Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu K. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusižengimus. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė administracinio teisės nusižengimo bylą jam pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas K. B. prašo teismo grąžinti administracinio nusižengimo bylą, nes administracinio nusižengimo protokolas turi esminių trūkumų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme.

Administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai (toliau – Institucija), kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole (be kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardintų duomenų) nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S. surašytas kaltinant jį padarius ANK 154 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimus, to paties straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą analogišką nusižengimą. ANK 154 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar/ir punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis.

Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog asmeniui inkriminuojamas ANK 154 straipsnio 2 dalyje, numatytas administracinis nusižengimas, tačiau administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokios konkretaus teisės akto normos pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas ANK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas – šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348, 1 punktu patvirtintų prekybos viešose vietose taisyklių punkto ir/ar papunkčio reikalavimus (Taisyklių 6 punktas numato – draudimą Viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo, 7.1. punktas įpareigoja pardavėją ar paslaugų teikėją, prekiaujantį ar teikiantį paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą), kuriuos atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pažeisti, galbūt padarydamas ANK 154 straipsnyje numatytą nusižengimą.

Be to, 2019 m. rugpjūčio 21 d. protokolo grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta 2019 m. rugpjūčio 16 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tuo tarpu grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, jog K. S., būdamas atsakingas asmuo, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. viešoje vietoje teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių nuoma, iš ko darytina išvada, jog protokole nesutampa nusižengimo padarymo data, dėl ko nėra aišku, ar nusižengimas padarytas 2019 m. rugpjūčio 14 d., ar 2019 m. rugpjūčio 16 d.

Taip pat pažymėtina, jog K. S. buvo raštiškai įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, ir protokolas ROIK: 19104351333 jam pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį buvo surašytas 2019 m. rugpjūčio 6 d., o administracinio nusižengimo protokole ROIK: 19104700927 nurodyta, kad protokolas pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį jam surašytas bei jis įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl policijos pareigūno teisėto nurodymo nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą, numatytą ANK 154 straipsnyje, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pažymėtina tai, jog byloje jokių duomenų, išskyrus protokole nurodytą pažeidimo esmę apie 2019 m. rugpjūčio 9 d. užfiksuotą K. S. nusižengimą, nėra.