Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka informuotas tinkamai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo, o prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui galimai būtų pakankamas tenkinti individualius M. M. poreikius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.

Bylos duomenimis šalys dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, be to, šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas su visomis ieškinio sąlygomis sutiko. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustato su jo motina ieškove I. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį, ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad sūnus yra sveikas, specialių poreikių neturi.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Įvertinus abiejų tėvų amžių, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas vienam nepilnamečiam vaikui, neturinčiam specialių poreikių, prašoma priteisti išlaikymo suma nėra pernelyg užkelta, atsakovas prieštaravimų šiam reikalavimui nepateikė, todėl teismas priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškinyje įsipareigojo sudaryti visas sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų laisvą atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku nenustatyta, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku be kliūčių, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tik iš anksto su vaiko motina suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo nustatyti, kad G. M. prievolės, t.y. (duomenys neskelbtini) Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis D. Kisieliauskas, (duomenys neskelbtini) Eur skola UAB „Gelvora“, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė I. Karalienė, yra asmeninės G. M. prievolės, nes jos atsirado iki santuokos sudarymo, ieškovei nežinant, jos nebuvo panaudotos šeimos gerbūviui.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovo prievolės kreditoriams liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o taip pat nekėlė prievolių solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo atsakovo prievoles aukščiau išvardintiems kreditoriams pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovės turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 24,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo atsakovui, todėl teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės I. M. (iki santuokos įregistravimo – G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo nepriteisti šalims vienas kito išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – M., atsakovui G. M. po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę – M..

Po santuokos nutraukimo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę I. M. tvarkyti vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pagal bendrą šalių susitarimą, susitikimo laikas yra suderinamas tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Visus atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos UAB „Gelvora“ su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis priverstinį skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Visus atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis priverstinį skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.