Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

GINARAS VIRŠILAS , gim. 1973-03-09, Kretingos rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:

G. V., žinodamas, kad pagal 1997-02-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą privalo mokėti lėšas sūnui R. V., gim. 1994-08-15, išlaikyti po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį vaiko motinai L. V. (Mickuvienei), taip pat tai, kad pagal 2000-08-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį išlaikymo R. V. suma padidinta, nustatant mokėti po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio sumą kas mėnesį, būdamas darbingas ir turėdamas pajamų, laikotarpiais nuo 2003-10-10 iki 2004-08-19 ir nuo 2006-04-07 iki 2012-08-15 lėšų sūnaus R. išlaikymui neteikė visiškai, todėl 2012-08-15 mokėtinų L. V. (Mickuvienei) alimentų įsiskolinimas sudarė ne mažiau kaip 6806,13 Lt.

Kaltinamasis G. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2001 metų pakeitė daug darboviečių, alimentus turėjo mokėti ne tik sūnui Rokui, bet ir kitam sūnui Matui, sugyventam su I. Š., išlaikyti. Nesidomėjo, nei tuo, ar alimentus darbovietės nuskaičiuodavo, nei tuo, kiek kuriam vaikui pravesdavo. Buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gaudavo nedarbo išmoką po 600,00 Lt kas mėnesį. Lėšų sūnui Rokui išlaikyti nemokėjo, nes pačiam pinigų neužtekdavo, retkarčiais užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų. Nuo 2001 m. sunkiomis ligomis nesirgo, tik 2005-2006 metais apie 4 mėnesius buvo nedarbingas dėl plaučių uždegimo, gavo ligos pašalpą, nes tuo metu dirbo. S. R. nepažįsta, nėra rėmęs materialiai (b.l. 31-32).

Iš nukentėjusiosios L. M. (V.) parodymų nustatyta, kad 1997 m. išsituokus su G. V. iš jo prisiteisė išlaikymą jųdviejų bendram sūnui Rokui, likusiam gyventi su ja. Nuo 2001-2002 metų G. V. lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitaip materialiai sūnaus nerėmė. Lėšas, priskaičiuotas iš UAB „Skaidrola“ laikotarpiu nuo 2004-08-19 iki 2006-04-07 gavo (b.l. 20-23, 57).

Iš liudytojo R. V. parodymų nustatyta, kad jis tėvo G. V. nepažįsta, su juo nebendrauja, tėvui pretenzijų dėl alimentų nemokėjimo neturi, nes juo rūpinosi mama. Įsiskolinimo sumos nežino, kitaip materialiai tėvas jo nerėmė (b.l. 26-27).

Iš 1997-02-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimo nustatyta, kad G. V. privalo mokėti lėšas sūnui R. V., gim. 1994-08-15, išlaikyti po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį vaiko motinai L. V. (Mickuvienei) (b.l. 11).

Iš 2000-08-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad išlaikymo iš G. V. suma R. V. padidinta, nustatant mokėti po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio sumą kas mėnesį (b.l. 12).

Iš 2012-12-10 antstolės V. V. rašto Nr. I3R-9195 nustatyta, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-AV-105/2000, kurį 2000-08-17 išdavė Kretingos rajono apylinkės teismas, antstoliui Albinui Zenkevičiui pateiktas 2003-10-10. Apie mokėjimus laikotarpiu nuo 1997-02-04 iki 2003-10-10 duomenų neturima. UAB „Skaidrola“ jai pateiktame vykdomajame rašte atžymų apie kasmėnesinius mokėjimus neatliko, todėl nėra įmanoma apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo (b. l. 15).

Iš 1994-08-25 gimimo liudijimo nustatyta, kad 1994-08-15 gimė R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvas G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir motina L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. V. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nesunkus nusikaltimas. Kaltu padarius nusikalstamą veiką kaltinamasis prisipažino. Kaltinamasis dirba, neteistas, tai leidžia manyti, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Bausmės rūšis nustatytina atsižvelgiant į tai, kad nustatyta G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta,

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 d. ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. V., kad nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.