių punktų esmės visos sutarties kontekste. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 79 958,79 Lt skolos priteisimo, padaręs nepagrįstą išvadą, kad atsakovo 76 397,58 Lt prievolė nepasibaigė šalims pasirašius trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutartis.
3. Teismas netinkamai interpretavo Kauno sutarties 2011 m. lapkričio 2 d. pakeitime Nr. 3 susitarimo sąlygas bei nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, norėdamas pasinaudoti šiame susitarime sulygtu reikalavimu, privalėjo apie tai pranešti ieškovui. Susitarime šalys susitarė, kad delspinigių ir baudų sumos bus išskaičiuojamos iš subrangovui mokėtinų sumų pagal sutartį, tai reiškia, kad subrangovas, žinodamas, kad yra pažeidęs sutartį bei žinodamas, kad yra aplinkybės, nurodytos susitarime, kurių pagrindu jis privalo mokėti delspinigius ir baudą, privalėjo pats pateikti tokią sąskaitą faktūrą, kurioje būtų jau išskaičiuoti pagal susitarimą mokėtini delspinigiai ir vienkartinė bauda. Teismo argumentas, kad atsakovas turėjo pranešti apie delspinigių ir baudos išskaičiavimą, keičia sutarties šalių susitarime išreikštą valią.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 9 pagal Kauno sutartį, 2012 m. kovo ir balandžio mėnesių atliktų darbų aktas Nr. 6 pagal Kėdainių sutartį laikytini vienašališkai perduotais darbų aktais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų vengęs priimti ieškovo perduodamus darbus, be to, nepateikė įrodymų, kad du kartus įspėjo atsakovą apie jo vengimą priimti darbus.
5. Teismas privalėjo nustatyti, ar vienašaliuose aktuose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, kokia šių faktiškai atliktų darbų vertė, kokie iš faktiškai atliktų darbų buvo atlikti su trūkumais ir defektais, kokia šių trūkumų ir defektų ištaisymo kaina. Tik nustatęs šias juridiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas galėjo spręsti ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, tačiau šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
6. Nepaisant to, kad ekspertas nustatė, jog darbų, nurodytų darbų atlikimo aktuose Nr. 9 ir Nr. 6, ieškovas neatliko, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas šiuos darbus atliko. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 799 584,94 Lt už jo vienašališkai perduotus darbus, kadangi defektų kaina yra didesnė nei ieškovui tenkanti apmokėjimo suma. Rangovas turi teisę tik į kokybiškai atliktų bei perduotų nustatytu laiku darbų apmokėjimą. Teismas nepagrįstai atsakovo pareigą apmokėti už ieškovo vienašališkai perduotus darbus susiejo su faktu, kad atsakovas šiuos aktus gavo ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, gavęs šiuos vienašališkus aktus, su jais nesutiko bei iš karto rėmėsi darbų trūkumais. Konstatavęs, kad ieškovo vienašaliuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti su trūkumais, teismas negalėjo patenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti 799 584,94 Lt.
7. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 273 000,53 Lt sulaikytų sumų priteisimo, netinkamai aiškino sutarčių 10.3 ir 10.7 punktus, iš esmės pakeitė šias sutarties nuostatas. Ieškovas, neįvykdęs sutarčių 10.7. punkte įtvirtintos pareigos per 5 dienas po baigiamojo akto pasirašymo dienos pateikti rangovui priimtinos draudimo bendrovės garantinio laikotarpio laidavimą 5 procentų sutarties kainos sumai, neturi teisės į sulaikytos sumos priteisimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Konstatavęs abiejų sutarties šalių kaltę vykdant sutartis, teismas nepagrįstai sumažino tik ieškovo atsakomybę, priteisdamas atsakovui mažesnę, nei nustatyta išlaidų šalinant defektus sumą. Teismas negali neigiamų pažeidimo pasekmių taikyti tik vienai iš sutarties šalių. Toks teismo veiksmas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisėtumo principų reikalavimų, todėl ši sprendimo dalis pažeidžia pamatinius teisės principus.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 79 958,79 Lt ir 273 000,53 Lt skolos priteisimo, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šių sumų atsakovas ieškovui nesumokėjo, nors jas buvo skolingas.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad trišalių sutarčių pagrindu turėtų būti mažinama ieškovui mokėtina suma. Trišalių sutarčių pasirašymo data nėra aiški, jos į atsakovo buhalterinę apskaitą įtrauktos tik 2012 m. balandžio 30 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, nėra pagrindo trišalių sutarčių pagrindu mažinti atsakovo mokėtinos sumos.
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neatliko vienašališkuose aktuose nurodytų darbų, kadangi jų atlikimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nepagrįsta ir eksperto išvada, kad ieškovas neatliko darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 9 bei Nr. 6, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovo atmestų reikalavimų dalis sudaro 25 procentus, atsakovo patenkinti reikalavimai sudaro 25 procentus, todėl atsakovas turi teisę į 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks bylinėjimosi išlaidų proporcijų paskirstymas yra neteisingas. Nagrinėjamu atveju yra patenkinti 75 procentai ieškovo reikalavimų ir atmesti 75 procentai atsakovo reikalavimų, tačiau tai nesudaro pagrindo sumažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų 150 procentų. Kadangi yra sujungtos dvi bylos, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti vidurkis (t. y. 2).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė dvi statybos subrangos sutartis: 2010 m. birželio 30 d. statybos subrangos sutartį Nr. 34 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Aleksoto-Fredos gyvenamuosiuose kvartaluose (Kauno sutartis) ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. statybos subrangos sutartį Nr. 67 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Kėdainių raj. (Josvainiuose, Vainotiškiuose) inžinerinių tinklų įrengimo ir dangų atstatymo darbų (Kėdainių sutartis) (1 t., 10-19, 63-64, 85, 86-87, 88-95 b. l.). Pagal Kauno sutartį atsakovas priėmė darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 – 8, o aktas Nr. 9 buvo pasirašytas vienašališkai, nes atsakovas šių darbų nepriėmė (7 t. 58, 59, 60-65 b. l.). Pagal Kauno sutartį ieškovas atliko darbų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 5 269 349,84 Lt, o atsakovas liko skolingas 15 674,94 Lt pagal 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS11/028 už atliktus darbus pagal 2011 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 7 ir 29 444,05 Lt pagal 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS12/001 už atliktus darbus pagal aktą Nr. 8 bei 188 226,39 Lt pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 9 už atliktus darbus 2012 m. vasario–balandžio mėnesiais. Pagal Kėdainių sutartį atsakovas liko skolingas 34 839,80 Lt pagal 2012 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą JVNS12/004 ir 611 358,55 Lt pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6. Vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ieškovas išsiuntė atsakovui 2012 m. rugsėjo 21 d. su 2012 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitomis faktūromis 188 226,39 Lt ir 611 358,55 Lt (su PVM) sumai. Atsakovas pagal sutarčių 3.4 punktą yra sulaikęs 5 procentus mokėtinos sumos pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-8 (Kauno sutartis) ir pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-5 (Kėdainių sutartis), iš viso 273 000,53 Lt. Atsakovas dėl ieškovo atliktų darbų pagal Kėdainių sutartį 2012 m. kovo 5 d. surašė defektinį aktą (1 t., 161-164 b. l.). Atsakovas dėl ieškovo atliktų darbų pagal Kauno sutartį surašė 2012 m. gegužės 4 d. ir gegužės 8 d. defektų aktus (1 t., 134-142, 143-147 b. l.). Pastarasis defektų nustatymo aktas nepasirašytas. Ieškovas 2012 m. spalio 30 d. pareiškė atsakovui pretenziją dėl 1 152 544,06 Lt skolos kartu su nuostoliais sumokėjimo (1 t., 123-124 b. l.). Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl 2 388 376,80 Lt nuostolių atlyginimo (1 t., 125-128 b. l.). Teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė byloje statybinę ekspertizę, siekdamas nustatyti ieškovo atliktų darbų kiekius pagal vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus bei atsakovo defektų taisymo kainą (13 t., 75-78 b. l.). Ekspertizės akte ekspertas pripažino ieškovo padarytus defektus už 699 713,25 Lt be PVM ir 84 006,17 Lt be PVM pagal Kėdainių sutartį ir 443 107 Lt be PVM ir 9 380 Lt be PVM pagal Kauno sutartį. Ekspertas konstatavo, kad ieškovas faktiškai neatliko darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose Nr. 9 ir Nr. 6.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo kaip sprendimo panaikinimo pagrindo
Apelianto nuomone, teismas priėmė negaliojantį procesinį sprendimą, nes pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos užbaigimo įforminimą, ir bylą užbaigė priimdamas nutartį, o ne sprendimą. CPK 329 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl šio atsakovo argumento apeliacinės instancijos teismas pasisakė 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, atsakovo argumentus dėl netinkamos teismo procesinio dokumento formos pripažino pagrįstais, panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, ir atsakovo apeliacinį skundą priėmė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus, užtikrino atsakovo teisę į apeliaciją, todėl atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, padarytas procesinės teisės pažeidimas nepatenka į CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardintus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus.
Dėl 79 958,79 Lt skolos pagal ieškovo atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagal Kauno sutartį nesumokėjo ieškovui 15 674,94 Lt pagal 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS11/028, 29 444,05 Lt pagal 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS12/001. Pagal Kėdainių sutartį atsakovas neapmokėjo 2012 m. vasario 29 d. išrašytos 34 839,80 Lt PVM sąskaitos faktūros JVNS12/004. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad jo prievolė baigėsi trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių pagrindu užskaičius 76 109 Lt ir 288,58 Lt, todėl jis neturi prievolės mokėti ieškovo reikalaujamos sumos. Teismas pažymėjo, kad užskaitymo sutartyse nekonstatuotas atsakovo skolos ieškovui sumažėjimas, nes 3.2 punkte nurodyta priešingai – atsakovo skola ieškovui 76 109 Lt ir 288,58 Lt sumomis didėja, todėl sprendė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. vasario 3 d. trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių pagrindu atsakovo 76 397,58 Lt prievolė nepasibaigė.
Su tokia teismo pozicija atsakovas nesutinka. Jo manymu, teismas netinkamai aiškino trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių Nr. 2011/12/21-1 ir Nr. 2012/02/03-1 3.2 punktą (9 t., 196, 197 b. l.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytų sutarčių 3.2 punkte išties numatyta, kad po tarpusavio skolų užskaitymo UAB „Kortas“ (byloje – atsakovo (apelianto)) skola UAB JVNS (byloje – ieškovui) didėja 76 109 Lt ir 288,58 Lt, tačiau atsižvelgiant į tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių turinį ir jomis siektą tikslą bei loginį sutarties aiškinimą, sutiktina su apelianto argumentu, kad sutarties 3.2 punkto negalima aiškinti vien taikant lingvistinį sutarties aiškinimo metodą. Trišalėse tarpusavio skolų užskaitymo sutartyse konstatuota ieškovo skola UAB „Skauduva“ ir atsakovo skola ieškovui, taip pat aplinkybė, kad ieškovo skolą UAB „Skauduva“ sumokės atsakovas. Logiškai aiškinant šias sutarties nuostatas, negalima daryti išvados, kad atsakovo skola ieškovui po tarpusavio skolų užskaitymo padidėtų, kadangi ne ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovo skolą, o priešingai – atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovo skolą. Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai aiškino trišalių sutarčių 3.2 punktą. Tačiau ši teismo klaida nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai spręsti apie atsakovo skolos ieškovui pasibaigimą trišalių sutarčių pagrindu dėl toliau nurodomų argumentų.
Pirma, atsakovo 29 444,05 Lt skola susidarė pagal 2012 m. sausio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. JVNS12/001, o 34 839,80 Lt skola – pagal 2012 m. vasario 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą JVNS12/004 ir tik 15 674,94 Lt skola (2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JVNS11/028) susidarė iki 2011 m. gruodžio 21 d. trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties pasirašymo. 2011 m. gruodžio 21 d. trišalėje tarpusavio skolų užskaitymo sutartyje nenumatyta, kad atsakovas apmokės savo būsimas skolas ieškovui. 2012 m. vasario 3 d. trišale skolų užskaitymo sutartimi atsakovo mokėtina suma buvo tik 288,58 Lt. Antra, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Skauduva“ yra ieškovo bankroto byloje įtraukta į kreditorių sąrašą su 123 711,28 Lt finansiniu reikalavimu. Tai reiškia, kad atsakovas savo įsipareigojimo UAB „Skauduva“ neįvykdė, todėl nepagrįstai remiasi prievolės ieškovui pasibaigimo faktu. Atsakovas neįrodė, kad trišalėmis sutartimis buvo susitarta užskaityti jo būsimas skolas ieškovui, taip pat neįrodė, kad sumokėjo ieškovo skolą UAB „Skauduva“, todėl neįrodė savo prievolės sumokėti ieškovui 79 958,79 Lt skolą pasibaigimo trišalių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių pagrindu.
Atsakovas savo prievolės sumokėti ieškovui 79 958,79 Lt skolą pasibaigimą grindė dar vienu pagrindu – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Teismas atsakovo argumentus dėl nurodyto prievolės pasibaigimo pagrindo pripažino nepagrįstais, konstatavęs, kad įskaitymu prievolė pasibaigia tik įskaitymą atlikus laikantis CK 6.131 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apie 2012 m. gegužės 9 d. pareiškimo dėl netesybų ir baudos įskaitymo išsiuntimą ir įteikimą ieškovui. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino Kauno sutarties 2011 m. lapkričio 2 d. pakeitime Nr. 3 2 punkto sąlygas (1 t., 86-87 b. l.). Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Subrangos sutarties pakeitimo Nr. 3 2 punkte įtvirtinta atsakovo teisė į 0,05 procentų delspinigius nuo laiku neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovui praleidus bet kurios pareigos įvykdymo terminą, taip pat nustatyta teisė į vienkartinę 43 550 Lt baudą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad teismas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias atsakovo teisę į susitarime šalių sulygtą vienkartinę baudą ir delspinigius, privalėjo taikyti susitarimo 2 punkte nustatytą reguliavimą ir ta dalimi ieškovo ieškinį atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės reikalauja teismą atlikti įskaitymą, nors įskaitymą teisme draudžia tiek CK 6.134 straipsnio 1 dalis, tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijoms teismo išvadoms, kad atsakovas nesilaikė CK 6.131 straipsnyje įtvirtintų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygų, nepateikė įrodymų, kad tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą, todėl padarė teisingą išvadą, jog prievolė atsakovo nurodytu pagrindu nesibaigė, ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 79 958,79 Lt (23 157,67 Eur) skolą.
Dėl 799 584,94 Lt skolos pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus; dėl nuostolių, susijusių su defektų šalinimu
Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 231 575,80 Eur (799 584,94 Lt) pagal ieškovo vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus Nr. 6 ir Nr. 9. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog darbai, kuriuos ieškovas vienašališkais aktais perdavė atsakovui turėtų akivaizdžių trūkumų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės sumokėti už atliktus darbus.
Teismas taip pat iš dalies patenkino atsakovo 1 236 206,42 Lt finansinį reikalavimą, kuriuo atsakovas prašė priteisti nuostolius šalinant defektus dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų ir priteisė atsakovui iš ieškovo 179 015,06 Eur (618 103,21 Lt).
Apelianto teigimu, visiškai patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl skolos pagal vienašališkai atliktus darbus priteisimo ir iš dalies patenkinęs atsakovo reikalavimą dėl nuostolių taisant ieškovo atliktų darbų defektus atlyginimo, teismas priėmė prieštaringą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. kovo mėnesio ir gegužės 4 bei 8 dienos defektiniuose aktuose nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai nėra dėl vienašaliuose aktuose nurodytų darbų, juose yra fiksuoti darbų defektai pagal ieškovo ankščiau atliktus, perduotus ir atsakovo priimtus darbus, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas priteisė ieškovui atlyginimą už su trūkumais atliktus darbus.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atsakovas savo prievolės atsiskaityti pagal vienašaliuose aktuose nurodytus darbus nebuvimą grindė aplinkybėmis, kad aktai nelaikytini vienašališkai pasirašytais darbų aktais; kad jie atsiųsti po bankroto bylos ieškovui iškėlimo; kad šiuose aktuose prašoma apmokėti už darbus, kurių ieškovas neatliko. Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog darbų aktai išsiųsti po bankroto bylos ieškovui iškėlimo nesudaro pagrindo atsakovui nepriimti per sutarčių galiojimo laikotarpį atliktų darbų. Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. atsakymą į ieškovo pretenziją dėl atsiskaitymo pagal vienašalius aktus motyvavo tuo, kad darbai pagal nurodytus aktus nėra atlikti (8 t., 18-21 b. l.), o vėliau šią poziciją pakeitė, teigdamas, jog darbai atlikti nekokybiškai (8 t., 55-58 b. l.).
Ekspertas padarė išvadą, kad ieškovas neatliko darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 9, kadangi apie darbų atlikimą nėra įrašų statybos darbų žurnale. Nors Ežero, Liepų ir Nevėžio gatvėse atliktų darbų įrašai yra statybos darbų žurnale, tačiau ekspertas taip pat sprendė, kad atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytų darbų ieškovas neatliko, kadangi pateikti įvykdytų statybos darbų kiekiai nesutampa su kiekiais, nurodytais suvestiniame atliktų darbų akte Nr. 6, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių darbų kokybę. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, padarė priešingą nei ekspertas išvadą – ieškovas darbus pagal aktus Nr. 9 ir Nr. 6 atliko. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, kadangi ją patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Aplinkybė, kad statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie tam tikrus atliktus darbus, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tų darbų ieškovas neatliko visiškai. Statybos darbų žurnalas nėra vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaujantis galima spręsti apie ieškovo atliktus darbus. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas konstatuojamas pagal byloje esančių įrodymų visumą.
Aplinkybę, kad ieškovas kovo ir balandžio mėnesį vykdė darbus tiek Kėdainių, tiek Kauno objektuose patvirtina ieškovo generalinio direktoriaus įsakymai dėl darbuotojų komandiruočių į miestus, kuriuose buvo darbų objektai (7 t., 4-5, 6 b. l.). Techninę priežiūrą atlikusios įmonės UAB „APVG“ gamybinių susirinkimų protokoluose užfiksuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų vykdymo darbai pagal Kėdainių sutartį, jų kiekiai (7 t., 66-83 b. l.). Protokoluose nurodyta, jog Vainotiškiuose paklota 30 m nuotekų ir vandentiekio tinklų, iš dalies sutvarkytos gatvių važiuojamosios dalys (7 t. 68 b. l.), Vainotiškiuose paklota 54 m nuotekų tinklų, sumontuotas vienas g/betoninis šulinys (7 t., 70 b. l.), Liepų gatvėje paklota 140 m. vandentiekio tinklų, sumontuotas vandentiekio šulinys Nevėžio g., Vainotiškiuose paklota 80 m nuotekų tinklų, sumontuoti du g/betoniniai šuliniai (7 t. 72 b. l.), Nevėžio g. paklota 70 m. vandentiekio ir nuotekų tinklų sumontuoti du g/betoniniai šuliniai (7 t., 74 b. l.). Visi šie nurodyti darbai buvo atlikti balandžio mėnesį. Lygiai taip pat gamybinių susirinkimų protokoluose yra užfiksuoti kovo mėnesį vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbai, šulinių montavimas (7 t., 76-, 77, 78-79, 80-81, 82-83 b. l.). Nors statybos darbų žurnaluose užfiksuota tik dalis nurodytų darbų, tačiau jų vykdymą patvirtina minėtų gamybinių susirinkimų protokoluose įrašyti įrašai. Kad ieškovas kovo ir balandžio mėnesiais darbus vykdė patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas vadovavosi. Ieškovas 2012 m. kovo–balandžio mėnesiais iš UAB „Markučiai“ pirko prekes, kurios buvo pristatomos į Akademiją, Vainotiškes, Kėdainių rajone, t. y. ten, kur ieškovas vykdė darbus pagal Kėdainių sutartį (7 t., 133-137 b. l.). Statybos darbų žurnale yra atžymėta apie gautas statybines medžiagas (6 t., 167-167 b. l.). Ieškovas 2012 m. gegužės 4 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas įpareigoti UAB „Sweco hidroprojektas“ nedelsiant atlikti tarpinę išpildomąją paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų nuotrauką (7 t., 140 b. l.). Išvardinti įrodymai sudaro teismui pagrindą spręsti, jog ieškovas kovo ir balandžio mėnesiais darbus Kėdainių objekte vykdė. Atsakovo pateiktas 2012 m. gegužės 9 d. aplinkybių konstatavo aktas, kuriame nurodyta, kad šią dieną Kėdainių objekte nėra nė vieno ieškovo darbuotojo ir darbų vykdytojo ir darbai neatliekami, neįrodo, kad darbų kovo ir balandžio mėnesį ieškovas neatliko (9 t., 169 b. l.).
Ieškovas 2012 m. kovo 8 d. perdavė užsakovui UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas, kontrolines geodezines nuotraukas, 2012 m. balandžio 3 d. – požeminių hidrantų pridavimo segtuvą (7 t., 19 b. l.), 2012 m. balandžio 6 d. – vandentiekio ir nuotekų tinklų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas bei kontrolines geodezines nuotraukas (7 t., 17, 18 b. l.). Ieškovas 2012 m. kovo 16, 29, 30 dienomis bei 2012 m. balandžio 4, 11 dienomis kreipėsi į užsakovą UAB „Kauno vandenys“ dėl leidimo atlikti naujo vandentiekio prijungimo darbus prie seno vandentiekio Vaitapilės, Tirkiliškių, Gulbių, J. Pabrėžos gatvėse (7 t., 22-28 b. l.). Ieškovas kovo-balandžio mėnesiais pirko prekes, kurių pristatymo adresas nurodytas Kauno miestas, Aleksotas (6 t., 183-190 b. l.). Prekių pobūdis (šulinio žiedas, liuko dangtis, reguliavimo žiedas, PVC vamzdžiai, varžtai, jungtys, gatvės dangčiai, sklendės), jų pirkimo laikotarpis sudaro pagrindą spręsti, kad prekės pirkos būtent ieškovo vykdomiems darbams pagal Kauno sutartį. Šie netiesioginiai įrodymai leidžia spręsti, kad darbus kovo ir balandžio mėnesiais pagal Kauno sutartį ieškovas vykdė. Ieškovas 2012 m. kovo 30 d. aktu perdavė UAB „Kauno vandenys“ priešgaisrinį vandens hidrantą (7 t., 7 b. l.). Akte nurodyta, kad hidrantas pastatytas teisingai, jo našumas atitinka normatyvinius reikalavimus, yra tinkamas eksploatuoti. Užbaigtų statybos darbų perdavimo aktai 2012 m. gegužės 3 d. pagal Kauno sutartį pasirašyti ir ieškovo, ir atsakovo (7 t., 8-10, 11-12 b. l.). Taigi atsakovas neneigė, kad nurodytus darbus atliko ieškovas. Vadybinio susirinkimo protokolai patvirtina, kad 2012 m. balandžio mėnesį vykusiuose susirinkimuose dalyvavo ieškovo atstovai – tiek direktorius V. J., tiek projektų vadovas A. Š. (7 t., 13-14, 15-16 b. l.). 2014 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai A. B., A. Šuliauskas, M. Č. ir R. P. patvirtino, kad ieškovas kovo–balandžio mėnesiais darbus vykdė tiek Kėdainių, tiek Kauno objektuose (12 t., 121-123 b. l.). Atsakovo pateiktas 2012 m. balandžio 2 d. aplinkybių konstatavo aktas, kuriame nurodyta, kad šią dieną Aleksoto-Fredos gyvenamųjų namų kvartalų objekte nėra nė vieno ieškovo darbuotojo, darbų vykdytojo ar kitų asmenų, jokie darbai objekte neatliekami, neįrodo, kad darbų kovo ir balandžio mėnesį ieškovas neatliko (1 t., 133 b. l.).
Atsakovo teigimu, ieškovo surašyti atliktų darbų aktai Nr. 9 ir Nr. 6 nelaikytini vienašaliais darbų aktais, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas vengė priimti darbus. Darbų perdavimas ir priėmimas įtvirtintas CK 6.694 straipsnyje. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas siuntė atsakovui pranešimą apie darbų priėmimą, tačiau liudytojas V. J. parodė, kad atliktų darbų aktus bandė įteikti po jų surašymo, tačiau aktai nebuvo priimti, todėl išsiuntė juos paštu. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Minėta, kad atsisakymą pasirašyti darbų aktus atsakovas grindė aplinkybe, kad aktuose nurodytų darbų ieškovas neatliko, vėliau – kad darbai atlikti su trūkumais. Byloje konstatuota, kad atsakovo argumentus, jog aktuose Nr. 9 ir Nr. 6 nurodytų darbų ieškovas neatliko, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Taigi darytina išvada, kad darbus pagal nurodytus aktus ieškovas atliko. Atsakovas, pasirinkdamas nepagrįstą poziciją dėl ieškovo darbų pagal aktus Nr. 9 ir Nr. 6 neatlikimo, nevykdė savo kaip užsakovo pareigų priimti atliktus darbus, atliktų darbų aktuose pažymėti apie darbų trūkumus, jei tokie nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.694 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Byloje nėra įrodymų, kad aktuose Nr. 9 ir Nr. 6 nurodyti darbai turi kokybės trūkumų. Atsakovo surašytuose defektiniuose aktuose užfiksuoti ieškovo ankstesniuose aktuose (Nr. 1-8 ir Nr. 1-5) atliktų, perduotų ir atsakovo priimtų darbų defektai, o ne aktuose Nr. 6 ir Nr. 9 nurodytų darbų defektai. Atsakovas, įrodinėdamas savo prievolės atsiskaityti pagal ieškovo atliktus darbus nebuvimą, privalo įrodyti atliktų darbų trūkumus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad aktuose Nr. 9 ir Nr. 6 nurodytus darbus atliko pats ar pasitelkęs kitus asmenis.
Atsakovas kvestionuoja teismo išvadą, kuria dėl abiejų šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, teismas tik atsakovui sumažino dėl defektų taisymo patirtų nuostolių sumą, o ieškovui pagal vienašališkai perduotus atliktų darbų aktus priteisė visus ieškovo reikalautus 799 584,94 Lt. Ekspertizės akte nurodyta, kad už statybos darbų žurnale pateiktų duomenų atitikimą faktiniams duomenims atsakingi jį pildę ir pasirašę asmenys. Statytojo (užsakovo) atstovas (statinio statybos techninis prižiūrėtojas) privalėjo kontroliuoti statybos darbų žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims. Teismas konstatavo abiejų sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pagal rangos sutartis nevykdymą, todėl ieškovo atsakomybę sumažino ir priteisė atsakovui tik pusę jo patirtų darbų trūkumų šalinimo nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad konstatavęs abiejų šalių sutartinių pareigų pažeidimą, tačiau dėl šio pažeidimo tik atsakovui taikęs neigiamas pasekmes, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog ieškovas tinkamai neorganizavo įvykdytų darbų perdavimo procedūros, nesiekė, kad jo atlikti darbai būtų tinkamai pažymėti statybos darbų žurnaluose ir dėl šių aplinkybių neįmanoma tiksliai nustatyti ieškovo vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytų atliktų darbų kiekių, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo neigiamas pasekmes turi prisiimti ir ieškovas, kuris sutartiniuose santykiuose veikė kaip profesionalas, tačiau netinkamai vykdė jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Tokiu atveju yra pagrindas sumažinti atsakovo prievolę ir koreguoti ieškovui iš atsakovo priteistą atsiskaitymą pagal darbų aktus Nr. 9 ir Nr. 6 (CK 6.200 str., 6.206 str., 6.256 str. 3 d., 6.259 str. 1 d.).
Atsakovui padidinti priteistą sumą nuostoliams dėl defektų šalinimo atlyginti nėra pagrindo. Iš ieškovo pateiktos palyginamosios lentelės matyti, kad į defektų nustatymo aktus įtraukti darbai, kurių ieškovas apskritai neatliko, be to, kai kurie defektai kartojasi tiek 2012 m. gegužės 4 d., tiek 8 d. aktuose, todėl to paties defekto ištaisymo išlaidas atsakovas skaičiuoja du kartus (4 t., 145-172 b. l.). Darbus, kurių ieškovas neatliko, ekspertas nepripažino defektais ir į defektų šalinimo išlaidų sumą neįtraukė, tačiau besikartojančių sumų neišskaičiavo iš defektų sumos. Vienas iš defektų aktų yra visiškai nepasirašytas. Be to, defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai darbų, kuriuos ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė, apie darbų trūkumų faktą nepažymėjęs. Nors įstatymas nepanaikina teisės remtis trūkumų faktu ir po darbų priėmimo (CK 6.662 str. 3 d.), tačiau nagrinėjamu atveju ne visi atsakovo nurodyti defektai laikytini paslėptais ir jų buvimo negalima pastebėti priimant darbus. Taigi teismas, atsižvelgęs į šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, pagrįstai sumažino atsakovui iš ieškovo priteistinų nuostolių atlyginimą ir šios sumos nėra pagrindo didinti.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 799 584,94 Lt (231 575,80 Eur) ieškovo reikalavimo pagrįstumo, neatsižvelgė į nustatytą abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį pažeidimą, todėl nepagrįstai atsakomybę už šios pareigos pažeidimą taikė tik atsakovui, jam sumažindamas nuostolių atlyginimą, o ieškovui priteisdamas visą vienašaliuose aktuose nurodytą sumą, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą teismo nutarties dalį pakeisti ir vadovaujantis pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių vykdymą, jų neįvykdymo teisines pasekmes ir sutartinę atsakomybę, bei šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistą skolą už atliktus ir vienašališkai pasirašytuose aktuose užfiksuotus darbus iki 115 787,90 Eur (399 792,47 Lt) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl sulaikytų sumų priteisimo
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovo priteisti sulaikyti 273 000,53 Lt (79 066,42 Eur). Atsakovo teigimu, teismas netinkamai aiškino subrangos sutarčių 10.3 ir 10.7 punktus, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė rangovui draudimo bendrovės garantinio laikotarpio laidavimo penkių procentų sutarties kainos sumai, todėl nėra įgijęs teisės į prašomą priteisti sumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas nepateikė garantinio laidavimo rašto, nes nepabaigė darbų, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas naudodamasis sulaikymo teise kartu pareiškė ieškovui finansinį reikalavimą, kurį teismas pripažino iš dalies pagrįstu, sprendė, jog tokiu būdu apgynė atsakovo pažeistas teises, todėl mokėjimo sulaikymas tapo neteisėtu.
Ieškovas sulaikytų sumų priteisimo pagrindu nurodė sutarčių 3.4 punktą, kuriame numatyta, kad kas mėnesį rangovas sulaiko penkis procentus sumos už atliktus darbus (be PVM), bet ne daugiau kaip penkis procentus visos sutarties vertės (be PVM). Sulaikytą subrangovui mokėtiną pinigų sumą rangovas sumoka per penkiolika dienų po sulaikytų lėšų įplaukų iš perkančiosios organizacijos UAB „Kauno vandenys“ į rangovo sąskaitą. Ieškovo teigimu, atsakovas sulaikytų sumų apmokėjimą gavo 2013 m. balandžio 4 d. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, todėl sutarčių 3.4 punkto pagrindu ieškovas turi teisę į sulaikytos sumos grąžinimą ir dėl to nėra pagrindo naikinti teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl sulaikytų sumų priteisimo.
Sutarčių 10.3 punkte numatyta, kad nuo sutarties objekto pripažinimo tinkamu naudoti dienos sutarties objektui nustatomas penkių metų garantinis laikas, paslėptiems sutarties objekto elementams – 10 metų garantinis laikas, o nustačius tyčia paslėptų defektų – pagal galiojančius įstatymus. Sutarčių 10.7 punkte numatyta, kad subrangovas per penkias darbo dienas po sutarties baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo vienerių metų laikotarpiui privalo pateikti rangovui priimtinos draudimo bendrovės garantinio laikotarpio laidavimą penkių procentų sutarties kainos (be PVM) sumai. Nepateikus laidavimo rašto, laiduojama suma atimama iš galutinės atsiskaitymo sumos ir sulaikoma visam garantiniam laikotarpiui. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytas sutarties 10.7 punktas įtvirtinta savarankišką atsakovo teisę ieškovui nepateikus garantinio laidavimo rašto, laiduojama suma sumažinti atsiskaitymo sumą ir ją sulaikyti visu garantiniu laikotarpiu, tačiau ši jo teisė nepanaikina ieškovo teisės į sulaikytų sumų priteisimą, kadangi sutarčių 3.4 ir 10.7 punktuose įtvirtinti skirtingi tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimo atsiradimo pagrindai. Teisės sulaikyti 10.7 punkte mokėtinas ieškovui sumas atsakovas neįgijo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tarp šalių nebuvo pasirašytas sutarties baigiamojo darbų atlikimo aktas. Be to, laidavimo raštas turėjo būti pateiktas vienerių metų laikotarpiui, o atsakovas nepateikė duomenų, kad per nurodytą laikotarpį buvo nustatyti ieškovo atliktų ir perduotų darbų trūkumai. Kita vertus, minėta, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas teisme bei vienai iš šalių turint bankrutuojančio juridinio asmens statusą yra draudžiamas, todėl nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kuriais jis ginčija ieškovo teisę į sulaikytų sumų priteisimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 529 036,71 Lt (442 839,64 Eur), pirmosios instancijos teismas priteisė 333 799,89 Eur. Apeliacinėje instancijoje teismo nutartį iš dalies pakeitus ir priteistą sumą sumažinus iki 218 011,99 Eur (23 157,67 Eur + 115 787,90 Eur + 79 066,42 Eur), spręstina, kad patenkinti 49 procentai, o atmestas 51 procentas ieškinio reikalavimų.
Atsakovas pradiniu pareiškimu prašė patvirtinti 2 388 376,80 Lt finansinį reikalavimą. Vėliau dalies (1 152 170,38 Lt) reikalavimo atsisakė ir prašė patvirtinti 1 236 206,42 Lt finansinį reikalavimą. Teismas patvirtino 618 103,21 Lt (179 015,06 Eur) finansinį reikalavimą, t. y. patenkino 50 procentų atsakovo pareikštų reikalavimų.
Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 15 604,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimaliais dydžiais, pagrįstomis išlaidomis pripažino tik 2 232 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atmestas 51 procentas ieškovo ieškinio reikalavimų ir patenkinti 50 procentų atsakovo reikalavimų, atsakovas turi teisę į pusę pirmosios instancijos teismo pripažintų pagrįstomis išlaidų atlyginimo – 1 116 Eur. Teismas pagal atsakovo patenkintų reikalavimų dalį priteisė jam iš ieškovo 50 procentų ekspertizės išlaidų – 2 172,15 Eur, valstybei priteisė iš atsakovo 50 procentų su procesinių dokumentų įteikimu turėtų išlaidų. Atsižvelgiant į pakeistą ieškovo atmestų reikalavimų proporciją, spręstina, kad teismas iš esmės teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jų keisti.
Šalys nepateikė apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo ir paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas, pakeisti ir ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „JVNS“ (juridinio asmens kodas 300672271, buveinės adresas Žalgirio g. 88-605, Vilnius) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas” (juridinio asmens kodas 149660899, buveinės adresas Kepyklos g. 15, Alytus) priteistus 333 799,89 Eur (tris šimtus trisdešimt tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 89 ct) skolos už atliktus darbus sumažinti iki 218 011,99 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos tūkstančių vienuolikos eurų ir 99 ct).
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.