Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Č. ir D. Č. ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Ieškovai M. Č. ir D. Č. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinius (b.l.3-4 ir prijungtos c.b. Nr.2-13238-254/2007 b.l.3-4) atsakovui V. Č. , prašydami priteisti iš atsakovo ieškovų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki 2010-06-30 (numatomos studijų baigimo datos), taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, nustatė, kad ieškovai yra dieninių studijų studentai, niekur nedirba, gyvena su motina (trečiuoju asmeniu), kurios darbo užmokestis po mokesčių 1 083,90 Lt (b.l.23), atsakovas paramą - po 250 Lt ieškovams teikė tik iki 2007-03-01. Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad parama ieškovams yra reikalinga, o atsakovas ją išgali teikti, kadangi atsakovo vidutinis darbo užmokestis po mokesčių, paskaičiuotas iš trijų mėnesių vidurkio (2007 m. 07 – 09) yra 2 008,88 Lt (b.l.38), atsakovo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina, kad 2006 m. pabaigoje jis turėjo 4 000 Lt vertės automobilį, 1 000 Lt vertės šaunamąjį ginklą ir 20 000 Lt piniginių lėšų ne banko įstaigoje (b.l.39-45). Be to, nors atsakovas pateikė duomenis, kad 2007-01-30 įsigijo automobilį Mercedes Benz A už 14 900 Lt (b.l.89), tam panaudodamas turimas pinigines lėšas, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo tvirtinimą, kad jis turi tik vieną automobilį, teismas konstatavo, kad atsakovas turi pusę piniginių lėšų ne banko įstaigoje. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad paramos teikimas iš esmės nepablogins atsakovo padėties, taip pat nepadarys jam esminės žalos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Spręsdamas ieškovams priteistino išlaikymo dydžio klausimą, vadovaudamasis LAT 2007-06-29 nutartimi c.b. Nr.3K-3-188/2007, teismas konstatavo, kad abu ieškovai neišnaudojo visų galimybių valstybės paramai gauti - nesikreipė kredito sumokėti už mokslą, M. Č. nesikreipė kredito pragyvenimui (tik D. Č. 2007-04-27 buvo suteikta 3000 Lt paskola gyvenimo išlaidoms (b.l.56-60)), be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų nuostata abiejų tėvų atžvilgiu yra nepagarbi, ypač tai akivaizdu iš M. Č. paaiškinimų, todėl prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam ieškovui. Sumažindamas priteistino išlaikymo dydį, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas trečiajam asmeniui padovanojo ½ dalį atsakovui priklausiusio buto, kuriame gyvena ieškovai, tuo prisidėdamas prie jų poreikių tenkinimo (b.l.91-92).

Atsakovo nuomone, teismo sprendimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį ir padarytų jam esminės žalos, kadangi atsakovas, keletą metų privalėdamas teikti sūnums išlaikymą, ir toliau neturės galimybės gauti banko paskolą ir įsigyti savo gyvenamąjį plotą, tokiu būdu pasirūpinti savo paties senatve. Atsakovas paaiškino, kad jis, kaip VRM pareigūnas, už poros metų jau bus pensijinio amžiaus ir bankai nenorės suteikti jam paskolos būsto įsigijimui. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į LR Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pateiktus išaiškinimus – atsakovo turtinės padėties pablogėjimą po teismo sprendimo bei į tai, kad ieškovai visiškai neišnaudojo savo galimybių pasirūpinti lėšomis mokslui ir pragyvenimui (išskyrus D. Č. paskolą gyvenimo išlaidoms). Atsakovo nuomone, ieškovai visiškai nesistengia patys savimi pasirūpinti: nesikreipė į darbo biržą, tyčia neieškojo darbo net ir vasaros metu (nei Lietuvoje, nei pagal studentiškas programas nevyko uždarbiauti į užsienį), piktnaudžiavo tuo, jog motina juos remia. M. Č. nurodė tyčia neėmęs paskolos mokslui ir pragyvenimui, kadangi gautą paskolą reikėtų grąžinti su procentais, o tėvai privalo jį remti materialiai, nes jam tėvus teks išlaikyti senatvėje. Teismas, priteisdamas išlaikymą M. Č. , neatsižvelgė į aplinkybę, kad M. Č. elgesys tėvų atžvilgiu yra nepagarbus, ir nepagrįstai nustatė jam tokį pat išlaikymo dydį kaip ir D. Č. , kurio elgesys tėvų atžvilgiu pagarbesnis, kuris įdėjo pastangų pats savim pasirūpinti (paėmė paskolą gyvenimo išlaidoms). Atsakovo nuomone, ieškovai nepagrįstai teigė, jog jie nežinojo apie ieškančiųjų darbo galimybę kreiptis į darbo biržą, kadangi iš ieškovų veiksmų matyti, jog ieškovai puikiai žinojo ne tik apie visas galimybes gauti lėšų pragyvenimui, bet ir apie tai, jog jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo prisiteisimo. Atsisakę atsakovo jiems pasiūlyto darbo ir nuo kovo mėnesio nebegaudami iš atsakovo pinigų, ieškovai pasinaudojo galimybe kreiptis dėl valstybės apmokamos advokato pagalbos ir pateikti teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, šiuos dalykus ieškovai atliko laiku ir tinkamai, t.y. pristatė visas reikalingas pažymas bei dokumentus. Tai, kad M. Č. į teismą su ieškiniu kreipėsi 2007-07-17, dar likus pusantro mėnesio atostogų, verčia manyti, kad jis net nesiruošė atostogų metu dirbti ir pats pasirūpinti lėšomis pragyvenimui, be to, galbūt dirbti ir įgyti lėšų pragyvenimui jam būtų buvę nenaudinga, nes teismas, priimdamas sprendimą, būtų atsižvelgęs į jo gautas pajamas. D. Č. vasaros atostogų metu sugebėjo susirasti darbą, tačiau dirbo tik 7 dienas ir uždirbo 354 Lt. Jo paaiškinimas, kad metė darbą dėl to, kad manė, jog darbdavys jį apgaus, yra sunkiai suvokiamas ir nepaaiškinamas, nes, būdamas aukštosios mokyklos studentas, turėjo ir privalėjo perskaityti darbo sutartį prieš ją pasirašydamas, o už išdirbtą savaitę gavęs 354 Lt užmokestį, galėjo dirbti toliau, jo pajamos per mėnesį būtų sudarę apie 1200 Lt. Tačiau to ieškovas nedarė, naujo darbo neieškojo, per vasaros atostogas nedirbo, t.y. kaip ir brolis neišnaudojo galimybės pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui ir mokymuisi. Tai, kad ieškovai visiškai nenori dirbti, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovai atsisakė atsakovo jiems surasto darbo apsaugos bendrovėje. Atsakovo manymu, būdami pilnamečiais ir veiksniais, ieškovai patys priėmė sprendimus studijuoti aukštosiose mokyklose ir net ne neakivaizdiniuose, bet dieniniuose skyriuose, todėl turi prisiimti iš to kylančias pareigas - patys pasirūpinti lėšomis pragyvenimui ir mokslui, t.y. ne tik išnaudoti visą valstybės teikiamą pagalbą (paskolas, pašalpas), bet ir patys nors kelias valandas per dieną ar savaitgaliais dirbti ir užsidirbti pinigų savo poreikiams. To nedraudžia ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus įsakymas dėl studijų proceso kokybės gerinimo, 2006-05-23 Nr.A-338, kurio 1.5 punkte numatyta galimybė kai kuriems studentams išskirtiniais atvejais, tačiau neprieštaraujant akademinio reguliavimo nuostatoms, lankyti paskaitas ir/ar praktinius užsiėmimus laisvu grafiku. Todėl akivaizdu, kad ieškovai visiškai nenori dirbti, nenori dėti jokių pastangų gauti lėšų pragyvenimui, siekia, kad juos išlaikytų atsakovas, kaip tėvas, todėl toks ieškovų elgesys laikytinas nesąžiningu, teismas turėjo atsisakyti ginti jų interesus. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad jo draugės sūnus, būdamas antrakursis aukštosios mokyklos studentas, pilnai pats save išsilaiko - dirba visu etatu, nors ir mokosi dieniniame skyriuje, jo pažangumo vidurkis yra daug geresnis nei ieškovų.

Atsakovo vertinimu, teismas klaidingai vertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi, gaudamas 2 000 Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius, atsakovas turi išlaikyti ne tik save, bet ir draugę, kuri leido atsakovui gyventi jos bute su sąlyga, kad atsakovas ją išlaikys ir mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus. Atsakovui teko sutikti su tokiomis sąlygomis, kadangi nuo 1994 m. mokėdamas alimentus savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, jis negalėjo susitaupyti pinigų ir įsigyti kito nuosavo būsto - taupiai gyvenant, atsakovui lieka tik 200 Lt asmeniniams poreikiams. Be to, net ir sukakus ieškovams pilnametystės, atsakovas ir toliau duodavo jiems piniginių lėšų pragyvenimui, kol ieškovai mokėsi vidurinėje mokykloje - kiekvienam po 250 Lt, nors Konstitucija to daryti neįpareigojo. Todėl, atsakovo vertinimu, jis savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti vaikus iki pilnametystės atliko pilnai.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pusę piniginių lėšų, t.y. 10 000 Lt, turi ne banko įstaigoje, kadangi jokių lėšų atsakovas neturi. 2006 m. savo turto deklaracijoje atsakovas nurodė, kad ne banko įstaigoje turi 20 000 Lt, tačiau iš šių lėšų atsakovas 2007-01-30 įsigijo automobilį Mercedes Benz, už kurį sumokėjo 14 900 Lt. Kadangi automobilis buvo su defektais (variklio defektas), jo remontas atsakovui kainavo dar apie 3 000 Lt, o 2006 m. deklaruotą 4 000 Lt vertės automobilį 2006 m. pabaigoje - 2007 m. pradžioje atsakovas pardavė už 3 000 Lt, kuriuos panaudojo šiuo metu turimo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties mokesčiams, remontui.

Ieškovų nuomone, automobilių pirkimo-pardavimo sandoriais, atsakovas stengiasi nuslėpti savo turimą turtą ir pinigines išlaidas, kadangi nors atsakovas teigia, kad pardavė 2006 m. deklaruotą 4 000 Lt vertės automobilį 2006 m. pabaigoje - 2007 m. pradžioje už 3 000 Lt, tačiau jis tos pačios markės automobilį turi ir dabar. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis 2007-01-30 įsigijo naują Mercedes Benz automobilį, už kurį sumokėjo 14 900 Lt, tačiau tokį patį automobilį jis turėjo dar 2006 m. pradžioje ir be defektų. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, nors ir mokėdamas teismo priteistus alimentus nepilnamečiams ieškovams, vis dėlto sugebėjo susitaupyti 20 000 Lt, kaip pateikta 2006 m. atsakovo turto ir pajamų deklaracijoje, todėl, ieškovų nuomone, skundo teiginys, kad taupiai gyvenant, atsakovui lieka tik 200 Lt asmeniniams poreikiams, nepagrįstas.

Skundo motyvas, kad ieškovai nesistengia dirbti, nepagrįstas, kadangi prieš pradėdami studijas aukštojoje mokykloje, ieškovai su atsakovu žodžiu susitarė, kad atsakovas parems ieškovus materialiai, kol jie studijuos, tačiau atsakovas nuo 2007 m. kovo mėn. šio susitarimo nevykdo. D. Č. , nežinodamas, kad nuo 2007 m. kovo mėn. atsakovas neberems materialiai, dar 2007 m. vasario mėn. pateikė visus dokumentus paskolai gyvenimo išlaidoms gauti. Tai įrodo, kad ieškovas stengėsi savarankiškai save išlaikyti. Kitų galimybių save išlaikyti ieškovas neturėjo dėl ypač užimto 2007 m. pavasario semestro tvarkaraščio. Ieškovas D. Č. nurodė, kad studijoms ir pragyvenimui užsidirbo, dirbdamas vieną atostogų mėnesį (2006 m. liepos ir rugpjūčio mėn.) įmonėje UAB „Plienitas" sandėlio darbininku, taip pat 2007 m. vasarą dirbo 7 dienas ir uždirbo 354 Lt. Iš darbo išėjo, kadangi manė, jog darbdavys jį apgaus. Studijuodamas maisto technologiją ir inžineriją, D. Č. stengėsi ieškotis darbo su maistu siejamose pramonės įmonėse, tačiau, susisiekus su darbdaviu, būdavo teigiama, kad darbuotojų vienam mėnesiui jie nelinkę priimti, kadangi apmokymai vyksta vieną mėnesį. Šios pastangos, D. Č. manymu, įrodo, kad visos protingos galimybės buvo išnaudotos, siekiant pasirūpinti savo išlaikymu. Tuo tarpu M. Č. paaiškino, kad jis iki nurodyto termino (2007-09-10) nespėjo susitvarkyti paskolos dokumentų, todėl paskolos negavo. Tačiau jis susitvarkė dokumentus socialinei stipendijai gauti ir ją gauna, be to, studijoms ir pragyvenimui jis užsidirbo, dirbdamas vieną atostogų mėnesį po mokyklos baigimo Senukų Prekybos Centre sandėlio darbininku, 2007 m. vasaros atostogų laikotarpiu aktyviai ieškojo darbo. Be to, M. Č. nuomone, atsakovas neteisingai interpretuoja jo žodžius apie tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, kadangi M. Č. teismo posėdžio metu tik pažymėjo, jog abu tėvai atsakovas (tėvas) ir tretysis asmuo (motina) turėtų jausti moralinę atsakomybę paremti jį ir brolį, kai jiems to labiausiai reikia. M. Č. atkreipė dėmesį, kad studijų metu nedirba, nes tai atsilieptų mokymosi rezultatams - nelankydamas privalomų paskaitų, pilnai neįsisavintų visų žinių ir prarastų galimybę gauti stipendiją, nemokėti už mokslą, be to, jo studijuojamos specialybės universitetas nesuteikia galimybės studijuoti neakivaizdžiai ar vakarais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Ieškovai bei tretysis asmuo pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje J. A. v. A. U. civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007 ir 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartyje J. P. v. S. P. civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007 išaiškinta, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą reikia įvertinti įrodymus apie tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą, taip pat dieniniame skyriuje besimokančio vaiko turtą, pajamas ir poreikius.

Priteisdamas išlaikymą ieškovams pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo apie atsakovo išlaikymo prievolės turėjimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Č. M. dienine forma studijuoja Fundamentaliųjų mokslų fakulteto bakalauro studijų 2 kurse Kauno Technologijos universitete, D. Č. to paties Universiteto Cheminės technologijos fakultete taip pat antrame kurse. Abu ieškovai nedirba, be to, kaip paaiškino nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, mokėti už studijas šį semestrą neturi, yra kreipęsi dėl socialinės stipendijos, kuri sudarytų 130 Lt per mėnesį, gavimo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad abu ieškovus šiuo metu išlaiko jų motina, tretysis asmuo S. J. Č. . Vienu iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovams kasmėnesines periodines išmokas, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį. Kolegija su šiais skundo motyvais nesutinka, kadangi apelianto teiginiai nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apelianto teigimu, iš savo gaunamų pajamų jis turi išlaikyti ne tik save, bet ir sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus bei išlaikyti savo draugę, kuri pastaruoju metu nedirba, o jis pagal žodinį susitarimą gyvena jos nuosavame būste. Kolegija konstatuoja, jog nei vienam iš šių teiginių pagrįsti apeliantas jokių įrodymų į bylą nėra pateikęs ir, kaip patvirtino apeliacinės instancijos teisme, tokių įrodymų pateikti neturi galimybių.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovai iš tiesų nėra pilnai išnaudoję visų protingų galimybių save išlaikyti, dėl ko ieškinys ir buvo patenkintas iš dalies. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir jas tinkamai įvertino (dėl galimybių valstybės paramai gauti), spręsdamas, jog jos yra svarbios nustatant priteistinos paramos dydį, bet nėra pakankamos ieškiniui visiškai atmesti.

Kolegija nelaiko pagrįstais ir apelianto teiginių, jog dėl iš jos priteistos materialinės paramos yra smarkiai pabloginama jo padėtis, kadangi užkertama galimybė gauti būsto paskolą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto prašymu šioms aplinkybėms įrodyti buvo apklaustas liudytoju M. N. , dirbantis Nordea banke Laisvės klientų poskyrio vadovu tik patvirtino faktą, kad atsakovas V. Č. konsultavosi banke dėl galimybių gauti būsto paskolą, tačiau jokių dokumentų nepateikė ir joks sprendimas dėl tokios paskolos suteikimo ar nesuteikimo banke nebuvo priimtas. Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, jog atsakovas savo teiginių, kad dėl skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo jam nebuvo suteikta banko paskola, neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u taria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.