Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1632-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e2A-1632-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07136-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
E. P., E. B.-P.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1632-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07136-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2; 3.3.1.18.2 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12915-717/2020 pagal pareiškėjų E. B.-P. ir E. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) šilumos tinklai, I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. P. 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. B.-P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo E. P. ieškinį atsakovei E. B.-P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsisakė priimti, išaiškino ieškovui, kad šio ginčo sprendimui turi būti taikoma privalomoji mediacija.

Šalies argumentai

3. Ieškovas E. P. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. P. ieškinį atsakovei E. B.-P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo ieškinį priėmė ir nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjai E. P. ir E. B.-P. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos tolesnio nagrinėjimo ypatingąja teisena ir santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, prašė transformuoti civilinę bylą iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, nutraukti šalių santuoką, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apylinkės teismas pareiškėjų prašymą tenkino, 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjo E. P. atstovas advokato padėjėjas P. V. 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą, patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, civilinėje byloje Nr. e2YT-12915-717/2020, ieškovo ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės E. B.-P., tačiau teismas minėtu sprendimu neišsprendė reikalavimo dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo E. P. 223,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas 2020 m. rugpjūčio 25 d., laikė, jog terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra pasibaigęs. Nustatė, kad pareiškėjui E. P. byloje buvo teikiama 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba, jam atstovavo advokato padėjėjas P. V.. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 223,20 Eur teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui išlaidas. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teismui pateikta 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y., iki sprendimo byloje priėmimo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjai pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš pareiškėjo E. P. valstybei.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą ir paskirstyti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio nuostatomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš pareiškėjo priteisti valstybės išlaidų, kurias valstybė patyrė suteikdama jam socialinę pagalbą pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi pareiškėjui buvo garantuotas 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas iš valstybės lėšų. Nepaisant to, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjas susitarė, kad su savo buvusia žmona E. B.-P. pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų, teismas neturėjo šių išlaidų priteisti iš pareiškėjo. Susitariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, asmenys neturi teisės susitarti dėl asmens, neatleisto nuo bylinėjimo išlaidų, atleidimo nuo valstybės patirtų išlaidų atlyginimo.

1.2. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo patenkinti visi pareiškėjo reikalavimai, kuriuos jis kėlė pareikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš jo. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, to nepadarė. E. B.-P. buvo visiškai nusišalinusi nuo teismo proceso, laiku nepateikė teismui procesinių dokumentų ir tik po ilgų jos paieškų pareiškėjui pavyko sudaryti su ja santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl valstybės išlaidų priteisimas iš pareiškėjo būtų neteisingas CPK 96 straipsnio 5 dalies kontekste. Be to, CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos išlaidos, negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

1.3. Teikiant antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pareiškėjo prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo paskirčiai ir teisingumo principo reikalavimams.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo valstybės naudai priteistos jam suteiktos Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pareiškėjui E. P. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių su tuo klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui pagalbai teikti buvo paskirtas advokatas, kuris vėlesniais sprendimais buvo pakeistas, pratęsiant antrinės teisinės pagalbos teikimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 20 d. parengė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad valstybės teiktos pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 223,20 Eur, t. y. 183,20 Eur advokato/advokato padėjėjo užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 40 Eur. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu tenkino, patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys sutarė, jog pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų. Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo P. V. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame jis prašė priimti papildomą sprendimą dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti valstybei iš pareiškėjo E. P. 223,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nuspręsta, jog pareiškėjai pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų, sprendė, jog dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo priimtinas papildomas sprendimas ir 223,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo E. P. valstybei (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiu pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu nesutinka pareiškėjas E. P., pateikęs byloje apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą ir paskirstyti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka yra reglamentuoja CPK 99 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos neturėjo teisės iš pareiškėjo priteisti valstybės išlaidų, kurias valstybė patyrė suteikdama jam socialinę pagalbą pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi pareiškėjui buvo garantuotas 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas iš valstybės lėšų. Pagrįstai skunde pareiškėjas nurodo, jog CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos išlaidos, negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

18. Nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą teismo sprendimą, rėmėsi aplinkybe, kad byloje priimtu sprendimu patvirtintoje pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo susitarta, kad jie pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks pareiškėjų susitarimas yra tik dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jis nėra aktualus ir reikšmingas sprendžiant dėl valstybės patirtų nagrinėjant bylą išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymu dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo buvo prašoma priimti papildomą sprendimą būtent dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstą ir neteisėtą 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą panaikina ir pareiškėjo atstovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

20. Byloje pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo negali būti iš esmės išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, nes apie tokį prašymą nėra informuota pareiškėja E. B.-P., o valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti būtent iš jos – pareiškėjos. Prieš nagrinėjant tokį prašymą teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjai pateikti savo nuomonę dėl pateikto prašymo priimti papildomą sprendimą, o taip pat reikšmingus tokio prašymo išsprendimui duomenis (pvz., ar pareiškėja nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir pan.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir pareiškėjo E. P. atstovo advokato padėjėjo P. V. prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis