- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-347-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. Č.
- Ieškovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui D. Č. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
ieškovė A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Č. nepilnamečio vaiko J. Č. (duomenys neskelbtini) išlaikymo išmokas, kas mėnesį mokant po 500 Lt iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius – 4390 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo. Nustatė, kad ieškovė augina nepilnametį sūnų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovo teikiamą nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ir įvertinus vaikų poreikius (LR CK 3.192 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla nepradėta nagrinėti iš esmės, neištirtos svarbios aplinkybės išlaikymo dydžiui nustatyti: abiejų tėvų materialinė padėtis, vaiko poreikiai, teismo nuomone, priteistinas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį, nustatant, jog atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokės 200 Lt. Nesutinka su teismo motyvu, jog byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas nemokėjo nepilnamečio sūnui išlaikymo. Anot jo, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2008-03-14 iki 2009-10-05 sumokėta vaiko išlaikymui 4010 Lt suma, dėl ko akivaizdu, jog išlaikymas buvo teikiamas nuolat. Pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų atsakomybės už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. nuostatoje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, priimdamas ginčiją nutartį, neišsiaiškino nurodytų teisės normų, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Byloje buvo nustatyta, jog apeliantas teikia savo sūnui materialinį išlaikymą pagal savo turtinę padėtį. Nurodė, jog atsakovo atlyginimas sudaro apie 364 Lt, todėl nėra galimybių teikti kas mėnesį išlaikymo po 400 Lt. Nurodė, jog turi tik dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kuriame gyvena, jokio kito turto neturi. Taip pat pažymėjo, jog išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką E. Č. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pabrėžė, kad jis nuolat rūpinasi sūnumi, pasiima jį pas save, 2008 m. sūnus su juo praleido daugiau nei 100 dienų, 2009 m. daugiau nei 70 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Taip pat LR CK 3.194 str. 1 d. reglamentuoja, kad išlaikymas yra priteisiamas tuomet, kai vienas iš tėvų jo neteikia savo vaikui. Todėl akivaizdu, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Kadangi sūnui išlaikymas yra teikiamas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nereikalingas bei paneigia pačių priemonių taikymo esmę.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties nekeisti. Ieškovė nurodo, jog neginčija atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui, tačiau išlaikymas buvo nepakankamas. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Nurodė, jog pateikta teismui UAB „Daurgada“ pažyma nėra reali, kadangi apeliantas dirba tos įmonės direktoriumi ir pažymą pats sau išsirašė. Įmonė užsiima keleivių ir siuntų pervežimais ir atsakovo realios pajamos yra žymiai didesnės. Vaikas nuolat gyvenu su ieškove, kasdien eina į darželį. Tai, kad ieškovė geranoriškai išleidžia vaiką pas atsakovą, tik įrodo, kad ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku. Neaišku, kaip atsakovas, gaudamas neva tik 364 Lt pajamų ir sutikdamas mokėti vaikui 200 Lt, gali pragyventi pats ir išlaikyti dar kitą nepilnametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-23314-55/2009 ieškovės ieškinys atsakovui buvo patenkintas iš dalies. Skundžiamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, traktuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netenka galios. Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, kad priėmus 2009-12-10 teismo sprendimą, išnyko atskirojo skundo objektas, nes skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko teisinės galios, sprendžia, kad atskirojo skundo, paduoto dėl teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas neteko prasmės, nes tokios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nesukeltų jokių procesinių pasekmių, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą nutrauktinas. Kadangi civilinio proceso normos tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti apeliacinį procesą, kai po atskirojo skundo priėmimo atskirojo skundo objektas išnyksta, teisėjų kolegija, taikydama įstatymo analogiją, apeliacinį procesą nutraukia LR CPK 315 str. 2 d. 3 p. pagrindu (LR CPK 3 str. 6 d., 315 str. 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 336, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
apeliacinį procesą pagal atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties nutraukti.