Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 20 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val. nelaisvėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (5 vnt.), kurie įtraukti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą (saugomi), paprastąsias rozelas (Platycercus eximius) (2 vnt.), kurios įtrauktos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą(saugomos), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 38 punkto reikalavimus. Šiuo nutarimu A. M. taip pat nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val. nelaisvėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė leopardinį gekoną (Eublepharis macularius) (1 vnt.), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262, 16 ir 46 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą A. M. paskirta galutinė 60 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – karališkųjų pitonų (Python regius) (5 vnt.), paprastųjų rozelų (Platycercus eximius) (2 vnt.) ir leopardinio gekono (Eublepharis macularius) (1 vnt.) konfiskavimas.

2. Institucijos nutarimą A. M. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir grąžinti jam konfiskuotinus gyvūnus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniame skunde A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį, grąžinti jam gyvūnus.

3.1. Apeliantas teigia, jog 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), karališkieji pitonai, paprastosios rozelos ir leopardinis gekonas nebuvo rasti, jie surasti ir paimti adresu (duomenys neskelbtini). Todėl administracinio nusižengimo padarymo vieta nurodyta klaidinga. Taip pat A. M. nurodo, jog tiek norint įeiti į butą atlikti patikrinimą, tiek norint konfiskuoti gyvūnus, privaloma gauti teismo leidimą, o šiuo atveju tokie leidimai negauti. Institucijos atstovai nenurodė įstatymų, pagal kuriuos atliko patikrinimą bute. Šiuo atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas, nors neplaniniai patikrinimai gali būti atliekami tik leidimų turėtojams, o jis juo nėra. Teismas į tai dėmesio nekreipė. Teisme specialistai nurodė, kad gyvūnai patikrinimo metu buvo nekonfiskuoti, o tik sulaikyti, tačiau sulaikymas yra tuomet, kai gyvūnai vežami kontrabanda per valstybės sieną, arba, kai asmuo sulaikomas neteisėtai gaudant ar medžiojant gamtoje, o šiuo atveju to nebuvo daroma. Pervežimo ir medžioklės taisyklių negalima taikyti išveistų gyvūnų augintinių laikymui bute.

3.2. Anot apelianto, institucijos atstovai, kurie patys negali priimti sprendimų, susijusių su gyvūnų rūšių ir spalvų nustatinėjimu, nes tam neturi jokių žinių, yra neteisūs, kad rasti karališkieji pitonai ir paprastosios rozelos yra paimti iš laukinės gamtos, priklauso saugomoms rūšims. Tai tik jų nuomonė. Šie gyvūnai paimti nesivadovavus įstatymais, neatlikus tyrimų, negavus išvadų iš Gamtos tyrimų centro ir Zoologijos sodo specialistų, kurie turi žinių apie tokius gyvūnus. Paimti gyvūnai yra morfai ir gamtoje tokių spalvų nerandami. Tai išveisti, domestikuoti gyvūnai augintiniai, kurie niekada nebuvo laisvėje ir laisvė jiems būtų pražūtinga, bei kuriems pagal įstatymą netaikomi jokie reikalavimai – nereikia turėti jų įsigijimo dokumentų bei leidimo laikyti bute. Į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 įtraukti tiktai gamtinės spalvos iš natūralios gamtos paimami gyvūnai. Karališkus pitonus, kurie yra gyvūnai augintiniai ir nepavojingi, įstatymai leidžia nusipirkti iš parduotuvės, skelbimų ir veisėjų. Tuo tarpu paprastosios rozelos nėra saugomos, CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos) konvencija nurodo, kad jos nepatenka į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97, nes Europoje gamtoje jos negyvena, o iš gamtos neimportuojamos. Rozelos papūgos vienos seniausiai laikomų rūšių namuose, jos labai populiarios kaip augintiniai visoje Europoje, jomis prekiauja gyvūnų prekių parduotuvės. Gautame atsakyme iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) aiškiai nurodyta, kad į CITES konvencijos 2 B priedą įtraukti egzotiniai gyvūnai, tarp jų ir paprastosios rozelos ir karališki pitonai, nepriskirti saugomoms rūšims. Jie taip pat nėra registruojami. Todėl jam (A. M.) negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį. Apeliantas taip pat pažymi, jog saugomų gyvūnų, pagautų iš gamtos, turėjimas padaro gamtai žalą. Institucijos nutarime parašyta, kad šiuo atveju žala gamtai nepadaryta. Taigi, institucija taikydama ANK 303 straipsnio 2 dalį, prieštarauja pati sau. Teismas šių aplinkybių nevertino.

3.3. A. M. teigimu, paimtas leopardinis gekonas taip pat nėra gamtinės spalvos, jis morfas domestikuotas gyvūnas, kuris nėra įtrauktas nei į CITES konvenciją, nei į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97. Jam negali būti taikomi jokie Europos Bendrijos laukinių gyvūnų įstatymai, nes leidimą juos veisti ir jais prekiauti išduoda VMVT. Tai patys pirmieji seniausiai namuose pradėti auginti driežai, kurių iš gamtos niekas negaudo. Jų Lietuvoje galima nusipirkti iš Depo parduotuvės. Ši parduotuvė neprekiauja laukiniais gyvūnais, parduoda tik augintinius, neišduoda jokių įsigijimo dokumentų su nurodyta kilme, nes to nenumato įstatymai. Taip pat leopardinių gekonų auginimui namuose pagal VMVT įstatymus nereikia turėti leidimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Institucija nenustatė, jog ir dėl šio gyvūno laikymo bute buvo padaryta žala gamtai. Todėl šiuo atveju negali būti taikoma ir ANK 303 straipsnio l dalis.

3.4. Be to, skunde nurodoma, kad gyvūnai buvo konfiskuoti nenumačius jiems laikymo vietos. Laukinių gyvūnų globos centras yra tiktai laikina vieta, o institucija nepateikė jokio dokumento, kad Lietuvos zoologijos sodas priims šituos gyvūnus po teismo sprendimo. Apelianto įsitikinimu, Lietuvos zoologijos sodas, sužinojęs, kad konfiskuoti gyvūnai yra morfai, spalvinės mutacijos domestikuoti gyvūnai augintiniai, skirti laikyti dėl grožio, gyvūnų nepaims. Tokių atvejų jau yra buvę. ANK 303 straipsnio 5 dalis leidžia konfiskuoti laukinius, iš gamtos paimtus gyvūnus, bet nenumato konfiskavimo išveistiems domestikuotiems gyvūnams augintiniams.

3.5. Dar skunde teigiama, kad apylinkės teismas šališkai vertino argumentus ir pateiktus įrodymus, nenagrinėjo skundo papildyme nurodytų argumentų, neobjektyviai išnagrinėjo šią bylą. Jis palaikė institucijos poziciją, neleido iki galo pabaigti klausimų, į kuriuos atsakymo teismas nenorėjo išgirsti, nors užduoti klausimai būtų išaiškinę netinkamus institucijos specialistų veiksmus.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas prašo A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde neformuojamas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį ir institucijos nutarimą, kuriuo A. M. nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį bei to paties straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti. Jame suformuotas tik toks prašymas – grąžinti apeliantui gyvūnus – karališkuosius pitonus, paprastąsias rozelas ir leopardinį gekoną, t. y. panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Vis tik iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų yra akivaizdu, jog A. M. nesutinka ir su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn už šių administracinių nusižengimų padarymą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties bei ne teismo tvarka priimto nutarimo pagrįstumą patikrina ir šiuo aspektu.

6. Prieš pateikdamas savo išvadas dėl skunde keliamų klausimų apygardos teismas pažymi, jog ANK 303 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XIV-2786. Pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 2 d. Pagal šiuo metu galiojančią ANK 303 straipsnio redakciją atsakomybė už laukinių gyvūnų, nepriklausomai nuo to, ar jie priskiriami saugomoms rūšims, ar ne, laikymą pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, neturint laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, numatyta ANK 303 straipsnio 7 dalyje, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų. Ankstesnėje ANK 303 straipsnio redakcijoje (2017m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-551 redakcija) buvo numatyta, jog neteisėtas laukinių gyvūnų laikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų, o saugomų rūšių laukinių gyvūnų neteisėtas laikymas užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, nuo 2024 m. liepos 2 d. įsigaliojusiais ANK pakeitimais buvo sugriežtinta atsakomybė (padidinta minimali ir maksimali baudos ribos bei nebeliko galimybės už laukinių gyvūnų neteisėtą laikymą skirti tik įspėjimą) už apeliantui inkriminuotų administracinių nusižengimų įvykdymą, dėl ko šiuo atveju vadovaujamasi iki 2024 m. liepos 2 d. galiojusia ANK 303 straipsnio redakcija (ANK 3 straipsnio 1 ir 3 dalys).

7. Iš pateikto skundo matyti, jog A. M. kategoriškai nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalį, tvirtina, jog jo veiksmuose nėra šių administracinių nusižengimų kodekso požymių, kadangi jo gyvenamojoje vietoje laikyti ir neplaninio patikrinimo pagal gautą informaciją apie laikomus saugomus laukinius gyvūnus (2024 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA-257) metu surasti karališkieji pitonai, paprastosios rozelos ir leopardinis gekonas nėra paimti iš natūralios gamtos, jie išveisti, domestikuoti gyvūnai augintiniai, dėl ko jų laikymui netaikomi jokie reikalavimai – tam nereikia turėti nei jų įsigijimo ir kilmę patvirtinančių dokumentų, nei leidimų laikyti. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apygardos teismas sutikti su tokia apelianto pozicija pagrindo neįžvelgia ir konstatuoja, jog tiek institucija, tiek žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei tinkamai taikė tiek ANK, tiek kitų teisės aktų nuostatas, aktualias nagrinėjamam atvejui, bei pateikė motyvuotas ir pagrįstas išvadas ir tai lėmė tinkamą ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymą. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei naikinti teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais jokiais įrodymais nepagrįstais samprotavimais apie laikytų gyvūnų priskirtinumą ne laukiniams gyvūnams, o augintiniams, bei subjektyviu teisės normų interpretavimu, teisinio pagrindo nėra.

8. ANK 303 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą. Tuo tarpu, administracinė atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį kyla asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą.

9. Pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį A. M. nubaustas už tai, kad nelaisvėje (bute) laikė karališkuosius pitonus ir paprastąsias rozelas, įtrauktus į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą, t. y. saugomus laukinius gyvūnus, neturėdamas tam Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. tiek paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį jis nubaustas už tai, kad nelaisvėje (bute) laikė leopardinį gekoną, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262, 16 ir 46 punktų reikalavimus.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

11. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte nurodyta, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodyta, kokie dokumentai patvirtina teisėtą gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę. Šių taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas; 3.2. žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams; 3.3. laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, iki 2018 m. birželio 30 d. išduoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio arba nuo 2018 m. liepos 1 d. išduoti AAD, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas); 3.4. laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti AAD; 3.5. AAD laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu; 3.6. leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais; 3.7. pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu; 3.8. 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės); 3.9. pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus; 3.10. perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3.11. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris); 3.12. kiti leidimai, išduoti vadovaujantis Taisyklėmis; 3.13. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 31 punkte (pažeidimo nustatymo metu galiojusi teisės akto redakcija) nustatyta, kad įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose (tai yra ir bute) laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Toks pat teisinis reglamentavimas numatytas ir nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 46 punkte nurodyta, jog įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

14. Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką dėl nelaisvėje laikomų, gyvų bei negyvų Lietuvos Respublikos ar kitų šalių faunai priskiriamų laukinių gyvūnų, lengvai atpažįstamų jų dalių ar produktų, gautų iš laukinių gyvūnų (tame tarpe ir iš kiaušinių), įsigijimo reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės), nuo 2021 m. gruodžio 9 d. šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymų Nr. D1-713 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės). Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 bei 3.6 punktus teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu, taip pat 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (toliau – Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės) išduoti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra numatytos ir šiuo metu galiojančių Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7, 3.8 punktuose.

15. Šiuo atveju apeliantas pateikė į bylą, jo manymu, karališkųjų pitonų kilmę ir teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus (57-84 lapas). Apylinkės teismas šiuos dokumentus ištyrė ir vertino jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie dokumentai nepatvirtina nei teisėto gyvūnų įsigijimo fakto, nei jų kilmės, kadangi juose šių saugomų laukinių gyvūnų pirkėjais nurodyti visai kiti asmenys, nei A. M., bei iš esmės nurodyta tik karališkųjų pitonų lytis, nepateikiant jokių duomenų apie jų ir jų tėvų kilmę, t. y. neaišku ar karališkieji pitonai (tiek dokumentuose nurodyti kaip perkami, tiek jų tėvai) paimti iš natūralios gamtos, ar išauginti nelaisvėje, ar dirbtinai padauginti. Iš pateiktų duomenų taip pat nėra galima identifikuoti konkrečių gyvūnų, t. y. neaišku, kuris gyvūnas ir kokio dokumento pagrindu yra įsigytas. Taigi, pateikti dokumentai neatitinka aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu paprastųjų rozelų ir leopardinio gekono įsigijimo, taip pat šių gyvūnų kilmę patvirtinančių dokumentų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskritai nepateikė visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.

16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas taip pat vertino A. M. argumentus, kurie atkartojami ir apeliaciniame skunde, kad jis laikė ne laukinius saugomus gyvūnus, o jų mutacijas, kurių laikymui netaikomi tokie patys teisės aktų reikalavimai, kaip laukiniams saugomiems gyvūnams, bei kad iš jo paimti gyvūnai yra domestikuoti, todėl kaip nurodoma Reglamente, leidimas nereikalingas, laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus ir kitus istoriškai domestikuotus, saugomoms rūšims nepriskiriamus gyvūnus. Atmesdamas šiuos argumentus apylinkės teismas pateikė aiškius tokio sprendimo motyvus, kuriems pritaria ir apygardos teismas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nei CITES konvencijoje, nei Tarybos Reglamente (EB) Nr. 338/97 nėra numatyta, jog šių teisės aktų reikalavimai nėra taikomi laukinių gyvūnų spalvinėms mutacijoms, išimčių, taikomų gyvūnų spalvinėms mutacijoms nenumato ir nacionaliniai teisės aktai. Be to, tai, jog nustatytos laukinių gyvūnų spalvinės mutacijos, nereiškia, jog nuo to pasikeitė jų rūšis. Atmetant tokius skundo argumentus buvo pagrįstai vadovautasi ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 11.3 papunkčiu, kuris numato, kad leidimas nereikalingas, „laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus (arklius, galvijus, jakus, avis, ožkas, kiaules, šiaurinius elnius, kates, šunis, asilus, kupranugarius, lamas, alpakas, naminius šeškus (Mustelo putorius furo), triušius, domestikuotus šinšilų egzempliorius, jūrų kiaulytes, sirinius žiurkėnus (Mesocricetus auratus), džungarinius žiurkėnukus (Phodopus sungorus), Roborovskio žiurkėnukus (Phodopus roborovskii), mongolines smiltpeles (Meriones unguiculatus), domestikuotas juodąsias žiurkes (Rattus rattus), stručius, vištas, antis, žąsis, kalakutus, patarškas, uolinius karvelius, kanarėles, neišskiriamąsias papūgas (Agapornis roseicollis), banguotąsias papūgėles (Melopsittacus undulatus), papūgas nimfas (Nymphicus hollandicus), Kramerio papūgas (Psittacula krameri), paprastuosius povus (Pavo cristatus), fazanus (medžiojamuosius fazanus (Phasanus colchicus), karališkuosius fazanus (Syrmaticus reevesii), deimantinius fazanus (Chrysolophus amherstiae), auksinius fazanus (Chrysolophus pictus), sidabrinius fazanus (Lophura nycthemera)), degu (Octodon degus), bites, šilkverpius ir kitus istoriškai domestikuotus, saugomoms rūšims nepriskiriamus gyvūnus). AAA dėl šio papunkčio taikymo kitų rūšių istoriškai domestikuotiems gyvūnams konsultuojasi su Aplinkos ministerija ir mokslo institucijomis“. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog remiantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 11.3 papunkčiu, iš apelianto paimti gyvūnai nėra priskiriami domestikuotiems gyvūnams. Abstraktaus pobūdžio skunde dėstomos frazės, kad šie gyvūnai gali būti veisiami, dauginami, juos galima teisėtai įsigyti iš fizinių ar juridinių asmenų, jie yra populiarūs kaip naminiai augintiniai visoje Europoje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo gyvūnai jau yra domestikuoti.

17. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog žala gamtai, kaip būtinasis ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymis šių straipsnių dispozicijose nėra numatyta. Taigi, tai, kad šiuo atveju nebuvo pripažinta, jog neteisėtu laukinių gyvūnų laikymu buvo padaryta žala gamtai, jokios teisinės reikšmės A. M. veiksmų kvalifikavimui ir jo nubaudimui pagal ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalį neturi.

18. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apelianto veiksmuose buvo pagrįstai konstatuota administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalyje, sudėtis, naikinti skundžiamą nutartį ir nutarimą, bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo.

19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl A. M. paskirtos galutinės nuobaudos – baudos bei administracinio poveikio priemonės – turto (penkių karališkųjų pitonų, dviejų paprastųjų rozelų ir leopardinio gekono) konfiskavimo.

20. Apeliantui institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai. Skiriant ją buvo įvertintos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (tai, kad nepadaryta žala aplinkai, kad jis tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais, nusižengimus padarė dėl jaunatviško nerūpestingumo), tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat buvo atsižvelgta ir į A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (įvertinta tai, kad jis anksčiau už pažeidimus, susijusius su aplinkos apsauga, nebaustas). Paskirtų baudų dydžiai parinkti straipsnių sankcijos ribose. Apeliantui apskritai buvo parinktos už jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą galimos skirti mažiausios baudos – 30 Eur ir 60 Eur, bei pritaikius ANK 38 straipsnio nuostatas paskirta galutinė 60 Eur bauda. Taigi, paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek proporcingumo, tiek teisingumo ir protingumo principus. A. M. skunde nepateikia jokių argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad jis nesutinka su jam paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

21. Turto konfiskavimą reglamentuoja ANK 29 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

22. ANK 303 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas, o už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.

23. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, karališkųjų pitonų bei paprastųjų rozelų konfiskavimas yra privalomas. Nors nėra privalomas leopardinio gekono konfiskavimas, tačiau jau iš aukščiau aptartų teisės aktų matyti, kad šio laukinio gyvūno laikymas yra teisėtas tik turint jo įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus bei Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, o šių dokumentų A. M. neturi. Taigi, nėra galimybės netaikyti ir šio iš apelianto paimto gyvūno konfiskavimo. Neteisėtai laikyti laukiniai gyvūnai – karališkieji pitonai, paprastosios rozelos ir leopardinis gekonas, kaip administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalyje, dalykas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pagrįstai. Pažymėtina, jog tolesnės šių gyvūnų laikymo aplinkybės (kokiai įstaigai jos bus perduotos ir t. t.) niekaip nesusiję su sąlygų, kurioms esant gali būti taikomos ANK 29 straipsnio nuostatos, egzistavimu. Institucijos nutarimo vykdymo klausimai taip pat nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Todėl 3.4 šios nutarties punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai plačiau nenagrinėjami. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. M. dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų kaltės nepripažino, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonės, nėra.

24. A. M. skunde taip pat buvo pažymėta, jog šioje byloje aptariami laukiniai gyvūnai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų buvo rasti ne bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šią skunde nurodomą aplinkybę patvirtina tiek 2024 m. sausio 31 d. patikrinimo akte užfiksuoti duomenys, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų patikrinimą atlikusių asmenų – T. G., G. K. parodymai. Tačiau iš šių asmenų parodymų, o taip pat ir paties A. M. paaiškinimų matyti, jog į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šie laukiniai gyvūnai buvo pernešti prieš pat neplaninį patikrinimą, siekiant nuslėpti jų laikymo faktą. Iki tol tiek penkis karališkuosius pitonus, tiek paprastąsias rozelas ir leopardinį gekoną, A. M. laikė būtent savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl būtent pastarasis adresas buvo pagrįstai ir teisingai nurodytas administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir ne teismo tvarka priimtame nutarime, kaip administracinių nusižengimų padarymo vieta.

25. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl institucijos pareigūnų neva padarytų procesinių pažeidimų, kuomet į A. M. ir jo draugės gyvenamosios patalpos buvo apžiūrėtos ir joje surasti laukiniai gyvūnai paimti, negavus teismo leidimo. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, ANK XXX skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, daiktų ir dokumentų paėmimą (ANK 595 straipsnis). Asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Paėmus daiktus ir dokumentus, surašomas jų paėmimo protokolas arba apie daiktų ir dokumentų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (ANK 599 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. ANK 593 straipsnyje taip pat numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys asmenys, be kita ko, gali atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Kad norint atlikti šiuos veiksmus – tai yra tiek ANK 595 straipsnyje nustatyta tvarka paimti daiktus (šiuo atveju – laukinius gyvūnus) ir dokumentus, tiek apžiūrėti įvykio vietą, patalpas, vietoves, daiktus ir dokumentus būtina gauti teismo leidimą ANK nėra numatyta.

26. Nesutiktina ir su tuo, kad institucijos atstovai be pagrindo atliko neplaninį patikrinimą. Šiuo atveju neplaninis patikrinimas buvo atliktas gavus fizinio asmens skundą apie bute, kuriame A. M. gyvena, auginamus gyvūnus ir neaiškias jų auginimo sąlygas. Sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą buvo priimtas bei neplaninis patikrinimas atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“.

27. Galiausiai atmestini ir apeliacinio skundo argumentai apie tariamą pirmosios instancijos teismo šališkumą. Susipažinęs tiek su rašytine bylos medžiaga, tiek perklausęs teismo posėdžių garso įrašus, apygardos teismas nenustatė teismo nešališkumo principo pažeidimo. Nagrinėdamas A. M. skundą, pirmosios instancijos teismas nerodė jokio palankumo nei vienai iš šios bylos šalių – jis išklausė tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek institucijos atstovo argumentus, siekdamas teisingai ir išsamiai išnagrinėti skundo argumentus, priimti pagrįstą sprendimą iškvietė liudyti pareigūną, atlikusį tyrimą, taip pat liudytojais apklausė ir kitus institucijos pareigūnus, dalyvavusius 2024 m. sausio 31 d. neplaniniame patikrinime. Apylinkės teismas taipogi padarė bylos nagrinėjime pertrauką, suteikdamas galimybę A. M. pateikti rašytinius įrodymus, kurie, jo vertinimu, galėtų paneigti jo kaltę dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat leido apeliantui užduoti su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis susijusius klausimus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui. Tai, kad tam tikri A. M. užduodami klausimai buvo nutraukiami, kaip nesusiję su šia byla, ar besikartojantys, neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl šios bylos galutinio rezultato. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nušalinimų nepareiškė. Apart nurodyto argumento, kad teismas iki galo neleido pabaigti jam kai kurių norėtų užduoti klausimų, jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą spręsti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, apeliantas nepateikė. Tai, kad teismas kitaip, nei jis pageidautų, vertino apelianto argumentus, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui, taip pat nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

28. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje A. M. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 1 ir 2 dalyje, visiškai įrodyta, padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti, jam paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.