- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-768-826/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- P. V., R. V.
- Ieškovas
- T. S., Ž. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. S. ir Ž. N. ieškinį atsakovams P. V., R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovų R. V. ir P. V., atstovaujamų advokato S. T., prašymas dėl 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Nurodė, kad apeliantai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atitinkamai iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai patyrė 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos ir iš esmės atitinka Rekomendacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovų R. V. ir P. V., atstovaujamų advokato S. T., prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dėl papildomo sprendimo priėmimo) netenkino. Teismo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Teismo sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 7 d., prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d. (teisme gautas 2018 m. gruodžio 7 d).), t. y. prašymas pateiktas praleidus 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
3.2. Atsakovų atstovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti, nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas praleistas.
3.3. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi būti nurodyti (suformuluoti) apeliaciniame skunde, o ne teikiant atskirus prašymus, pranešimus. Atkreipė apeliantų atstovo advokato S. T. dėmesį ir į tai, kad nėra pateiktas prašymas teikiamus rašytinius įrodymus laikyti papildomais priedais prie apeliacinio skundo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovai P. V. ir R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų P. V. ir R. V. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo persiųsti pagal kompetenciją į Klaipėdos apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2A-610-XX/2019) nagrinėti kartu su atsakovų P. V. ir R. V. apeliaciniu skundu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo skirtas Klaipėdos apygardos teismui. Prašymas buvo teikiamas tik per pirmosios instancijos teismą, nes apeliacinis skundas dar nebuvo išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl išlaidų priteisimo turėjo persiųsti kartu su apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, nes apeliacinio proceso taisyklės nenumato, kad apeliaciniam teismui skirtus procesinius dokumentus, nesibaigus apeliaciniam procesui, nagrinėja pats pirmosios instancijos teismas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė papildomo sprendimo priėmimo klausimą, tačiau atsakovai tokio prašymo nebuvo pareiškę, todėl teismas savo iniciatyva tokio klausimo nagrinėti ir negalėjo.
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl papildomos nutarties (bylinėjimosi išlaidų) priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nustatyta, 2018 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovų R. V. ir P. V., atstovaujamų advokato S. T., prašymas dėl 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad apeliantai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atitinkamai iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo iš esmės motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas praleidus 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir atsakovai neprašė šio termino atnaujinti.
10. Apeliantai su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad prašymas neskirtas Klaipėdos apylinkės teismui, jis buvo teikiamas tik per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos apygardos teismui, nes apeliacinis skundas dar nebuvo išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo persiųsti kartu su apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš prašymo turinio matyti, kad prašymas skirtas Klaipėdos apygardos teismui. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad, Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. gruodžio 11 d. paskyrus šio prašymo nagrinėjimą, atsakovų atstovas pateikė pranešimą, kad šis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra skirtas Klaipėdos apygardos teismui, taigi sutiktina su atsakovų argumentais, kad šio prašymo nagrinėjimas nepriklausė pirmosios instancijos teismo kompetencijai.
12. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė papildomo sprendimo priėmimo klausimą, tačiau atsakovai tokio prašymo nebuvo pareiškę, todėl teismas savo iniciatyva tokio klausimo nagrinėti ir negalėjo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą šiame straipsnyje nurodytais atvejais.
14. Pažymėtina, kad nors atsakovai nurodė, jog nebuvo pareiškę prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po teismo sprendimo priėmimo galėjo tik vertinti, ar yra pagrindas šiuo atveju taikyti papildomo sprendimo institutą ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo ir nurodė, kad prašymas pateiktas praleidus 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir atsakovai neprašė šio termino atnaujinti, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas tokį sprendimą pažeidė CPK normas nes šalių prašymų priimti papildomą sprendimą nebuvo.
16. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, atsakovų 2018 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra minėtoje apeliacinėje byloje, taigi apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pateiktus apeliacinius skundus, atsižvelgiant į procesinio sprendimo rezultatą, bus sprendžiamas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis) todėl konstatuotina, kad skundžiama nutartis jokių pasekmių apeliantams nesukėlė.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo nes skundžiama nutartis jokių teisinių padarinių apeliantams nesukėlė, nesant šalių prašymo priimti papildomą sprendimą ir kitiems pagrindams papildomam sprendimui priimti, kitokia nutartis nagrinėjamu atveju negali būti priimta todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.