Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,813 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,5 %, ir jas neteisėtai laikė savo rankinėje supakuotas į vieną folijos lankstinuką iki tol, kol 2024 m. sausio 1 d., apie 22.27 val., ties (duomenys neskelbtini) Kaune apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis P. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2024 m. sausio 1 d., apie 22.30 val. vienas išėjo pasivaikščioti prie Nemuno upės krantų Šančiuose, Kaune. Eidamas dviračių taku, sutiko nepažįstamą vyrą, kuris, kaip jam (kaltinamajam) pasirodė, galėjo turėti „žolės“. Vyro paklausus, ar šis turi „žolės“, pastarasis atsakė teigiamai ir pardavė jam (kaltinamajam) vieną folijos suktinuką už 10 Eur. Minėto vyro atpažinti negalėtų, jį matė pirmą kartą. Gautą folijos suktinuką su „žole“ įsidėjo į rankinę ir nuėjo į autobusų stotelę, kadangi norėjo važiuoti namo. A. Juozapavičiaus prospektu pro stotelę važiavę policijos pareigūnai prie jo (kaltinamojo) sustojo, užkalbino ir nusprendė jį patikrinti. Pareigūnai, patikrinę jo rankinę, joje rado pirktą folijos suktinuką su „žole“. „Žolės“ nebuvo rūkęs, anksčiau niekada nėra bandęs narkotinių medžiagų, tai buvo pirmas kartas, kai pirko. Dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu;

2024 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 15/2024 (01);

2024 m. vasario 23 d. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada;

2024 m. vasario 26 d. liudytojo Š. B. apklausos protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis P. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį (0,813 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 25 punktą, kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, į neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus, yra jauno amžiaus, dirba, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė (BK 47 straipsnio 3 dalis 1 punktas), nustatant minimalų jos dydį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. A. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tyrimo objektai ir jų pakuotės, supakuoti į voką ir perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK daiktų saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu P. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą P. A. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tyrimo objektus ir jų pakuotes, supakuotus į voką ir perduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK daiktų saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.