- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-23
- Bylos Nr.
- eI3-5909-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03284-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vaibutas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaibutas“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2022 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-53953 (toliau – ir Sprendimas) neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ir tenkinti pareiškėjos 2022 m. birželio 23 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstant 3 metams. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pažymi, jog Prašyme nurodė, kad pareiškėja šiuo metu susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir negali įvykdyti mokestinių prievolių valstybės biudžetui, todėl prašo išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarant mokestinės paskolos sutartį ir susikaupusią mokestinę nepriemoką leisti sumokėti per 3 metus. Paaiškina, jog pareiškėjos pagrindinė veikla buvo sunkiasvorių transporto priemonių pardavimas ir nuoma, ženklią pardavimų dalį sudarė sunkiasvorių transporto priemonių pardavimas tolimųjų rytų ir vidurio Azijos pirkėjams (Kirgizija ir t.t.), tačiau dėl Ukrainoje šiuo metu vykstančio karo, klientų srautas yra sumažėjęs, nuo 2022 m. vasario 24 d. įmonė nepardavė nei vienos transporto priemonės šių šalių pirkėjams, o pagrindinės pajamos yra iš nuomos veiklos. Teigia, jog apyvartinių lėšų sutrikimas yra laikino pobūdžio, sudarius mokestinės paskolos sutartį ir turimą mokestinę prievolę išdėsčius 3 metų terminui, pareiškėja turės realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje. Pažymi, jog Prašymu siūlė mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo užtikrinimui įkeisti įmonės turimas transporto priemones ženkliai didesnei vertei nei turima mokestinė prievolė arba pateikti įmonės akcininko laidavimo raštą. Tokiais būdais siekė patvirtinti, jog įmonės prievolė sumokėti mokesčius per mokestinės paskolos sutartyje nurodytą terminą bus tinkamai įvykdyta.
Nesutinka su Sprendimu ir Išvada, teigia, jog Sprendime ir Išvadoje vertintos ir dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka teisės aktų, Sprendimas yra priimtas remiantis ne išsamiais ir objektyviais duomenimis. Teigia, jog Sprendime nėra analizuojami ir detalizuojami Sprendimo priėmimo motyvai, jame nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarė pagrindą VMI nuspręsti neišdėstyti mokesčių mokėtojos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui, Sprendime nėra detalizuojami Išvados duomenys, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, be to, pareiškėja abejoja Išvados privalomumu. Teigia, jog Išvadoje, analizuojant mokesčių mokėtojos pateiktus duomenis ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, pasisakyta tik dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijose, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytų punktų, kurie sudaro pagrindą netenkinti prašymo (Rekomendacijų 2 priedo 10, 12, 13 punktai), tačiau nepasisakyta dėl Rekomendacijų 2 priedo kitų punktų, kurie sudaro pagrindą tenkinti mokesčių mokėtojo Prašymą, ir kuriuos pareiškėja atitinka, taigi Išvadoje nėra išsamiai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti pareiškėjos pateikti duomenys ir iš kitų šaltinių surinkti duomenys.
Teigia, jog, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsniu, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Atsižvelgdama į nurodytą reguliavimą, teigia, jog Išvadoje ir Sprendime nepagrįstai nevertinti pareiškėjos pasiūlymai dėl mokestinės paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo (pareiškėja buvo pateikusi siūlymą įkeisti įmonės turimą turtą (transporto priemones), kurių vertė ženkliai viršytų mokestinės paskolos sumą ir/arba išduoti akcininko laidavimo raštą).
Dėl apyvartinių lėšų teigia, jog pareiškėja buvo nurodžiusi, jog įmonės finansiniai rodikliai už 2021 metus nėra prasti, bet 2022 metais ženkliai susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl sudarant mokestinę paskolą ilgesniam laikotarpiui, t.y. 3 metams, mokėjimo sumos VMI būtų mažesnės ir įmonė nesutrikdydama savo veiklos galėtų atsiskaityti su biudžetu bei tęsti įmonės veiklą, taip užtikrinant darbo vietų išsaugojimą ir galimai naujų sukūrimą, kitų esamų ir būsimų mokesčių sumokėjimą, tačiau VMI nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Pažymi, jog pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19 pandemijos, todėl 2021 m. rugsėjo 10 d. pasirašyta mokestinės nepriemokos sutartis lengvatinėmis sąlygomis, tačiau pareiškėjai susiduriant su apyvartinių lėšų trūkumu nebuvo laiku atliktos įmokos, sutartis buvo nutraukta. Nurodo, jog per analizuojamą laikotarpį (nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d.) pareiškėjos per bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 84 895,30 Eur, išlaidos – 84 890,57 Eur, beveik visos gautos pajamos skirtos apmokėti būtinąsias išlaidas veiklos palaikymui. Teigia, jog VMI nurodytos prašymo atmetimo priežastys būtent nulemtos apyvartinių lėšų trūkumo, todėl, neišdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, pareiškėjai įvykdyti mokestinę nepriemoką bus labai sunku arba neįmanoma, tai lems įmonės nemokumą.
Dėl 2022 m. pradžioje suteiktos paskolos UAB „Memel logistics“ nurodo, jog tai buvo verslo sprendimo dalis gelbėti pareiškėjai priklausančią pervežimo įmonę, nes nebevykstant transporto pardavimų, buvo tikimasi užsitikrinti pajamas iš pervežimų (UAB „Memel logistics“ gerai vykdoma veikla ženkliai prisideda prie pareiškėjos finansinio pajėgumo), todėl paskolos suteikimas buvo būtinas. Mano, jog lėšų perskirstymas nepadarė neigiamos žalos valstybės biudžetui, tuo bus užtikrinta tiek UAB „Memel logistics“, tiek pareiškėjos veikla, abi įmonės išsaugos bei sukurs darbo vietas, sumokės mokesčius iš savo veiklos.
Mano, jog Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodant, kurių sąlygų mokesčių mokėtojas neatitinka, tačiau Sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus visus pareiškėjos pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, todėl Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja nepateikė VMI duomenų, pagrindžiančių MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir jog, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Nurodo, jog, pagal teismų praktiką, minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas.
Nurodo, jog, remiantis Rekomendacijų 3, 4 ir 16 punktais, visų pirma atliekant mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimą, įvertinama prašyme nurodyta informacija, taip pat įvertinami su prašymu pateikti dokumentai; Rekomendacijų priedo 8–16 punktuose nurodyti kriterijai, kuriam egzistuojant bent vienam netenkinamas prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pažymi, jog pareiškėja atitinka net 4 keturis iš minėtų kriterijų, ką atsakovė nustatė įvertinusi pareiškėjos prašymą, prie prašymo pridėtus dokumentus ir VMI turimus duomenis: 1) pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 8, kadangi ji 2021 metais dirbo pelningai - grynasis pelnas sudarė 88 167,00 Eur, todėl, pareiškėja turėjo galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir laiku mokėti deklaruotus į biudžetą mokesčius; 2) pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 10, kadangi ji prašomos atidėti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu suteikė paskolą (2021 m. kovo 1 d. jau turėdama 43 855,28 Eur mokestinę nepriemoką atsakovei, suteikė 237 860,00 Eur paskolą UAB „Memel Logistics“); 3) pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 12, kadangi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi jau nebe pirmą kartą (pareiškėja su atsakove 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuria buvo išdėstytas jos 160 103,97 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau pareiškėja minėtos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdė, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-8774 minėtą sutartį nutraukė; 4) pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 13, kadangi mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais pareiškėjos kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir taip pat pažeidė atsakovės, kaip kreditorės, teises (iš su prašymu pateiktų pareiškėjos banko sąskaitų išrašų matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d. pareiškėja 64 834,26 Eur lėšas skyrė atsiskaitymams su kitais pareiškėjos kreditoriais, t. y. 2022 m. kovo 23 d. UAB Europinių kortelių servisas sumokėjo 20 000,00 Eur, 2022 m. kovo 25 d. UAB „Techtransa“ ir UAB „Digma“ sumokėjo 6 639,87 Eur ir kitais kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei valstybė). Nurodo, jog minėti duomenys pagrindžia, kad Sprendimu pagrįstai netenkintas pareiškėjos Prašymas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat pažymėjo, jog preiškėja prašo ne atleisti nuo mokesčių sumokėjimo, o išdėstyti mokestinę nepriemoką, pareiškėja deda pastangas dėl mokestinės nepriemokos skubesnio sumokėjimo (rugsėjo mėnesį pareiškėja prašė išdėstyti mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, prieš savaitę buvo teikiamas siūlymas išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui), tačiau šiuo laikotarpiu susiduria su pinigų srautais, dėl kurių negali įvykdyti mokestinės prievolės. Nesutika su VMI vertinimu dėl pareiškėjos atitikties atsiliepime minėtoms 4 sąlygoms, mano, kad atsakovė formaliai, netinkamai vertino bylos aplinkybes. Dėl 8 kriterijaus (veiklos pelningumas) pažymi, jog 2021 m. įmonė baigė pelningai, tačiau pavasarį susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, mano, jog praėjusių metų rezultatai neturėtų paneigti teisės kreiptis dėl nepriemokos išdėstymo jau einamaisiais metais susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu, neturint mokesčių sumokėjimui reikalingos konkrečios pinigų sumos. Dėl 2 kriterijaus (suteikta paskola mokestinės nepriemokos atsiradimo laikotarpiu) pažymi, jog tai nebuvo naujai pervesti pinigai, suteikta paskola. Tai buvo iš ilgalaikių santykių susiklosčiusios įmokos, kurios buvo tai dienai formalizuotos paskolos sutartimi, mano, jog VMI tinkamai neįvertino šios aplinkybės. Dėl Rekomendacijų 12 punkte nurodyto kriterijus (dėl neįvykdytos paskolos sutarties) pažymi, jog minėta paskolos sutartis buvo sudaryta lengvatinėmis sąlygomis, pareiškėją pripažinus nukentėjusia dėl COVID-19. Dėl tų pačių apyvartinių lėšų trūkumo pareiškėja negalėjo įvykdyti sudarytos lengvatinės paskolos, be to, pavėlavo sumokėti tik vieną mokėjimo sumą. Dėl Rekomendacijų 13 punkte nustatyto kriterijaus (pažeidus CK nustatytą įmokų mokėjimo tvarką), nurodo, jog VMI nurodyti mokėjimai buvo būtini įmonės gyvybingumo palaikymui, mokėjo kreditoriams, be to, 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėjos mokestinės nepriemokos prievolė buvo perkelta kitam susijusiam asmeniui (38 518 Eur sumai), t.y. už pareiškėją sumokėjo susijęs asmuo; nurodo, jog didžioji dalis pareiškėjos lėšų buvo skirta mokestinės nepriemokos sumokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja iš esmės teigia, jog Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui nustatytų teisės aktų reikalavimų, Sprendime nėra tinkamai nustatytas faktinis pagrindas, nėra remiamasi išsamiais ir objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės vertintos neišsamiai, o teisės normos taikytos netinkamai, formaliai, Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas. Teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Taip pat administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 str.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas remiantis Išvada, kaip tai nurodyta Sprendimo preambulėje. Teismas pažymi, kad atsakovė lydraštyje nurodė, jog Sprendimo motyvai pateikiami pridedamoje Išvadoje. Atsakovė su Lydraščiu pareiškėjai pateikė Sprendimą ir Išvadą, dėl ko atmestinas pareiškėjos teiginys, jog Sprendime nėra analizuojami ir detalizuojami Sprendimo priėmimo motyvai, jame nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarė pagrindą VMI nuspręsti neišdėstyti mokesčių mokėtojos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui.
Pareiškėja skunde teigia, jog Išvadoje, analizuojant mokesčių mokėtojos pateiktus duomenis ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, pasisakyta tik dėl Rekomendacijose nurodytų punktų, kurie sudaro pagrindą netenkinti prašymo (Rekomendacijų 2 priedo 10, 12, 13 punktai), nepasisakant dėl Rekomendacijų 2 priedo kitų punktų, kurie sudaro pagrindą tenkinti mokesčių mokėtojo Prašymą, ir kuriuos pareiškėja atitinka, taigi Išvadoje nėra išsamiai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti pareiškėjos pateikti duomenys ir iš kitų šaltinių surinkti duomenys.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., toliau – ir MAĮ). MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu; šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. 88 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. MAĮ 88 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 19 d., toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 7 punktas nustato, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Taisyklių 18 punktas nustato, jog prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: „18.1. įsiskolinimo priežastys; 18.2. informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams; 18.3. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; 18.4. mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos; 18.5. prašomas taikyti mokestinės nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai“.
Taisyklių 19 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.
Taisyklių 25 punktas nustato, jog mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (toliau kartu – prašymas) gavimo priima sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba priima neigiamą sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.
Kaip minėta Taisyklių 7 punkte, mokesčių mokėtojo finansinė būklė vertinama pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 2 d., toliau – ir Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos yra skirtos mokesčių administratoriaus darbuotojams vadovautis priimant sprendimus atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (žr. įsakymo 2 punktą).
Rekomendacijų 3 punktas nustato, jog atliekant mokesčių mokėtojų, turinčių mokestinę nepriemoką – juridinių asmenų (toliau – juridinis asmuo) finansinės būklės vertinimą, pirmiausia įvertinama prašyme atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą nurodyta informacija: „3.1. mokestinės nepriemokos dydis; 3.2. mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpis; 3.3. nurodytas mokestinės nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti ir (ar) išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai; 3.4. priežastys, dėl kurių neturi galimybės nedelsiant sumokėti mokestinę nepriemoką, o sumokėjus mokestinę nepriemoką nedelsiant, jo finansinė būklė taptų kritiška arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo įsipareigojimus. Rekomendacijų 4 punktas nurodo, jog kartu su prašymu taip pat vertinami juridinių asmenų pateikti dokumentai: „4.1. dokumentai, kurie įrodytų realias juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką; 4.2. turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų kreditų duomenys ir gautų paskolų įtaka sumokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpiui, kt. duomenys; 4.3. informacija apie juridinio asmens, prašančio atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims; 4.4. kreditorių, debitorių sąrašai, jų susidarymo laikotarpis; 4.5. piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose, kasoje; 4.6. avansinių apyskaitų duomenys, informacija apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą“. Taip pat 5 punkte nurodoma, jog vertinant juridinio asmens finansinę būklę, nagrinėjama mokesčių administratoriaus kaupiama informacija apie juridinį asmenį: nustatomas įmonės dydis, vykdomos veiklos, skolų dydis bei jų susidarymo laikotarpis, darbuotojų skaičius, privalomas registruoti turtas, nustatoma, kam teikiama pirmenybė, atsiskaitant pagal savo įsipareigojimus, analizuojama kita turima informacija.
Rekomendacijų 13 punktas nustato, jog apskaičiavus pagrindinius finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus, taip pat išanalizavus kitus šiose Rekomendacijose nurodytus duomenis, galima numatyti juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ir laiku mokėti einamuosius mokesčius per atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį. Taip galima prognozuoti ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui.
Rekomendacijų 16 punktas nustato, kad galimi juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai pateikti 2 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“.
Rekomendacijų 17 punktas nustato, jog apskaičiavus finansinius koeficientus pagal Rekomendacijų 1 priedą „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ bei atlikus vertinimą pagal Rekomendacijų 2 priedo „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“ kriterijus ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką negali būti tenkinamas, yra skaičiuojamas Rekomendacijų 4 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens finansinių rodiklių susiejimas su prašomu mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpiu“ nurodytas rodiklis.
Rekomendacijų 2 priedo išnašose nustatyta, jog prašymas tenkinamas pareiškėjui atitinkant bent vieną iš 2 priedo 1-3 punktuose nustatytų sąlygų; pareiškejui atitinkant 2 priedo 4 punkto sąlygas, prašymas tenkinamas be papildomos sąlygos dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija; pareiškėjui atitinkant 2 priedo 5 punkto sąlygas, prašymas tenkinamas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1–3 punktuose nustatytų kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 8–17 kriterijų; pareiškėjui atitinkant 2 priedo 6 punkto sąlygas, prašymas tenkinamas (su papildoma sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas) tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1–3 kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 8–17 kriterijų; pareiškėjui atitinkant 2 priedo 7 punkto sąlygas, prašymas tenkinamas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1–3 kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 8–17 kriterijų; prašymas netenkinamas pareiškėjui atitinkant bent vieną iš 2 priedo 8-17 punktuose nustatytų sąlygų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vertino, kad pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 10, 12, 13 punktuose nustatytas sąlygas (Rekomendacijų 2 priedo 10 punktas – „Mokesčių mokėtojas prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu: suteikė paskolą/turi pradelstų atskaitingų asmenų įsiskolinimų/panaudojo lėšas kitoms, ne su vykdoma veikla susijusioms, reikmėms, grąžino paskolas (dalį paskolų) akcininkams ir (ar) kitiems susijusiems asmenims ir (ar) asmenims, neturintiems licencijos skolinti/išmokėjo akcininkams dividendus“; Rekomendacijų 2 priedo 12 punktas „Mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta arba yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį“; Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas „Mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų“). Teismo vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijose nustatytu reguliavimu, pareiškėjai tenkinant bent vieną iš 2 priedo 8-17 punktuose nustatytų sąlygų, yra pagrindas atmesti pareiškėjos Prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Išvadoje pasisakius dėl pareiškėjos atitikties Rekomendacijų 2 priedo 10, 12, 13 punktuose nustatytiems kriterijams, nepagrįstai nepasisakyta dėl Rekomendacijų 2 priedo kitų punktų, kurie galėtų sudaryti pagrindą tenkinti mokesčių mokėtojo Prašymą. Kiekvienas iš Rekomendacijų 2 priedo 8-17 punktuose nustatytų sąlygų yra alternatyvūs ir savarankiški pagrindai atmesti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo.
Nors pareiškėja teigia, jog Sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus visus pareiškėjos pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, tačiau atsižvelgiant į ištirtą skundžiamo sprendimo turinį, jo sudedamąsias dalis, atmestinas pareiškėjos teiginys, jog atsakovė skundžiamame Sprendime (bei jo motyvus atskleidžiančioje Išvadoje) nenurodė, kurių mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlygų mokesčių mokėtojas neatitinka.
Pareiškėja neginčija Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis, nustatytų faktinių aplinkybių, išanalizuotų finansinių ir kitų duomenų reikšmės, tikrumo ar teisingumo, ir kitokių duomenų, reikšmingų Išvadoms paneigti, nepateikė. Pareiškėjos argumentai, jog minėta nutraukta mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta lengvatinėmis sąlygomis, pareiškėją pripažinus nukentėjusia dėl COVID-19, jog dėl apyvartinių lėšų trūkumo pareiškėjai negalėjo įvykdyti sudarytos lengvatinės paskolos sutarties, tačiau pavėlavo sumokėti tik vieną mokėjimo sumą, nepaneigia, jog pareiškėja dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi nebe pirmą kartą, o sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo.
Taip pat atsakovės išvada, jog pareiškėja prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu suteikė paskolas, buvo pagrįsta Išvadoje nurodytais duomenimis, jog Įmonė yra suteikusi 3 paskolas susijusiai įmonei UAB „Memel Logistics“, kurios akcininkas yra pati pareiškėja; iš gautų per analizuojamą laikotarpį pajamų, Įmonė atliko 66 86,86 Eur pervedimus už UAB“ Memel Logistics“, kurios akcininke yra Įmonė; Įmonės kreditoriniai įsipareigojimai tiekėjams 2022 m. kovo 31 d. buvo 191 277,91 Eur, iš kurių nepradelsti 25 257,49 Eur (13,2 proc.), 166 020,42 Eur pradelsti (86,8 proc.); debitoriniai įsipareigojimai 2022 m. kovo 31 d. buvo 151 478,01 Eur, iš kurių: 14 082,95 Eur nepradelsti (9,3 proc.); 137 395,06 Eur pradelsti (90,7 proc.). Pareiškėja minėtų duomenų nepaneigė. Jos argumentai, jog paskola UAB “ Memel Logistics“ nebuvo naujai pervesti pinigai ar suteikta paskola, o tik iš ilgalaikių santykių susiklosčiusios įmokos, kurios buvo tai dienai formalizuotos paskolos sutartimi, nepaneigia fakto, jog Išvadoje nurodytas, didesnės nei susidariusios nepriemokos valstybės biudžetui sumos, paskolas pareiškėja yra suteikusi susijusiai įmonei, ir jog pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 10 ir 13 punktuose nustatytus kriterijus, dėl kurių negali būti tenkinamas prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokestinės nepriemokos išdėstymas, nesant įmonėje finansinių sunkumų, dėl kurių įmonės būklė taptų kritine (pareiškėja 2021 finansinius metus baigė pelningai, grynasis pelnas sudarė virš 80 000 eurų), neatitinka mokestinės prievolės išdėstymo instituto paskirties. Pareiškėja, pasirinkusi kontroliuojamos įmonės finansavimą vietoje mokestinės nepriemokos mažinimo, negali mokesčių teisės prasme, laikantis mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo principų, tikėtis, kad valstybė išdėstys pareiškėjai turimas mokestines nepriemokas, kurias sumažinti ar panaikinti pareiškėja turėjo ir tebeturi realias galimybes. Pažymėtina, kad pagal su susijusia įmone sudarytas paskolos sutartis pareiškėja pareikalavusi turi galimybę susigrąžinti paskolintas paskolos lėšas, todėl nepagrįstas argumentas, jog, neišdėsčius nurodyto dydžio mokestinės nepriemokos, įmonės padėtis taps kritine ar įmonė patirtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, kaip numato MAĮ 88 straipsnis.
Pareiškėjos argumentas, jog skundžiamame sprendime nebuvo analizuotas jos prašyme nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ir dėl to skundžiamas sprendimas laikytinas nepagrįstu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi, mokesčių administratoriui pagrįstai nustačius, jog įmonė neatitinka MAĮ 88 str. sąlygų ir nėra pagrindo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo, nebuvo poreikio svarstyti dėl pareiškėjos nurodytų galimų mokestinės nepriemokos išdėstymo įvykdymo užtikrinimo būdų.
Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Išvadą pagrindė pareiškėjos pateiktais ir atsakovės iš kitų šaltinių surinktais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė, neįrodė jų klaidingumo, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis bei priimtas netinkamai įvertinus visus pareiškėjos pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog Sprendimas, kurio sudėtine dalis yra Išvada, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, kadangi jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvai aiškūs ir pakankami. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas atsakovei į Prašymą atsakant aiškiai ir argumentuotai, nurodant Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis atsakovė rėmėsi vertindama Prašymą, todėl atitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytą išsamumo reikalavimą. Teismas sprendžia, jog priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo nėra pagrindo naikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Vaibutas“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.