Telšių apylinkės teismo įsakymas

2025-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-539-1257/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-08-06
Bylos Nr.
e1-539-1257/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17147-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Montvydaitė
Kaltinamasis
F. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-539-1257/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17147-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMAS2025 m. rugpjūčio 6 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. G. 2025 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl iš ankščiau laikyto pykčio ant nukentėjusiojo P. R., kad šis negražiais žodžiais kalba apie jį ir jo draugus, dėl to priėjęs prie P. R. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam P. R. veido poodinę kraujosruvą, nosies kaulo lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

F. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis F. G. 2025 m. gegužės 21 d. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2025 m. liepos 4 d. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, nes jam buvo gėda, gal dar bijojo prisiimti atsakomybę už savo tokį poelgį, kad taip negražiai pasielgė. Po kiek laiko gerai pagalvojęs suprato, kad turi prisiimti atsakomybę, už tai, ką padarė. Iš karto susisiekė su P. R. ir jo už tai, kad sulaužė jam nosį, atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Jokių pretenzijų jis jam nebeturi. 2025 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., su draugais, kurių įvardinti nenori, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo į aikštelę, netrukus privažiavo Audi markės automobilis. Juo atvažiavo iš matymo žinomas jaunuolis, kaip dabar žino, P. R.. Jis buvo vienas. P. R. išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Apie P. R. iš draugų buvo girdėjęs, kad jis draugus visaip negražiai yra vadinęs, dėl to jis nepatiko. Kai jis priėjo, P. R. tiesė ranką pasisveikinti, bet jis su juo nepasisveikino, nes kaip minėjo, jis nepatiko dėl to, kad negražiai draugus vadina. Netrukus jis priėjo prie P. ir nieko jam nesakęs vieną kartą kumščiu, nepamena, kuria ranka, trenkė P. į veido sritį, pataikė jam į nosį. Po suduoto smūgio jam pradėjo bėgti kraujas. Daugiau jam smūgių nesudavė. Trenkė jam už tai, kad jis negražiai buvo kalbėjęs apie draugus. Dabar supranta, kad negražiai pasielgė, kad neturi teisės taip elgtis. Įvykio dieną buvo blaivas. Labai gailisi, kad P. R. kumščiu trenkė į veidą ir sulaužė nosį. Su ligonių kasa pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 137-140, 149-152, 158-160).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo F. G. parodymų jo kaltę įrodo:

N. P. R. parodė, kad 2025 m. gegužės 16 d., prieš 20.00 val., jam priklausančiu automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitikti su draugu. Važiuojant į aikštelę matė, kad ten stovi pažįstami asmenys ir dar priekyje atvyko du automobiliai Audi. Atvykęs pamatė pažįstamus žmones su mėlynu VW Golf automobiliu, todėl išlipo pasisveikinti. L. B. su D. Š. išlipo iš atvykusio Audi. D. prie jo nėjo, su jais buvo jam nepažįstamas asmuo. Jis bandė pasisveikinti su nepažįstamu asmeniu, kadangi šis buvo su jo draugais, tačiau asmuo nesisveikino. Jiems stovint L. B. pradėjo sakyti, ką čia vadini gaidžiais, kadangi tarp jų ankščiau buvo konfliktas. Po L. žodžių jam nepažįstamas asmuo priėjo ir vieną kartą iš rankos kumščio trenkė tiesiai į nosį. Po smūgio pradėjo stipriai bėgti kraujas. Jis šiek tiek pastovėjo, bandė valytis kraują ir tada pažįstamas N. parvežė namo, po ko išvyko į Šiaulių priėmimo skyrių, kur nustatė nosies lūžį bei yra pamėlusi dešinė akis. Matė, kad po smūgio abu asmenys susėdo į juodą VW automobilį ir išvažiavo. Po to išsiaiškino, kad tas asmuo, kuris trenkė, yra F. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį matė pirmą kartą. Su juo jokių konfliktų neturėjo ir aikštelėje nesikalbėjo, nežino, už ką jis trenkė. Birželio mėnesio pradžioje su juo susisiekė F. G., kuris jo atsiprašė, kad jam sulaužė nosį. Jis jam atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 21-24, 36-38, 41-43).

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2025 m. gegužės 16 d., vakare jis su draugais L. B., E. K., F. G., N. M., I. B. ir K. M. G., buvo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. E. K. į automobilių aikštelę buvo atvykęs savo automobiliu Audi, Nelius taip pat savo automobiliu VW Golf. Po kiek laiko jis su E. K. išvažiavo į parduotuvę. Grįžę atgal į automobilio stovėjimo aikštelę, pamatė pažįstamą P., nežino, jo pavardės, žino, kad jis vairuoja Audi markės automobilį. Jis buvo abejomis rankomis užsidengęs veidą. Jis stovėjo netoli ankščiau minėtų draugų. Kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad P. nuo veido atitraukė rankas, matė, kad jam buvo kruvinos rankos ir veidas. Kažkuris iš draugų jo paklausė: ,,Ar dar kalbėsi?” P. atsakė ,,Ne”. Po to kažkuris iš draugų vėl paklausė, ar žino, už ką gavo, jis atsakė, kad taip. Po to P. su visais atsisveikino, paspausdamas visiems ranką ir jie tada išvažiavo. Jis nematė, kas P. sudavė ir draugų neklausė, kas čia įvyko ir jie nieko nepasakojo. Jis buvo girdėjęs, kad P. apie jį ir minėtus draugus kalbėjo negražiai, kad jie gaidžiukai, lochai, dūkeliai ir t.t. Jis dar buvo kalbėjęs, kad juos pasigaus ir sumuš, turbūt dėl to kažkuris iš draugų jam ir sudavė (e. b. l. 78-81).

Liudytoja I. B. parodė, kad F. G. yra jos pusbrolis, todėl jį gerai pažįsta, o P. R. asmeniškai nepažįsta. 2025 m. gegužės 16 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Į automobilių stovėjimo aikštelę automobiliu Audi, kurį vairavo K. M. G., atvažiavo dviese. Aikštelėje buvo daug jaunimo. Visų ten buvusių jaunuolių nepažinojo. Pažinojo tada aikštelėje buvusius, t. y. brolį L. B., N. M. ir E. P.. Jie stovėjo trise ir bendravo. Ji su K. M. iš automobilio lauk nelipo, sėdėjo automobilyje ir bendravo, nekreipė dėmesio, kas vyko aplinkui. Netrukus išgirdo, kaip kažkas sušuko ,,ai”, suprato, kad kažkam kažkas atitiko. Su K. M. išlipo iš automobilio lauk, pamatė aikštelės priekyje stovintį jaunuolį, kurio veidas buvo kruvinas. Šalia jaunuolio niekas nestovėjo. Ji tada su K. M. pribėgo prie jaunuolio, davė jam servetėlių, pasiūlė jam prisėsti, bet jis nesisėdo. Tada netrukus į aikštelę atvažiavo E. K. kartu su D. Š.. Po jų atvažiavo pusbrolis F. G. su draugais. Jo draugų įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Ji yra juos mačiusi, bet atrodo, kad jie ne iš Ventos, o iš Mažeikių. F. G. tai atvažiuodavo į aikštelę, tai išvažiuodavo. Kai pribėgo prie jaunuolio, jis nieko nesakė, jis nepasakojo, kaip jis susižalojo ir jo neklausė, ji tik su K. M. suteikė jam pagalbą. Negali pasakyti, kaip jaunuolis susižalojo, nes nematė. Neseniai sužinojo, kad P. nosį sulaužė F., jis jai pats prisipažino (e. b. l. 84-87, 90-92).

L. N. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 16 d. jis su draugais E. L., kuris yra nepilnametis, jam gal 17 metų, ir A. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Jis vairavo automobilį VW Golf 3, mėlynos spalvos. Kai atvažiavo aikštelėje nieko nebuvo. Jis automobilį pastatė aikštelės gale. Jie visą tą laiką sėdėjo automobilyje. Po kiek laiko į aikštelę atvažiavo Audi markės automobilis, spalvos nepamena. Juo atvažiavo dvi panelės. Jas pažino, tai buvo K. G. ir I. B.. Jos stovėjo netoli, apie 20 metrų nuo jų. Dar po kiek laiko, lyg tai automobiliu Audi, atvažiavo F. G.. Kiek pamena, jis atvažiavo su mergina, kurios nepažįsta, ir L. B.. Jie automobiliu sustojo šalia K. ir I.automobilio. Netrukus į aikštelę Audi markės automobiliu atvažiavo P. R., kuris sustojo šalia F., L. ir merginų, kurios sėdėjo automobilyje, mašinų. Kiek pamena, kai P. R. atvažiavo į aikštelę, F. G. ir L. B. buvo išlipę iš automobilio. Matė, kad P. išlipo iš automobilio ir priėjo prie L. B. ir F. G.. Jie bendravo. Jis visą laiką į juos nežiūrėjo, bendravo su savo draugais, su kuriais sėdėjo mašinoje, išlipę iš automobilio nebuvo. Po kiek laiko išgirdo merginų šauksmą, suprato, kad kažkas įvyko. Išlipo iš automobilio, pamatė, kad P. iš nosies bėga kraujas. Šalia jo stovėjo K., kuri jam davė servetėlę nosiai nusivalyti. Š. K. dar stovėjo L. su F.. D. Š. su E. K. atvažiavo vėliau, jau po viso įvykio. Nematė, kas P. sudavė (e. b. l. 100-103).

L. L. B. parodė, kad 2025 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 20.00 val., buvo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu buvo N. M.. Kitame automobilyje sėdėjo sesuo I. B. kartu su K. G.. Taip pat aikštelėje buvo F. G. su kitais draugais, nepasakys kuriais, nes nepamena. Nepamena, kai atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, ar P. R. buvo, ar jis vėliau atvažiavo. P. R. pažįsta iš matymo, su juo draugai nėra. Prieš tai tarp jo ir P. yra buvęs žodinis konfliktas. Jis visaip negražiai buvo vadinęs. Jis buvo siūlęs lenktyniauti, nesutiko, dėl to jis L. B. visaip išvadino. Taip pat negražiai kalbėdavo ir apie jo draugus. Tą dieną nematė, kas P. sudavė smūgį į veidą. Jis tada buvo prie N. M. automobilio, prie bagažinės, tvarkė garso kolonėlę. Baigęs tvarkyti atsisuko ir pamatė, kad P. užsiėmęs už veido, matėsi, kad jam bėgo kraujas iš nosies. Netoli nuo P. stovėjo F.. Negirdėjo, ar F., ką nors sakė P., gal ir sakė, bet nežino ką. Taip pat matė, kad prie P. ėjo sesuo I. kartu su K.. Jos padavė P. servetėlių. Jis prie P. nebuvo priėjęs, su juo nekalbėjo. Jis tada nesužinojo, kas jam sudavė ir kas įvyko. Tik po kiek laiko iš kitų, nepamena iš ko, sužinojo, kad F. vieną kartą trenkė P. į nosį (e. b. l. 106-109).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. Č. 2025 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 16 d., 20.06 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 15 minučių, aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos, pranešėjos sūnų, P. R., užpuolė 4 vaikinai. Vaikinui sužalota nosis, į priėmimą vyks patys. 2025 m. gegužės 16 d., 22.50 val., gautas Šiaulių ligoninės pranešimas, kad 21.30 val. kreipėsi P. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas nosies kaulo lūžis (e. b. l. 1-3).

2025 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti stovėjimo aikštelė (e. b. l. 11-18).

2025 m. gegužės 16 d. asmens apžiūros protokole, nurodyta, kad stebint P. R. sužalojimus matoma po dešinės paakiu kraujosruva (mėlynė), patinimas. Iš nosies, kuri taip pat yra patinusi, kairiosios ertmės matomas raudonos spalvos sudžiuvęs skystis, panašus į kraują (e. b. l. 25-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 598/2025(04), nurodyta, kad P. R. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, veido poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. P. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (e. b. l. 50-51).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis F. G. savo veiksmais nesunkiai sužalojo P. R. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

F. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, nedirbantis, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (e. b. l. 113-116, 117-122, 123-124). F. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad susitarimu įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, nukentėjusysis jam atleido, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 1, 4 punktai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurią kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios F. G. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamojoje byloje 2025 m. liepos 7 d. civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) pateikė civilinį ieškinį dėl 534,58 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Byloje pateiktas kaltinamojo bei Valstybinės ligonių kasos sudarytas susitarimas dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo žalą atlyginti per 7 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. liepos 9 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 76 Eur sumą, o pirmosios įmokos sumą – 78,58 Eur kaltinamasis (skolininkas) įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. liepos 31 d. Valstybinės ligonių kasos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2025 m. liepos 9 d. sutartis, kuria išdėstomas 534,58 Eur žalos atlyginimas dalimis, patvirtintina, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Kaltinamajam F. G. išaiškintina, kad jam nevykdant teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

F. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, F. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti F. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti 2025 m. liepos 9 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą per 7 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. liepos 9 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 76 Eur sumą, o pirmosios įmokos sumą – 78,58 Eur skolininkas įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. liepos 31 d.

Nutraukti procesą dėl 2025 m. liepos 7 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio dėl 534,58 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Kaltinamajam F. G. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis F. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam F. G. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Deimantė Montvydaitė