- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-366-238-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiajam V. Š. iš nuteistojo priteista 3800 litų turtinei žalai atlyginti.
A. M. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas: dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. įvykdžius vagystes : 2005 11 08, 2005 11 29, 2005 12 07, 2005 12 14, 2005 12 29 d. apie 17 val., 2005 12 29 d. apie 23.30 val., 2005 12 31, 2006 01 02 ; dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. įvykdžius vagystes: 2005 12 14, 2005 12 15; dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. sugadinant svetimą turtą: 2005 11 29, 2005 12 07, 2005 12 14, 2005 12 29 d. apie 17 val., 2005 12 29 apie 23.30 val., 2005 12 31.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1d. už tai, kad jis 2004-07-05 apie 18 val., prie Gedimino ir Kęstučio gatvių sankryžos, Kaune, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žadėdamas V. Š. parduoti automobilį „VW Golf ir iš anksto žinodamas, kad automobilio neturi ir jo neparduos, paimdamas iš nukentėjusiojo V. Š. pinigus 3800 litų, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. Š. priklausantį turtą - pinigus 3800 litų sumoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 182 str. 1d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nors ir nepriskiriamas apysunkių ar sunkių nusikaltimų kategorijai, yra nesunkus, tačiau tyčinis. Šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už tyčinius nusikaltimus. Be to, praeityje jis teistas keturis kartus. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, remiantis LR BK 27 str.1 d. A. M. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatant bausmės dydį įvertintas nusikaltimo pavojingumas-tai, kad jis yra nesunkus, kaltės forma- įvykdytas tyčia, paties nuteistojo pavojingumą ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės- A. M. teisiamas penktą kartą, padarė tyčinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir skirdamas bausmę šią aplinkybę vertino visų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. M. įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam švelninti bausmę LR BK 62 str. 1d. numatytu pagrindu.
Bausmė remiantis LR BK 62 str. 1d. numatytu pagrindu gali būti švelninama tik jei yra visos numatytos sąlygos: 1) jei asmuo pats atvyko ir pranešė padaręs nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką; 3)padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, 4) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 3800 litų turtinė žala, tačiau ji nebuvo atlyginta, nebuvo padengta net dalis žalos. Žalos atlyginimas yra viena iš būtinųjų sąlygų taikyti švelnesnę bausmę, nesant šiais sąlygai bausmė negali būti švelninama. Be to, pažymėtina, kad skirti švelnesnę bausmę ar ne, vadovaujantis LR BK 62 str. 1d. yra teismo teisė, o ne pareiga, t.y. teismas neprivalo jo taikyti. Įvertinus tai, kad nuteistasis padarę naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus, jis teisiamas jau penktą kartą, taikyti švelnesnę bausmę, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo.
Nuteistajam paskirtoji bausmė- 1(vieneri) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad A. M. paskirtoji bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją keisti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.