- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-31
- Bylos Nr.
- I2-1002-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03285-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. S., S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
- Trečiasis asmuo
- T. B. B.
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė, Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, atstovėms R. D.-M. ir advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas pareiškėjų P. S. ir S. S. patikslintas skundas (I t. b.l. 42-58), kuriuo prašoma: 1) priteisti pareiškėjo P. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro; 2) priteisti pareiškėjos S. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - ir Centras, atsakovas) interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (toliau - Žurnalas). Viešinti KGB dokumentus Centras buvo įpareigotas Lietuvos Respublikos Seimo, 2010 metais priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą (Žin. Nr. XI - 962). 2018 metų sausio mėn. 5 d. Centras interneto svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė, kad dirigentas S. S. neva bendradarbiavo KGB 20 metų ir jam buvo suteiktas „Saliuto“ slapyvardis. Šiai dienai yra nustatyta, jog a.a. profesorius S. S. nebendradarbiavo su KGB, nėra patvirtinančių duomenų apie jo sutikimą bendradarbiauti su KGB, o taip pat nėra duomenų apie jo atliktas užduotis. Tačiau Centro neatsakingai pateikta nepatikrinta Žurnalo medžiaga apie S. S. bei tolimesnė klaidinanti visuomenę įrašų apie S. S. interpretacija parodo valdžios netinkamą įstatymų suteiktų įgalinimų įgyvendinimą, padariusį pareiškėjams didelę moralinę žalą. Centro vadovės T. B. B. klaidinančiais pasisakymais buvo siekiama sudaryti visuomenei abejonių nekeliantį įspūdį dėl S. S. tariamo bendradarbiavimo su KGB.
Centro tinklapio (duomenys neskelbtini) puslapyje Centras dar 2017 metais užtikrino, kad skelbiami apie asmenį duomenys yra patikrinti ir revizuoti papildomais šaltiniais, todėl asmens bendradarbiavimas su KGB nekelia jokių abejonių. 2018 m. sausio 5 d. Centro interneto svetainės puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama, kad „paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikyta chronologinio eiliškumo,...“. Tačiau čia pat teigiama - „todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. B., S. S., bet ir A. U., kuris išdavė A. R. - Vanagą ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla”. Pranešime esanti paskutinė pastraipa apie A. U. abejonių nekeliantį bendradarbiavimą su KGB, siejant jį su tame pačiame Žurnale įrašytais ir kitais asmenimis - D. B. ir S. S., savaime neša žinią, kad ir dėl pastarųjų asmenų bendradarbiavimo su KGB neturėtų kilti abejonių. Svetainėje esanti informacija, tame tarpe ir 2018 m. sausio 5 d., perteikiama tokiu būdu, kad S. S. - „Saliuto“ bendradarbiavimo su KGB faktas yra neginčijamas. Patikslintame skunde nurodoma, kad Centro tinklapis ir T. B. B. pasisakymai tiesiogiai susieja S. S. su KGB.
Centro darbuotojai teigia, kad jų misija yra viešinimas, o vertinimą jie palieka visuomenei. Iš tiesų centro nuostatuose įtvirtinta, kad Centro uždavinys yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, todėl Centro vadovė neatliko savo užduoties ir iškraipė tikrąją Centro misiją. Pažymima, kad Centras nerado jokių S. S. bendradarbiavimo su KGB požymių, todėl tinklapio puslapyje (duomenys neskelbtini) teikiama papildoma informacija akivaizdžiai siekiama melagingai, selektyviai interpretuojančiai užpildyti tokio bendradarbiavimo nebuvimo matomas spragas. Pažymima, kad T. B. B., kaip Centro vadovei, buvo žinoma, jog sprendimą apie asmenų bendradarbiavimą su KGB skelbia tik Liustracijos komisija, atlikusi tyrimą gyvųjų asmenų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, jog 2018 m. gegužės 14 d. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos (Liustracijos komisijos) raštu Nr. 97-4, buvo nustatyta, kad „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios specialiosios tarnybos veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai S. S. ir D. B. slapta bendradarbiavo su KGB.“
Šiuos klausimus tyrė Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijai. Komisijos sudaryta Seimo narių A. G., V. J., R. J. ir P. U. Darbo grupė tyrimą baigė 2018 m. lapkričio 7 d., o 2019 m. birželio 26 d. paskelbė tyrimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Z. V. rašto“ tyrimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje konstatuota, kad Žurnalo tyrimo ir paviešinimo darbai, kuriems vadovavo Centro generalinė direktorė T. B. B., buvo atlikti netinkamai. Ataskaitos išvadoje sakoma, kad jai ir turėtų atitekti atsakomybė už šio dokumento viešinimo ir tyrimo darbo spragas. Pagaliau interneto svetainėje_www.kgbveikla.lt atsirado įrašas, kad „2018-05-21 Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija pareiškė, kad pagal „turimus duomenis nėra pagrindo teigti, kad S. S. bendradarbiavo su KGB.“ Nėra žinoma nei įrašo tikrasis laikas, nei kokiu tikslu interneto svetainėje www.kgbveikla.lt vis dar yra skelbiama Žurnale rasta informacija apie a.a. S. S., sietina su bendradarbiavimu su KGB. Tai, kad visais būdais siekiama nepaneigti šmeižikiškos informacijos apie a.a. profesorių S. S., patvirtina ir ta įrašo dalis, kurioje nurodomas tokio aukščiau paminėto įrašo šaltinis - „Šaltinis: BNS, 2018-05-2l“.
Skunde nurodoma, jog vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-130 „Dėl KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo ir jo tyrimo išėmimo iš LGGRTC svetainės ir tyrimo pratęsimo“ iš interneto svetainės www.kgbveikla.lt buvo išimtas KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Pareiškėjų manymu šis faktas patvirtina jų skundo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai tai pat nurodo, jog netinkamas Žurnalo tyrimas ir paviešinimas bei tendencingi pasisakymai sudarė pagrindą viešam visuomenės šio fakto aptarimui - Lietuvoje nebuvo nei vieno televizijos kanalo, radijo stoties, žiniasklaidos priemonės, kurie nepraneštų generalinės direktorės T. B. B. paskelbto fakto, jog Žurnale yra bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašas, ir jame įrašytos vyskupo V. S., kompozitoriaus S. S. ir aktoriaus D. B. pavardės. Užtenka paminėti, kad a.a. S. S. artimieji sulaukė skambučių iš įvairių žmonių - giminių, artimųjų, žinomų politikų, kultūros pasaulio veikėjų, prašančių paaiškinti tapusią jiems žinomą informaciją. Visame pasaulyje yra žinoma KGB abreviatūros reikšmė, kad visame pasaulyje žmonėms šis raidžių junginys reiškia represijas, kankinimus, žudymus, nusikaltimus žmoniškumui, politinį persekiojimą ir genocidą. Suprantama, kad bendradarbiavimas su šia nusikalstama organizacija yra vienareikšmiškai toks pats smerktinas ir keliantis panieką, kaip ir pačios organizacijos veikla.
Pareiškėjai patikslintame skunde pažymi, kad nepriklausomai nuo išgyvenamo skausmo, nevilties ir jaučiamo didžiulio diskomforto, po šių įvykių skyrė visą savo laiką ir jėgas skriaudai, padarytai a.a. profesoriaus S. S. atminimui, atitaisyti - bendravo su jo buvusiais studentais, kolegomis, aiškino tokio nesusipratimo galimas atsiradimo priežastis, ieškojo kelių ir būdų tiesai atstatyti. Taip prarado daug laiko, jėgų ir sveikatos. Nesulaukus net atsiprašymo ar paaiškinimo iš Centro pusės, atsirado nusivylimas valstybe, jos institucija, tiesos ir garbės samprata Lietuvoje, buvo jaučiamas nesaugumo jausmas, nesitikėjimas valstybe, kaip teisės ir gerovės garantu. Vis dar tenka sutikti žmonių, kurie prisimena tik vieną Centro pateiktos informacijos pusę, todėl tiki faktu, jog a.a. profesoriaus S. S. bendradarbiavo su KGB. Susidaro tokia situacija, kada tokia nelaimė, kaip artimojo mirtis, tampa palengvėjimu, kad jam bent jau neteko patirti to skausmo ir nepagrįstos gėdos jausmo, kuriuos jam sukeltų Centro veiksmai. Pareiškėjui P. S. teko spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo klausimą, o pareiškėja S. S. išgyveno rimtus fizinės sveikatos sutrikimus, rimtai pabloginusius jos savijautą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, pateikė atsiliepimą (I t. b.l. 76-84), kuriuo pareiškėjų patikslintą skundą prašo atmesti. Paaiškina, kad 2011 m. gruodžio 9 dieną Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui dokumentą - KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, kuriame inter alia nurodyti tokie duomeny apie S. S.. Centras Žurnalo duomenis paskelbė savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt. Kartu paskelbė ir papildomą informaciją. Centro Generalinis direktorius prof. dr. A. J. 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-130 įsakė iš Centro svetainės išimti KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą ir nurodė toliau pratęsti jo tyrimą. Žurnalo duomenys šiai dienai svetainėje nebėra publikuojami.
Atsiliepime nurodoma, kad tiek patys pareiškėjai, tiek ir jų vardu veikiantys kiti asmenys, ne kartą raštu yra kreipęsi į Centrą klausimais, susijusiais su Žurnalo duomenų viešinimu. Centro atsakymai buvo pateikti 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 55R-7, 2019 m. lapkričio 21 d. raštu (elektroninio dokumento metaduomenyse nurodytas dokumento numeris 55R-1056), 2020 m. liepos 13 d. raštu (elektroninio dokumento metaduomenyse nurodytas dokumento numeris 14R-66), 2020 m. spalio 6 dieną Centro Taryba išnagrinėjo S. S. ir kitų asmenų 2020 m. birželio 26 d. raštą ir atsakė jiems 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 14R-83.
Atsakovas pažymi, kad ginčas kyla iš esmės dėl to, kad Centras, vykdydamas savo įstatyminę pareigą, Centro svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė rašytinį istorinį dokumentą - Žurnalą, kuriame buvo nurodyta mirusiojo S. S. pavardė, o buvusi Centro vadovė T. B. B., atsakydama į klausimus, viešai pakomentavo Žurnalo duomenis. Atsakovo įsitikinimu, nei Centro funkcija - buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimas, analizavimas ir skelbimas, nei Centro vadovės vieši pasisakymai nėra priskirtini viešajam administravimui, todėl ginčas teismingas ne administracinės, o bendrosios kompetencijos teismui.
Atsiliepime nurodoma, kad patikslintame skunde nėra aiškiai įvardijama, kokie Centro veiksmai, Pareiškėjų įsitikinimu yra neteisėti, t. y. kokios teisės normos ir kokiais konkrečiai buvusios Centro direktorės veiksmais buvo pažeistos. Tuo tarpu veiksmų neteisėtumui CK. 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas atitinkamus veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Tuo tarpu patikslintame skunde nėra nurodyti nei konkretūs veiksmai ar neveikimas, kuriais neva buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nei konkretūs teisės aktų reikalavimai (teisės normos), kurie buvo pažeisti.
Atsakovas nurodo, jog iš padrikų patikslinto skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad Pareiškėjų netenkina buvusios Centro vadovės atliktas „Žurnalo tyrimas ir paviešinimas bei tendencingi pasisakymai“. Nėra jokių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus tokio pobūdžio dokumentų skelbimui ar ištyrimui, o patikslintame skunde taip pat nėra nurodyta, kuo pasireiškė „netinkamas Žurnalo tyrimas ir viešinimas“.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Žurnalas buvo sukurtas ne Centro - tai specialiosios SSRS tarnybos KGB, veikusios Lietuvoje 1940-1941 ir 1944-1991, sukurtas dokumentas, kurį išslaptino ir Lietuvos ypatingajam archyvui perdavė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Perdavus Žurnalą Lietuvos ypatingajam archyvui jo duomenys tapo be apribojimų prieinami visuomenei. Šis dokumentas istorikams vertingas kaip vienintelis KGB archyve likęs tokio pobūdžio dokumentas, tad Centras, vykdydamas įstatymo jam pavestą funkciją analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus (Centro įstatymo 5 str. 1 d.), paskelbė Žurnalo duomenis apie S. S. Centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt. Centras savo publikacijos preambulėje pažymėjo, kad beveik dešimtmetį Centro svetainėje talpinamų „KGB dokumentų tikslas yra KGB veiklos ir metodų nušvietimas. Todėl ir šio žurnalo patalpinimas bei tyrimas yra aktualus KGB veiklos ir metodų pažinimui bei istorijos mokslui. Paviešintas sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai.“
Žurnale yra skelbiamos 1669 pavardės ir prie jų visų buvo paskelbti Centro istorikų rasti papildomi duomenys, tad S. S. čia nėra jokia išimtis. Visa Centro svetainėje skelbta medžiaga - tiek Žurnalas, tiek kita papildoma informacija, iki tol buvo ir šiuo metu yra vieša ir visiems Lietuvos piliečiams be apribojimų pasiekiami Lietuvos ypatingajame archyve. Vykdydamas minėtą teisės normą, Centras neformuoja teisinių verdiktų ir nenustatinėja asmenų bendradarbiavimo su KGB fakto (tai liudija ne kartą Centro viešai skelbtas teiginys, kad „Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai“, taip pat paskelbta Liustracijos komisijos išvada S. S. atžvilgiu), Centras tik pateikia visus Žurnalo, kaip vientiso archyvinio dokumento, įrašus bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus, kaip istorinius faktus, bei trumpą biografinį paaiškinimą.
Patikslintame Pareiškėjų skunde yra cituojami buvusios Centro direktorės T. B. B. vieši pasisakymai žiniasklaidos priemonėse, nurodant, kad jos „pasisakymai ir pasamprotavimai dėl asmenų, įrašytų į Žurnalą, tame tarpe ir apie a. a. S. S., yra ne tik neetiški, bet ir nusikalstamai melagingi, formuojantys visuomenės akyse tikrovės neatitinkančią ir a. a. S. S. garbę bei orumą žeminančią žinią.“ Atsiliepime pažymima, kad asmens garbė ir orumas ginami CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka, o teismų praktika aiškiai apibrėžia, kokie faktai šios kategorijos bylose turi būti nustatyti ir įrodinėjami. Pareiškėjai skundu jokių privalomų įrodyti faktų tokio pobūdžio bylose nenurodo ir neįrodinėja.
Pareiškėjai, nors neįvardindami ir neįrodinėdami konkrečių Centro veiksmų neteisėtumo, savo poziciją dėl „netinkamo Žurnalo viešinimo ir tyrimo“ grindžia 2019 m. birželio 6 dienos Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Z. V. rašto“ tyrimo ataskaita. Atsakovo įsitikinimu šio dokumento turinys neįrodo Centro veiksmų neteisėtumo, kaip privalomos valstybės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Ataskaitoje nėra konstatuota, kad Centras ar jo darbuotojai būtų pažeidę kokių nors teisės aktų nuostatas, o Ataskaitos išvados yra keturių LR Seimo narių (A. G., V. J., R. J. ir P. U.) bendro pobūdžio pasvarstymai, ar Žurnalo viešinimo bei tyrimo darbai galėjo būti atlikti kitaip. Ataskaitoje pateiktos išvados neturi privalomojo pobūdžio - yra rekomendacinės. Atsakovas mano, jog nenustačius Centro neteistų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos ir jos dydžio Centras nurodo, jog kartu su skundu nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Centro įsitikinimu, pareiškėjai savo patikslintame skunde nenurodė ir neįrodė jokių neturtinę žalą apibrėžiančių kriterijų, kurie pagrįstų jų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Neturtinė žala patikslintame skunde tėra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjai nedetalizavo ir neindividualizavo.
Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad patikslintame skunde jų įvardinti išgyvenimai - skausmas, neviltis, diskomfortas, buvo patirti būtent dėl Centro veiksmų, o ne dėl to, kad a. a. S. S. pavardė buvo įtraukta į KGB sudarytą Žurnalą, o šis dokumentas buvo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išslaptintas bei perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui, ko pasėkoje tapo prieinamas visuomenei.
Atsiliepimas
Atsakovas 2021 m. spalio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (II t. b.l. 45-53) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies j) punkto nurodydamas, jog šiame straipsnyje nurodytos normos negali būti aiškinamos kaip sukeliančios pareigą Centrui tikrinti, ar dokumentuose nurodytas asmuo bendradarbiavo su KGB. Centras neturi kompetencijos daryti tokių išvadų, nes tai kito viešojo administravimo subjekto išimtinė kompetencija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B. atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas D. Korsakovas pareiškėjų skundą prašė tenkinti patikslintame skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie nulėmė pareiškėjų patirtą neturtinę žalą, pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio „Centro funkcijos“ 1 dalies j) punkto pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, atstovė R. D.-M. ir advokatė Kristina Čeredničenkaitė pareiškėjų skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B. teismo posėdžio metu pareiškėjų skundą prašė atmesti. Paaiškino, jog palaiko atsakovo poziciją ir išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui dokumentą - KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą (toliau - Žurnalas), kuris į Lietuvos ypatingojo archyvo apskaitą įrašytas kaip fondo Nr.K-10, ap. 3, b. 44, 1. Žurnalo viešinimas buvo pradėtas 2012 m., o baigtas 2018 m. sausio 5 d.
Centras interneto svetainėje paskelbė Žurnalo duomenis apie S. S. (I t. b.l. 85), nurodant:
„Vardas, pavardė, tėvavardis: S. S. L. J.
Bylos sudarymo metai: 1962 m.
Kartu su šiais Žurnalo duomenimis svetainėje buvo paskelbta papildoma informacija apie S. S. iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (XXII, Sko - Šala, Vilnius, 2012, p. 291).
„duomenys neskelbtini“.
Kaip šios informacijos šaltiniai įvardijama S. S. spec. patikrinimo byla (DSP), LYA, nr. 3159/41, l. 127, 134, LYA, f. K-41, ap. 1, b. 660. L. 62, 82
Interneto svetainėje be duomenų iš Žurnalo ir Papildomos informacijos 2018 m. gegužės 21 d. buvo padarytas įrašas, kad „2018-05-21 Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija pareiškė, kad pagal „turimus duomenis nėra pagrindo teigti, kad S. S. bendradarbiavo su KGB“ Šaltinis: BNS, 2018-05-21.
Centro generalinio direktoriaus prof. dr. A. J. 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-130 nurodyta iš Centro svetainės išimti KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą ir nurodė toliau pratęsti jo tyrimą (I t. b.l. 86). Žurnalo duomenys šiai dienai svetainėje nebėra publikuojami.
Pažymėtina, jog 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 55R-1056) Centras pareiškėjai S. S. (taip pat kitiems 2019 m. spalio 30 d. kreipimesi nurodytiems asmenims) pateikė informaciją apie Centro atliktą tyrimą, susijusį su KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalu, jo atlikimo pagrindus, trukmę, Centro svetainėje ir žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, jog viešinamą žurnalą reikia vertinti kritiškai (I t. b.l. 97, 98-101).
Pareiškėjai byloje reiškia reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Centro, po 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią sieja su tuo, jog Centras neatlikęs tinkamo Žurnalo tyrimo Centro svetainėje paviešino jame buvusius duomenis apie a.a. S. S. (pareiškėjų sutuoktinį ir tėvą) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies j) punktą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Centro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, kuris nustato, kad Centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, 1990-1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (Įstatymo 4 straipsnis). Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo įstatymų leidėjo į tris grupes suskirstytas funkcijas, nustatytas Įstatymo 5 straipsnyje: apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus; laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą; laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą. Šios Įstatymo 5 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintos Centro funkcijos yra atitinkamai detalizuojamos kiekvienoje šio straipsnio dalyje.
Pagal patikslintame pareiškėjų skunde dėstomus argumentus pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą sieja su Žurnalo duomenų tyrimu ir šių duomenų paskelbimu bei buvusios Centro direktorės pasisakymais žiniasklaidos priemonės komentuojant paskelbtus Žurnalo duomenis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neturtinę žalą kildina iš Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Centro funkcijų grupės – apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimų vykdymas – j punkte įtvirtintos funkcijos – tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus – netinkamo vykdymo.
Pareiškėjai nurodo, jog Centras, neatlikęs tinkamo Žurnalo tyrimo, nepatikrinęs ar S. S. iš tiesų bendradarbiavo su KGB, interneto svetainėje paviešino nepatikrintą Žurnalo medžiagą apie S. S., todėl sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą, teismas vertins, ar Centras (jo darbuotojai), vykdydamas įstatymu pavestą funkciją tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (toliau – ir Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymas) apibrėžia asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir šių asmenų apsaugos tvarką bei atsakingos už šį darbą valstybės institucijos veiklą, taip pat nustato apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę (1 straipsnio 1 dalis). Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija). Komisijos išimtinė kompetencija nustatyta įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, apima asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimą bei sprendimų dėl asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašymo į įskaitą priėmimą. Pagal Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Centras neatlieka asmenų veiklos vertinimo jų bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis aspektu, todėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies j punkte įtvirtinta Centro funkcija (tikrinti ir analizuoti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus) negali būti suprantama, kaip turimos informacijos tikrinimas vertinant ar dokumentuose nurodytas asmuo bendradarbiavo su KGB. Centras tokio vertinimo atlikti negali ir neturi kompetencijos daryti išvadų dėl asmens bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo, kadangi tai yra ne Centro, o Komisijos kompetencija.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant Įstatymo pavestą funkciją tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, 2011 m. sausio 10 d. buvo priimtas Centro generalinės direktorės įsakymas Nr. 1V-09 „Dėl buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimo, analizavimo ir skelbimo“ su vėlesniais pakeitimais (II t. b.l. 83-84), kuriuo sudaryta darbo grupė buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimui ir analizavimui, taip pat skelbimui parengtų dokumentų aprobavimo grupė, paskirtas programos koordinatorius. Skelbimui parengtų dokumentų aprobavimo grupės protokolai (2011 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolas Nr. d-1, 2013 m. kovo 15 d. posėdžio protokolą Nr. d-2 ir 2013 m. birželio 12 d. posėdžio protokolas Nr. d-3, II t. b.l. 153-159) patvirtina, jog darbo grupės organizuojamuose posėdžiuose buvo svarstomi su buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimu, analizavimu ir skelbimu susiję klausimai, t.y. kokie dokumentai turėtų būti skelbiami, o kokie dokumentai ir duomenys neturėtų būti viešinami (pvz. neskelbtini duomenys apie atėjusius į Komisiją ir prisipažinusius apie bendradarbiavimą su KGB ir įtrauktus į įskaitą, duomenys apie KGB pareigūnų bei rezervo karininkų šeimos narius, asmeniniai duomenys). Teismo posėdyje liudijusi Centro darbuotoja E. M. nurodė, jog ji buvo atsakinga už įslaptintos informacijos administravimą ir tikrindavo ar Žurnalo duomenyse nėra slaptos informacijos. Liudytoja paaiškino, jog S. S. byla nebuvo įslaptinta, jokios slaptos informacijos joje nebuvo.
Kaip nurodė teismo posėdyje liudijęs Centro darbuotojas M. Ė., jis yra istorikas ir jo darbas buvo analizuoti įrašus, dokumentus (išskyrus tuos, kurie saugomi pagal taip vadinamą Liustracijos įstatymą). Žurnalo įrašai buvo viešinami dalimis, prieš viešinimą jie buvo peržiūrimi, išanalizuojami, t.y. buvo peržiūrimi kiti registracijos žurnalai, nes jų buvo keletas, ieškoma papildomų duomenų, ar faktai atsispindi kituose šaltiniuose, ar jie validūs istorijos mokslo prasme. Nagrinėjamu S. S. atveju tekstas iš Žurnalo buvo papildytas informacija apie asmenį iš enciklopedijos, taip pat pateikta kituose dokumentuose turima informacija. Liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad Centras prieš skelbdamas dokumentus patikrindavo, ar jų turinys atitinta Lietuvos ypatingajam archyvui perduotų dokumentų turinį, formalias dokumentų savybes, tai pat ieškodavo ir susistemindavo kitą papildomą archyve turimą dokumentinę medžiagą apie atitinkamus asmenis.
Teismas pažymi, kad Valstybės saugumo departamentui Lietuvos ypatingajam archyvui perdavus jo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, tarp jų ir Žurnalą, šis dokumentas tapo viešu ir laisvai prieinamu visiems asmenims besikreipiantiems į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Centras turėjo Įstatyme (5 straipsnio 1 d. j punkte) nustatytą pareigą skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Žurnalas buvo skeltas penkerius metus per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įrašai apie asmenis (kaip nurodė atsakovas 1669). Kaip matyti iš Centro į bylą pateiktų Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų kopijų (II t. b.l. 61-70,110-146) Centro apie S. S. paskelbta informacija atitinka Žurnalo turinį. Pateikdamas Papildomą informaciją Centras taip pat rėmėsi Lietuvos ypatingajame archyve saugomais dokumentais ir skelbdamas nurodė šios informacijos šaltinius.
Centro svetainėje, kurioje palaipsniui buvo viešinami Žurnalo duomenys, yra išryškintas prierašas, jog „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius dokumentus ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.“ Taip pat pažymėtina, kad atsakovas interneto svetainėje 2018 m. sausio 8 d. paskelbė preambulę (rašytinį paaiškinimą) (II t. b.l. 104-105) kurioje išsamiai paaiškino, kaip turėtų būti suprantama skelbiama informacija. Paskelbtoje preambulėje atkreipiamas skaitytojų dėmesys, jog informacijos paviešinimas nereiškia, kad jame įrašytas asmuo bendradarbiavo su KGB „Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB“ „paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai“; „visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami LSSR KGB arba kitų padalinių. Tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai“. 2018 m. sausio 23 d. greta skelbiamo Žurnalo interneto svetainėje Centras paskelbė atsakymus į dažniausiai keliamus klausimus, susijusius su Žurnalo paviešinimu (II t. b.l. 107-109). Nagrinėjamos bylos kontekste Centro tinklapyje nurodyta: „Klausimas. Ar esami dokumentai patvirtina, kad D. B. ir S. S. bendradarbiavo su KGB? Atsakymas. Pagal įstatymą Centras neskelbia teisinių verdiktų ir nenustatinėja bendradarbiavimo su KGB fakto. Centras pateikia visus žurnalo įrašus bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus kaip istorinius faktus. Daugumos agentų pagrindiniai dokumentai – asmens ir darbo bylos yra išvežtos į Rusiją, tačiau iš likusios medžiagos matyti, kad D. B. ir S. S. turėjo nevienkartinių kontaktų su KGB. Tačiau, kaip jau minėta, pats kontaktas savaime neturėtų būti vertinamas kaip slapto bendradarbiavimo faktas teisine prasme“.
Pareiškėjai nurodo, jog Centro pranešime esanti paskutinė pastraipa apie A. U. abejonių nekeliantį bendradarbiavimą su KGB, siejant jį su tame pačiame Žurnale įrašytais ir kitais asmenimis - D. B. ir S. S., savaime neša žinią, kad ir dėl pastarųjų asmenų bendradarbiavimo su KGB neturėtų kilti abejonių.
Su šiais pareiškėjų argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti Centro svetainėje skelbiama, kad „paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikyta chronologinio eiliškumo,...<...>“. Taip pat nurodoma - „todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. B., S. S., bet ir A. U., kuris išdavė A. R. – V. ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla”. Kaip matyti iš skelbiamo teksto, priešingai nei teigia pareiškėjai, jame daroma skirtis tarp A. U. ir kitų minimų asmenų, todėl negalima sutikti su pareiškėjų teiginiu, jog šis tekstas neša žinią apie S. S. bendradarbiavimą su KGB.
Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, jog Centras neatsakingai interneto svetainėje pateikė nepatikrintą Žurnalo medžiagą apie S. S., kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Centro skelbta informacija atitiko Lietuvos ypatingajame archyve buvusius dokumentus, Centras nebuvo paviešintos informacijos autoriumi, tačiau turėjo įstatyminę pareigą šią informaciją skelbti. Kartu su Žurnalo ir Papiloma informacija interneto svetainėje buvo pateikti paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama skelbiama informacija. Šie Centro paaiškinimai eigoje buvo detalizuojami, skelbiami atsakymai į kilusius klausimus ir pateikiami dar detalesni paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama paskelbta informacija. Centras 2018 m. gegužės 21 d. interneto svetainėje taip pat paskelbė informaciją apie S. S. atžvilgiu priimtą Komisijos sprendimą, pateikdamas nuorodą į informacijos šaltinį (BNS). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovas (ar jo darbuotojai) viešindami informaciją apie S. S. būtų nevykdę jiems priskirtų funkcijų ar jas vykdydami veikę nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Skunde taip pat teigiama, jog žalą pareiškėjams sukėlė tendencingi buvusios Centro vadovės T. B. B. pasisakymai komentuojant Žurnalo viešinimą.
Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiškėjai nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė buvusi Centro vadovė. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo ir platinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Minėto įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis teisę gauti informaciją, numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (1 dalis); taip numato pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms informuoti visuomenę apie savo veiklą (2 dalis). Be kita, ko įstatymas numato terminus, per kuriuos informacija pateikiama viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams. Taigi, įstatymo nuostatos įpareigoją valstybės įstaigas teikti viešosios informacijos rengėjų prašomą informaciją apie įstaigos veiklą, todėl buvusi Centro vadovė pasisakydama apie Centro veiklą atliekant Žurnalo viešinimą teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Žurnalo duomenų ir Papildomos informacijos apie S. S. skelbimo procese Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centas veikė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų. Atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl šioje byloje pareiškėjai neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3313,98 Eur (1786,44 Eur ir 1527,54 Eur).
Pažymėtina, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas privalėjo užtikrinti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.