Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-559-255/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
1S-559-255/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00027-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-559-255/2014
Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00027-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.12.; 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos T. Ž. skundas, kuriuo prašoma J. O. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnyje nustatytų skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes iš skundo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai J. O. teiginiai 2013 m. lapkričio 28 d. paaiškinime yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys pareiškėjos garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo pasireiškė pareiškėjos įžeidimas, skunde taip pat nenurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, kuriuos pagal BPK 412 straipsnio 2 dalį nurodyti privaloma. Be to, teismas nurodė, kad su skundu teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks J. O. paaiškinimas pareiškėją šmeižia, žemina, ir kas būtent tame paaiškinime ją šmeižia ir įžeidžia.

Šalies argumentai

Skundu T. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pradėti privataus kaltinimo procesą J. O.. Skunde nurodo, kad teisėja priimdama tokią nutartį pažeidė jos konstitucines teises kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, faktiškai nedavė jai realizuoti savo konstitucinės teisės apginti save, savo garbę ir orumą bei privatų gyvenimą. Mano, kad jos skundas teismui yra pakankamai aiškus, suprantamai išdėstytas, pagrįstas, motyvuotas ir teisingas, todėl teisėja neturėjo teisės atsisakyti priimti jos skundą, tokiais savo veiksmais teisėja piktnaudžiavo savo teisėmis, netarnavo įstatymams ir neatliko savo pareigos. Apeliantės teigimu, privataus kaltinimo tvarka iškeltos bylos nagrinėjamos visada, kai yra pagrindas manyti ir įrodyti, kad asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn yra kaltas, o ji savo skunde nurodė, kad byloje palaikys kaltinimą pati, teismui teiks reikalingus duomenis, kvies liudytojus ir pan., kaltins nurodytą asmenį savo vardu. Todėl mano, kad teisėja negali ir negalėjo atimti jos tokių teisių ir neleisti jai, kaip nukentėjusiajai, siekti teisingumo teisme ir naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis įstatymo numatyta tvarka. Anot apeliantės, teisėja nepagrįstai norėjo J. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai dėl tokių J. O. neteisėtų veiksmų ir prasimanytos informacijos apeliantė smarkiai nukentėjo ir patyrė ne tik žalą, bet ir susigadino sveikatą, prarado ramybę, gerą vardą, darbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi pagrįstai nepriėmė pareiškėjos T. Ž. skundo, kuriuo prašoma J. O. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai grąžino jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltintojo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis), jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas bei teisė į gynybą (BPK 7 ir 10 straipsniai). BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Dėl to privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo išreiškiama asmens valia, esant pagrindui pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, jo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.

Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad skundas (pareiškimas) neatitinka BPK 412 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos, be kitų duomenų, skunde turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad T. Ž. skunde išdėstytas kaltinimas yra neaiškus ir netikslus BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Iš skundo turinio neaišku, kokie konkrečiai J. O. teiginiai 2013 m. lapkričio 28 d. paaiškinime yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys pareiškėjos garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo pasireiškė pareiškėjos įžeidimas. T. Ž. savo skunde apylinkės teismui nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kad J. O. paaiškinime yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys pareiškėjos garbę ir orumą, įžeidžiantys jos asmenį, iš skundo turinio nėra aišku, ar galėjo J. O. žinoti aplinkybes, kurias nurodė savo 2013 m. lapkričio 28 d. paaiškinime. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka skundo autorius turėjo nurodyti, kuo pasireiškė nusikalstama veika, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos padarymo padariniai ir kitos esminės aplinkybės, nes privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn, turi būti konkrečiai suformuluotas kaltinimas, nuo kurio turi teisę gintis privataus kaltinimo byloje kaltinamas asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, pareiga, todėl ši pareiga turi būti vykdoma. Apeliantės skunde nurodyti argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja norėjo J. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nenagrinėtini, nes šiuo atveju nebuvo sprendžiamas klausimas apie J. O. kaltę, o skundžiama nutartimi tik buvo išspręstas pareiškėjos paduoto skundo priėmimo ir privataus kaltinimo bylos pradėjimo klausimas.

Pareiškėja skunde teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi jai buvo užkirstas kelias pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, tačiau pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nepažeidžiamos pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, kadangi netgi apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pašalinus trūkumus pareiškėjai neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų. Todėl pareiškėja, ištaisiusi nurodytus skundo trūkumus, turi teisę su įstatyme reikalaujamo turinio surašytu skundu vėl kreiptis į teismą ir prašyti pradėti privataus kaltinimo procesą.

Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisimo 2014 m. kovo 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti T. Ž. skundą, teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai išdėstyti atsisakymo priimti skundą motyvai, todėl teismo nutarties naikinti T. Ž. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo teisėja tinkamai išnagrinėjo T. Ž. skundo priėmimo klausimą, atliko jai įstatymų numatytas pareigas ir apeliantės skunde nurodytų pažeidimų nepadarė, todėl T. Ž. skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė